Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Norinčių padėti atsirastų – socialiniuose tinkluose nuojautas, kada ir kiek investuoti, pardavinėja „kriptomilijonieriai“ ir „kriptokasėjai“, demonstruojantys galingus automobilius, apie finansinę laisvę moko ir įvairūs treneriai, o tą nepriklausomybę iliustruoja šūsniai grynųjų, kuriuos žarsto prabangų laikrodį seginti ranka. Žinoma, yra ir rimtų įstaigų, dalijančių patikimus patarimus elementariais finansų klausimais, tačiau kartu jos kuria ir kitų produktų, kuriems reikia užsiauginti klientų.

Kaip ir visos vertingiausios gyvenime žinios, finansinio raštingumo ugdymas prasideda nuo šeimos ir mokyklos. Tik apie pastarosios menką dėmesį šiai sričiai nuo ankstyvo amžiaus kalbama ne vienus ir ne kelerius metus. Bet proveržio nėra – šios temos paliktos iniciatyviems pedagogams ir mokykloms, o ekonomikos ir verslumo dalykas dažnoje mokykloje priskiriamas prie tų „lengvesnių“ pamokų, kurias jeigu reikia, galima praleisti – ne kūno kultūra, bet ir ne matematika, kurios brandos egzaminą reikės laikyti.

Taip būti neturėtų, nes valstybė negali sau leisti tokios prabangos. Juolab kad finansinis raštingumas įgūdžių rinkinyje rikiuojasi šalia gebėjimo skaityti. Dar 2015 m. Pasaulio ekonomikos forume finansinis raštingumas kartu su gebėjimu rašyti, skaityti ir skaičiuoti buvo įtraukti į pagrindinių XXI a. įgūdžių, reikalingų šiuolaikiniam žmogui, rinkinį.

Valstybė yra suinteresuota užtikrinti nuoseklų ir šiuolaikišką finansinio raštingumo bei verslumo ugdymą. Palikti šias temas savieigai „po pamokų“ yra per brangu. Finansiškai išprusę piliečiai yra geras pagrindas ir priežastis sėkmei – stiprios valstybės ir savarankiškos visuomenės prielaida, geresnės galimybės išgyventi sunkmečius, mažiau socialinių problemų.

„Mokyti finansinio raštingumo – tarsi mokyti gyvenime susikurti pagalvę, kad jeigu kas nutiktų, jie nesusižeistų krisdami esant kažkokiems ekonomikos nuosmukiams“, – patvirtina ekonomikos ir verslumo mokytoja Rita Česonienė iš Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, viena iš dviejų titulo „Metų ekonomikos ir verslumo mokytojas 2021“ laureačių.

Kaip atskiras dalykas ekonomika ir verslumas atsiranda 9 arba 10 klasėje, o iki tol šios temos turėtų būti integruojamos į kitus dalykus. Tačiau egzistuojant mokinių pasiekimų – o ir ugdymo kokybės – skirtumams šalies mokyklose, tikėtina, kad nuoseklų finansinio raštingumo ugdymą ir deramą dėmesį jam užtikrinti sudėtinga.  

Interviu su mokytoja R. Česoniene skaitykite čia:

Metų verslumo pedagogė: mokome susikurti pagalvę ir skaudžiai nekristi

O reikėtų. Paskutinis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinis penkiolikmečių finansinio raštingumo pasiekimų tyrimas (PISA) Lietuvoje atliktas 2018 m., pirmasis – 2015 m. Per trejus metus mokinių finansinis raštingumas pagerėjo – tai didžiausia pažanga iš visų tirtų šalių. Bet išlieka prastesnis už tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkį. 

„Deja, tyrimai rodo, kad kol kas mokykloje finansinis raštingumas ugdomas fragmentiškai, mokytojams trūksta kompetencijos, pamokose taikomi tradiciniai ugdymo metodai, pasenusi mokymo medžiaga ir priemonės“, – konstatuojama Švietimo problemos analizėje, parengtoje 2020 m. pabaigoje.

Yra pavienių pavyzdžių, yra iniciatyvių pedagogų ir pažangių švietimo įstaigų, kurie randa laiko ir energijos kitokiems metodams. Pavyzdžiui, birželį pranešta, kad bus tęsiama „accelerator_x“ praktinio moksleivių verslumo įgūdžių programa: projekte dalyvaus ne mažiau kaip 1.500 moksleivių, jie įsteigs 400 mokomųjų bendrovių. Valstybės investicijos vertė –  430.000 Eur. 

VŽ nuomone, yra ir dar kita proga iš esmės perdėlioti požiūrį į finansinio raštingumo ugdymą ir kuriant Tūkstantmečio mokyklas jam numatyti deramą vietą. Svarbiausia, kad jo vizija nepasimestų tarpinstituciniuose koridoriuose, nepasiklystų tarp ministerijų, kai neaišku, kas turėtų sukurti pagrindą mokinių finansinio raštingumo ir verslumo ugdymui. Tai – valstybės reikalas, nes pirmiausia ji, o ne „kriptomilijonieriai“ suinteresuota užtikrinti finansinį suopratį, ugdyti savarankiškumą ir verslumą.