2022-08-19 08:50

Švies, tik be lempučių

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kol bendrovės „Perlas energija“ suvedžioti klientai murkdosi nežinios pelkėje, Energetikos ministerija imasi švietimo funkcijų – bus ruošiama kažkokia gyventojų mokymo programa, po kurios žadama pateikti „visą planą“, kaip taupyti elektrą.

Finišavus antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, UAB „Perlas energija“ (PE) užlipo ant antrojo „nugalėtojų“ pakylos laiptelio – PE buvo antras daugiausia sutarčių su klientais sudaręs tiekėjas, turėjęs apie 15% 1–5.000 kWh elektros energijos kasmet suvartojančių gyventojų, t. y. 180.000.

Apie tai, kad Lietuvos įmonės, kurių savikaina dėl aukštų elektros kainų auga, rizikuoja prarasti dalį užsakovų VŽ išsamiau rašė čia, o būdai, kaip kompanijos bando mažinti elektros išlaidas plačiau aprašyti čia.

Rugpjūčio 5 d. ši bendrovė pranešė, kad, sparčiai augant elektros kainoms, nebegali vykdyti savo įsipareigojimų fiksuotą elektros tiekimo kainą pasirinkusiems klientams ir jiems pritaikys tiekimo planus kintama kaina, susieta su elektros kainomis biržoje. Nepatenkintiems klientams buvo pasiūlyta nutraukti sutartis ir kur nors eiti.

Rugpjūčio 18 d. PE pareiškė stabdanti veiklą. Sprendimą stabdyti veiklą PE, anot Viliaus Juraičio, bendrovės vadovo, paskatino kelių veiksnių visuma. 

„Visų pirma, dėl prieš savaitę padaryto sprendimo perkelti klientus į biržos planą praradome pasitikėjimą ir iš klientų, ir iš atsakingų institucijų, kas reiškia, kad pritraukti naujų klientų artimiausiu metu būtų neįmanoma. Antra, esami klientai aktyviai nutraukinėja sutartis. Trečia, kreditoriai, iki šiol finansavę mūsų veiklą, tai daryti atsisako“, – nurodė jis. 

Antras PE suorganizuotas nokautas užkliudė ir Energetikos ministerijos (EM) vadovą Dainių Kreivį.

„Bendrovės sprendimą vertinu labai neigiamai, nes tokiu būdu bendrovė savo verslo riziką perkėlė ant valstybės ir visuomenės pečių. Tai yra nepriimtina“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė jis.

O ar, ministre, priimtina, kad elektros rinkos liberalizavimas tapo farsu ir patyrė fiasko? Ir kaip galėjo jo nepatirti, jei į elektros tiekėjų „klubą“ galėjo ateiti, kas tik nori – be atitinkamos patirties, kompetencijos, žinių ir kt. Ar tuomet valdžios aukštumose kas nors galvojo apie „valstybės ir visuomenės pečius“?

O gal tada buvo surengti mokymai vartotojams, išaiškinant jiems galimas rizikas – jei, aišku, patys liberalizuotojai jas numatė?

Užtat dabar energetikos ministras rengia planą – kaip visuomenę išmokyti taupyti elektrą.

„Per rugsėjį bus paruošta visa programa, kartu su Lietuvos energetikos agentūra pateiksime visą planą, kaip tą galima būtų daryti“, – LRT televizijai antradienį sakė D. Kreivys. Tiesa, jis nuramino, kad elektros energijos Lietuvoje neturėtų pritrūkti, tačiau ji bus „labai brangi“.

Atrodytų, aritmetika paprasta: jei per brangu, ieškoma, kur pigiau. Jei pigiau nėra, mėginama sutaupyti. Regis, šis „mokslas“ nėra pernelyg sudėtingas.

Tuo tarpu EM, matyt, galvoja kitaip.  

„Mes planuojame rugsėjį paleisti plačią viešinimo, edukacijos, gyventojų informavimo kampaniją, nes yra paprastų patarimų, kaip pakeitus įpročius galima sutaupyti“, – trečiadienį LRT radijui sakė Inga Žilienė, energetikos viceministrė.

„Pavyzdžiui, trumpiau maudydamiesi ar pakeitę dušo galvutes per metus galime sutaupyti apie 70–80 Eur, o tai reikšminga suma“, – pridūrė ji

Tiesa, matyt, viceministrė užmiršo pridurti, kad dušo galvučių keitimas irgi kainuoja.

O ką patartų daryti elektromobilių, kuriuos taip aktyviai propagavo, savininkams? Tikriausiai persėsti ant dviračių. O gyventojams? Prisipirkti žvakių, išjungti šaldytuvus, skalbykles, praustis ir maudytis ežere ar upėje. O gal išvis maudytis kuo rečiau – kaip jau buvo rekomenduota...   

Šaržuojam? Kažin, kaip dar būtų galima vertinti EM užmojus kurti kažkokias programas ir planus mokant gyventojus taupyti elektrą. Jau nekalbant apie tai, kad, kaip liaudies išmintis byloja, nė arklys arklio dykai nekaso. Todėl tokie netikėti / neprašyti „mokslai“ dar ir kainuos, ko gero, nemenkų pinigų, kurie bus atseikėti taupymo „mokytojams“. Kurie (kas galėtų paneigti) savo veikaluose pažers dar ir ne tokių „perlų“.

VŽ nuomone, nereikia pulti atradinėti amerikų – verslas be jokių EM programų, planų ir pamokų jau taupo elektrą ir daro tai gana sėkmingai: planuoja ir keičia darbo pamainas, pritemdo ar išjungia apšvietimą, įsirengia saulės elektrinės ir pan.

UAB „Paliūtis“ vadovas Simonas Vitkevičius VŽ pasakoja, kad numatė artėjančią situaciją ir po pirmosios didelės sąskaitos už 2021 m. gruodį apsisprendė investuoti į sprendimus, kurie leistų sunaudoti mažiau elektros: gamybos modernizavimą, kai našesni įrenginiai vartoja mažiau elektros energijos, taip pat efektyvesnes šildymo sistemas.  

„Investavome gana nemažai pinigų į elektros vartojimo mažinimą. Visi kalba apie tai, kaip jos pasigaminti, bet mažai kalbama, kad bent jau pramonėje galima pasistengti suvartoti mažiau elektros. Pirkome įrenginius, kurie naudoja vos ne dvigubai mažiau elektros negu senieji, taip pat pasistatėme saulės jėgainę, keitėme šildymo sistemas – iš visokių kompresorinių vedžiojome vamzdžius, kad tik kuo efektyviau naudotume resursus“, – detalizuoja pašnekovas.

Verslininkai, pasakodami apie savarankiškus kiekvienos įmonės galvosūkių sprendimus, sako pasigendantys EM komunikacijos: ką daro ir darys valstybė dėl elektros kainų?  

Kol kas Vyriausybei, regis, rūpi tik švietimo (be lempučių) kampanija. Beje, kaip rašo VŽ skaitytojas, „kaip taupyti elektrą, reikėtų ne pas Kreivį klausti, o pas mūsų pensininkus, kurie jau seniai praktikuojasi, kaip iš pensijos sumokėti komunalines ir dar sugebėti nusipirkti maisto“.

Žmonės patys atsirinks, kaip ir kur jiems sutaupyti, o iš atsakingų institucijų lauktume daugiau kompetencijos – ir elektros tiekėjų atrankoje, ir priimant sprendimus, ypač nūnai aktualiais klausimais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791