Pažiūrėkite į veidrodį

Šalies narystės Aljanse klausimą turėtų svarstyti šalies parlamentas. Narystei pritarus absoliučia dauguma, Helsinkis pateiks oficialų stojimo į NATO prašymą. Aljansas prašymą apsvarstys ir oficialiai pakvies pradėti derybas. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasveikinęs Suomijos lyderių sprendimą pritarti stojimui į Aljansą, pareiškė, kad galutinis narystės procesas bus „sklandus ir greitas“.

Tikimasi, kad netrukus apie norą prisijungti prie NATO paskelbs ir Švedija. Ji nesiriboja su Rusija, tačiau dėl strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje gali būti pažeidžiama, jei regione kiltų konfliktas. 

Artėjant šių šalių įstojimui į NATO JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pažadėjo ginti Švediją ir Suomiją nuo galimų Rusijos grėsmių, kol šios dvi šalys bus pareinamajame laikotarpyje.

Maskva ne kartą grasino Suomijai ir Švedijai nestoti į Aljansą, teigdama, kad jų laukia „rimtos karinės ir politinės pasekmės“. Kremlius vis dar tiki, kad jo valioje leisti ar neleisti nepriklausomoms šalims rinktis savo kelią.

Trečiadienį paklaustas, ar Suomija provokuos Rusiją prisijungdama prie NATO, Suomijos prezidentas S. Niinisto atsakė, kad dėl to būtų kaltas pats Putinas.

„Mano atsakymas būtų toks: jūs patys tai sukėlėte. Pažiūrėkite į veidrodį“, – sakė Suomijos vadovas.

Pažiūrėjusi į veidrodį Kremliaus karo vanagų brigada pamatytų savo agresyvios politikos rezultatus: vasario 24 d. Rusijos pradėtas karas prieš taikią kaimynę Ukrainą pastūmėjo kitas šalis pasirūpinti savo saugumu – nes Putleriu pasitikėti negalima. Tad ginkluota invazija ir žiauriausias smurtas, kurio analogo, ko gero, nerastume pastarojo šimtmečio istorijoje, dramatiškai pakeitė Suomijos ir Švedijos, nuo Antrojo pasaulinio karo besilaikiusios neutralumo politikos, visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO.

Dar sykį pažiūrėję į veidrodį, Rusijos vadukai išvystų pykčio, melo ir neapykantos iškreiptus savo veidus. Mojavę kumščiais suomiams ir švedams šiems tik pareiškus, kad svarstys galimybę jungtis prie NATO, vakar kremliečiai tarsi nutrūko nuo paskutinio lenciūgo – grieždami dantimis ėmė tapyti kone apokaliptinius vaizdus.

Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas pareiškė, kad bus imamasi atitinkamų priemonių situacijai subalansuoti ir saugumui užtikrinti, o Užsienio reikalų ministerija patikslino „priemones“ – jos bus „tiek karinio-techninio, tiek kitokio pobūdžio, kad sustabdytų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Nepraleido progos pasižymėti ir D. Medvedevas – buvęs prezidentas (formalus) ir ilgametis Putino sąjungininkas: pagrasinęs „katastrofišku scenarijumi“, jis savo zombuotai liaudžiai paaiškino: vyksta karas „per tarpininkus, kurį Vakarų šalys kariauja su Rusija“.

„Toks konfliktas visada rizikuoja virsti didelio masto branduoliniu karu“, – eilinį kartą branduolinę terminologiją sužvangino valdžios užkulisiuose besitrinantis politikas.

Gal šis ir kitos paranojiškos panašios personos kartais filtruotų mintis, kurias žodžių pavidalu išleidžia skrajoti viešumoje? Jei „Vakarų šalys kariauja su Rusija per tarpininkus“, t. y. Ukrainoje, kodėl rusai atsidūrė ten ir ką gi jie ten veikia? Ar Vakarai juos prisikvietė į Ukrainą?

Čia tokie patys blėniai, kaip ir Rusijos ambasados priekaištai prezidentui Gitanui Nausėdai, esą jis platina „melagingas naujienas“ apie Putlerio „operaciją“.

Nusišnekėti iki kliedesių – ne naujiena nei Rusijos politikams, nei pseudodiplomatams, nei vadinamiesiems politologams. Tiesa, pastarieji savo isteriškais raginimais „kovoti su nacistais Vakaruose“, „sėti ten radioaktyvius pelenus“ uždirbinėja pinigus viloms Italijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų šalyse. Tačiau panašu, kad iki to paties lygio nusirito ir diplomatais save vadinantys Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai.

Gegužės 9 d., matyt, pasigedusi čia fejerverkų bei visa gerkle plėšiamų „katiušų“, ambasada pareiškė, kad G. Nausėda „mėgino perkelti informacinį akcentą nuo šios šventos šventės į jam patogesnę Ukrainos temą“.

„Kreipdamasis į Rusijos visuomenę, švenčiančią Pergalės dieną, jis ją palygino su Antrojo pasaulinio karo laikų nacistais. Ir savo žodžius jis grindė kartodamas informaciją apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus Ukrainoje, kurią jau ne sykį paneigė tiek oficialūs šaltiniai mūsų šalyje, tiek pačios Vakarų žiniasklaidos priemonės“, – sakoma ambasados komentaruose.

Kas gi abejotų, kad jūsų „šaltiniai paneigė“? Ir ne tik paneigė – savo zombiams diena iš dienos kala tą pačią propagandą. Sunku net įsivaizduoti, kad koks dar bent kiek sveiko proto turintis ir kažkiek mąstyti sugebantis žmogus patikėtų, kad ukrainiečiai patys bombarduoja savo gyvenamuosius namus, ligonines, mokyklas, gamyklas, tiltus. Kad ukrainiečiai patys jau du mėnesius su žeme lygina „Azovstal“ gamyklą su jos požemiuose besislapstančiais civiliais ir sužeistais kariais (savo kariais!), kad būtent ukrainiečių raketos skrieja į Odesą, kad patys ukrainiečiai prievartauja, kankina, žudo…

Tie Lietuvoje užsilikę rusų pseudodiplomatai geriau nuvyktų į Bučą – pažiūrėti, kokį kruviniausių ir žiauriausių kankinimų bei žudynių pėdsaką paliko naujieji nacistai – sadistai rusų orkai. Kaip ir kituose miesteliuose, kuriuos išvadavus nuo okupantų, pasaulis krūptelėjo, išvydęs pasibaisėtinus vaizdus.

Gal tie agresijos paneigėjai pasiklausytų, kaip nužmogėjusios rusų orkų motinos ragina savo sūnaitėlius „kepti šašlykus iš ukrainiečių“.

NATO plėtra vyksta ir tai – Putlerio nuopelnas. Kai nasrus iššiepęs kaimynas ima mojuoti kalavijais, ne metas taikos balandžius veisti. Juolab kai kaimynas ne vieną šimtą metų tik ir trokšta atsikąsti gabalus svetimų žemių, pavergti tautas, žudyti ir vogti. Nes Ordos palikuoniai taip išmokyti.

VŽ nuomone, kaimynų iš kito Baltijos kranto pasiryžimas jungtis į bendros gynybos Aljansą – geras signalas Lietuvai. Pasak Valdemaro Rupšio, Lietuvos kariuomenės vado, šių dviejų Skandinavijos pusiasalio valstybių prisijungimas prie NATO itin sustiprins Baltijos jūros regioną, nes ji taps „vos ne vidine NATO jūra“. Karybos ekspertai teigia, kad taip mažėtų Baltijos šalių pažeidžiamumas per vadinamąjį Suvalkų koridorių, nes sąjungininkams atsiras daugiau galimybių į Lietuvą, Latviją ar Estiją siųsti karius.