P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Publikuota: 2022-06-25
Konkurencijos tarybos nuotr.
svg svg
Konkurencijos tarybos nuotr.
Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovas

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali imtis Konkurencijos taryba dėl didėjančių kainų. Konkurencijos ribojimai išties gali daryti įtaką kainoms, tačiau šios gali didėti ir dėl daugelio kitų priežasčių, susijusių su įmonių sąnaudomis, taip pat – su prekių ir paslaugų paklausai bei pasiūlai įtaką darančiais veiksniais tiek šalies viduje, tiek visame pasaulyje.

Metinė infliacija gegužę, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pasiekė naujus rekordus ir buvo 18,5%. Toks spartus kainų augimo tempas gali būti paaiškintas didėjančiais gamybos kaštais, nepakankama pasiūla ir didėjančia paklausa.

Karas Ukrainoje sumažino importą iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, be to, Lietuva viena pirmųjų iš ES šalių atsisakė rusiškų dujų, naftos bei elektros energijos importo. Būtent tiekimo šaltinių sumažėjimas galėjo daryti įtaką pasiūlai ir energijos išteklių kainoms, kurios balandį mūsų šalyje didėjo labiausiai po Estijos ir dar labiau pakurstė įsidegantį infliacijos žaizdrą.

Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria ir pagal darbo užmokesčio augimo tempą. 2021 m. IV ketvirtį, palyginti su analogišku 2020 m. laikotarpiu, Lietuvoje valandiniai darbo kaštai padidėjo 16,8% pramonės sektoriuje ir 18,1% paslaugų sektoriuje. Tuo tarpu Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje pramonės sektoriuje darbo kaštų augimas neviršijo 10%, o paslaugų sektoriuje – tik Lenkijoje perkopė 11%, nors ES ir euro zonos vidurkiai siekė apie 3% .

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sparčiau nei kitose šalyse didėjantis darbo užmokestis Lietuvoje darė dvejopą poveikį prekių ir paslaugų kainoms. Viena vertus, darbo kaštai yra dalis bendrųjų prekių ir paslaugų kaštų, o jų augimas nulemia ir atitinkamų produktų kainų kilimą. Kita vertus, spartus darbo užmokesčio didėjimas reiškia, kad vartotojai turi daugiau pinigų ir po pandemijos suvaržymų yra dar labiau linkę juos leisti įsigydami prekių ir paslaugų, taip formuodami didesnę paklausą.

Tikėtina, kad būtent ūgtelėjusi tam tikrų produktų, pavyzdžiui, konservų, kruopų, aliejaus paklausa kartu su jau minėtomis energijos išteklių kainomis bei darbo kaštais prisidėjo prie infliacijos maisto ir nealkoholinių gėrimų sektoriuje, kur kainų augimo tempas balandį Lietuvoje buvo didžiausias ES. Prie to prisidėjo ir prastas praėjusių metų derlius, lėmęs mažesnę daržovių ir kitų žemės ūkio produktų pasiūlą.

Poveikį maisto kainoms galėjo daryti ir tai, kad 2020 m. Lietuvoje maisto kainos sudarė apie 85% ES vidurkio ir tuo metu buvo vienos mažiausių ES. Sparčiai didėjant tiek vartotojų perkamajai galiai, tiek ūkio subjektų sąnaudoms, mūsų šalies verslas turėjo daugiau paskatų perkelti išaugusias sąnaudas galutiniams vartotojams didesnių kainų forma negu tose valstybėse, kur kainos 2020 m. buvo aukštesniame lygyje, o perkamoji galia per pastaruosius dvejus metus taip sparčiai nedidėjo.

Taigi, ką gali padaryti Konkurencijos taryba šiuo didelės infliacijos laikotarpiu?

Konkurencijos taryba, siekdama išvengti kainų augimo dėl konkurencijos ribojimų, iš esmės naudojasi trimis pagrindiniais įrankiais.

Pirmasis – įmonių susijungimų priežiūra.

Spręsdama, ar išduoti leidimus planuojamiems įmonių susijungimams, Konkurencijos taryba vertina, ar dėl atitinkamo sandorio nebus itin apribota konkurencija, ar nebus sukurta bei sustiprinta tam tikros įmonės dominuojanti padėtis. Naudodamasi šiais įgaliojimais, institucija neleido susijungti prekybos tinklams IKI ir RIMI. Tokiu sprendimu buvo užkirstas kelias didesnei mažmeninės prekybos įmonių koncentracijai vietinėse rinkose, kartu buvo sudarytos sąlygos intensyvesnei prekybos tinklų konkurencijai, kuri neabejotinai būtų sumažėjusi, jeigu rinkoje liktų vienu prekybos tinklu mažiau. Vis dėlto įmonių susijungimų priežiūra nėra priemonė, kuri leistų reaguoti į didėjančias kainas. Šiuo įrankiu siekiama išsaugoti konkurencingą rinkos struktūrą, kas ilgesniu laikotarpiu ateityje prisideda prie veiksmingesnės konkurencijos ir atitinkamai mažesnių kainų vartotojams.

Antrasis įrankis – įmonių sudarytų konkurenciją ribojančių susitarimų (kartelių ir ne tik) tyrimai.

Karteliai gali būti įvairaus pobūdžio: dėl kainų fiksavimo, dėl gamybos ar pardavimo apimčių ribojimo, dėl rinkų pasidalinimo, bet visų jų tikėtinas efektas yra produktų kainų didėjimas. Kainos gali padidėti ir dėl vadinamųjų vertikaliųjų konkurenciją ribojančių susitarimų tarp įmonių, esančių skirtinguose gamybos ir platinimo lygmenyse. Jeigu Konkurencijos taryba apie tokius pažeidimus gauna įrodymų, tokie susitarimai yra išaiškinami, o pažeidėjams skiriamos solidžios baudos, siekiančios iki 10%   įmonės bendrųjų metinių pajamų. Konkurencijos taryba ne tik pati renka įrodymus apie įtariamus pažeidimus, bet ir gali juos gauti  iš teisėsaugos bei kitų valstybės institucijų, pačių pažeidėjų, taip pat – fizinių asmenų. Pažeidėjai, kurie pateikia įrodymus apie kartelį Konkurencijos tarybai, gali būti visiškai atleisti nuo baudos, arba ši jiems gali būti sumažinta, o fiziniai asmenys, suteikę institucijai duomenų apie kartelį, gali gauti vienkartinę išmoką iki 100.000 eurų.

Dar vienas Konkurencijos tarybos įrankis – teisės aktų projektų ir galiojančių teisės aktų vertinimas dėl jų įtakos konkurencijai, siūlant atsisakyti nepagrįstų konkurencijos ribojimų, kurie kyla dėl teisės aktuose ar jų projektuose numatyto reguliavimo.

Taigi, nors kai kuriais atvejais kainos gali padidėti dėl kartelių ar netinkamo reguliavimo nulemtų konkurencijos ribojimų, apskritai infliacijai įtaką gali daryti visuma įvairių veiksnių, tokių kaip didėjančios įmonių sąnaudos, vartotojų nuotaikos, sumažėjęs prekių šaltinių skaičius bei daugelis kitų. Ir jų visų negali pašalinti nei Konkurencijos taryba, nei jokia kita konkurencijos institucija pasaulyje. Tačiau konkurencijos institucijos, gavusios įrodymų, gali išardyti kartelius ir ginti veiksmingą konkurenciją, kuri yra esminis veiksnys, ne tik skatinantis įmones pasiūlyti kuo palankesnes paslaugų ir prekių kainas vartotojams, bet ir lemiantis didesnį pasirinkimą bei geresnę produktų kokybę.

Komentaro autorius – Pavelas Jacunskij, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 44

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku