Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras, vis dar neturime aiškių tradicijų, net nežinome, kada šalies vadovas į parlamentą atvyks, bet visai smagu, colis po colio artėjame prie Vakarų demokratijų standarto.
Kiek liūdnoka, nes dalis apžvalgininkų, užuot gilinęsi į kalbos esmę, juokavo, kad prezidentais, lyg koks kunigas, prieš savo prakalbą leido Seimo nariams atsisėsti. Gal pamiršo, kad penktasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis skelbia, jog Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Lyg ir visi lygūs, bet lygesnių ieškoti nederėtų, Konstitucijoje pirmoje vietoje yra įrašytas Seimas.
Nesvarbi detalė, bet puikiai iliustruoja, kad mėgstame užsižaisti.
Prezidento kalba karo Ukrainoje kontekste nusipelno pagyrimų. Remiame Ukrainos kovą su Kremliaus orkais ne kalbomis, tiekiame ginklus, padedame humanitarine pagalba, suteikiame prieglobstį pabėgėliams. Tai darome nuoširdžiai.
Prezidentas tai ir akcentavo savo kalboje: Europa ir pasaulis neturi laisvės manevrui susidūręs su Ukrainos okupantu.
G. Nausėda vis labiau pastebimas tarptautiniuose forumuose, Lietuva vis dažniau brėžia Europos dienotvarkę, nenuolaidžiauja Rusijos spaudimui. Vieniems patinka, kitiems ne, bet akivaizdu, kad keliame klausimus, į kuriuos Europos Sąjunga turi atsakyti nepaisant Emmanuelio Macrono flirto su Putinu ar Vokietijos baimėmis tiekti ginklus Ukrainai.
Kiek kitokia situacija yra vidaus politikos lauke. Nežinia, kas G. Nausėdai rašė metinį pranešimą. Nesunku nuspėti, kad jis buvo lipdomas įvairių patarėjų įžvalgomis, o čia galima pasiklysti detalėse. Kodėl reikėjo tiek daug dėmesio skirti sportui? G. Nausėda demonstruoja dar kartą norįs kandidatuoti į prezidentus. Gal platesnis rinkėjų ratas ir jam padės, todėl ir į sporto pasaulį nevalia spjauti. Seimas suskilo į dvi sales, galbūt šioje vietoje prezidentui yra daugiau prasmės parodyti iniciatyvą nei rūpintis sportininkų pasiekimais?
Paliesdamas pozicijos ir opozicijos nesutarimo temą prezidentas teigė, kad jo, kaip valstybės vadovo, pareiga padėti dialogui. Būtų gražu ir prasminga. Tik klausimas, ar prezidento institucija ir prezidentas yra valstybės lyderis, kurio nuomonė yra svarbi pozicijai ir opozicijai. Šiandien galima spėti, kad G. Nausėda dar vieną kadenciją Daukanto gatvėje praleis, nors rinkimai JAV parodė, kad demokratijos viražai nėra nuspėjami.
Šiame kontekste daug liūdniau skamba buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės balsas. Anot jos, pasaulinė finansinė krizė Lietuvą jau pasiekė: dar keli mėnesiai ir apie ją kalbėsime garsiai.
Klestėjimo laikotarpis baigėsi, LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė ir paragino pradėti suvokti, kokioje realybėje gyvename.
VŽ nuomone, baimėje gyventi yra sunku, o mąstyti ir matyti yra verta.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti