Baltais siūlais siūtos idėjos

Publikuota: 2022-03-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Nors dirbančiojo identifikavimo kodo, sumanyto skaidrinti statybų sektorių, įsigaliojimas jau kartą buvo atidėtas, artėjanti naujoji jo premjeros data daugiau aiškumo neatnešė – sektorius taip ir nesupranta, kaip ši priemonė veiks.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kovai su „šešėliu“ statybose stiprinti dar praėjusių metų viduryje apskelbė sukūrusi tam ginklą -  statybininko tapatybės identifikavimo (ID) kortelę, kuri turėjo būti pradėta taikyti nuo 2022 metų sausio 1 d. Pasak idėjos iniciatorių, tai esą turėjo būti vienas pirmųjų didesnių žingsnių kovojant su „šešėliu“, giliai tūnančiu šiame sektoriuje. Verslas tuomet tikino: nors ir laukia tokios kortelės, tačiau neslėpė ir nusivylimo. Dalius Gedvilas,  Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, teigia tikėjęsis kitokių sprendimų.

„Jeigu skaitytume pažodžiui teisės aktą, kuris priimtas, tai ten ne statybininko kortelės įdiegimas numatomas, o statybininko ID kodo suteikimas. Įstatymas nekalba apie statybininko kortelę. Mes nežinome, kaip šitas kodas spręs „šešėlio“ likvidavimo klausimą. Manome, kad vien kodas situacijos nepakeis“, – svarstė jis.

Praėjusių metų gruodį Seimas atidėjo vadinamosios statybininko kortelės įsigaliojimą – iki Naujųjų, vėliau dar kartą – iki šių metų balandžio 1 d. Tad naujovė praktiškai jau ant slenksčio.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau pasak statybų sektorius atstovų, nors ir buvo pauzė, daugiau aiškumo neatsirado.

„Matome, kad kovas jau įpusėjo, o aiškių mechanizmų, kaip taikyti įstatymą, nėra“, – VŽ komentuoja Egidijus Urbonas, Panevėžio statybos tresto (PST) vadovas. Pasak jo, įstatymas yra priimtas, bet jo įgyvendinimas ar poįstatyminiai aktai šiandien tikrai dar nėra aiškūs. Būtent neaiškumas suryja daugiau laiko ir energijos.

„Kodas turėtų būti vieningai taikomas visai Lietuvai. Dabar vieni lyg ir bando vienu modeliu eiti, kiti kitu, tačiau vieningo sprendimo šiandien nėra“, – priduria PST vadovas.

Arūnui Šleniui, statybos UAB „Naresta“ vadovui, būsimi pokyčiai taip pat kelia klausimų, o daugiausia – kaip veiks sistema, kai rangovas bus atsakingas ir už subrangovų darbuotojus.

„Kokie gali būti verslo ėjimai, procedūros, kai nėra aiškumo iš ten („Sodros“ – VŽ). Savo žmonių tikrinimo būdus dar galime numanyti, bet išvis nežinia, kaip bus su subrangovais. Aiškumo dėl atsakomybės taip pat nėra“, – VŽ nuogąstauja A. Šlenys.

Statybų verslas jau ne pirmą kartą pakimba ant valdžios ne iki galo paruoštų namų darbų kabliuko. Pavyzdžiui, tuomet, kai savivaldybių patvirtinti infrastruktūros mokesčio tarifai buvo keičiami jau po jų įsigaliojimo. Šiuo mokesčiu siekta atsisakyti infrastruktūros plėtros finansavimo iš mokesčių mokėtojų, kurie galbūt ja niekada nepasinaudos, lėšų.

Dar vieną galvosūkį verslas sprendžia dėl nuo kovo įsigaliojusių Žemės įstatymo pakeitimų, kuriais už plėtrą valstybinėje žemėje nuo šiol reikia susimokėti. Tačiau kaip tai padaryti, nežino.

Statybų sektoriaus kelias – tai ėjimas su daugybe kliūčių: biurokratija čia jau iš peties „pasistengia“, kad jų būtų kuo daugiau, kad procesas truktų kuo ilgiau. Dabar statybų eigą apsunkina dar ir sutrikusios tiekimo grandinės, brangstančios žaliavos bei galimas jų trūkumas, atšaukus kai kuriuos sertifikatus.

Valstybinių institucijų „serialai“ nepaliauja stebinti: ne iki galo užbaigti įstatymai kilnojami iš vienos datos į kitą, tačiau nuo to nei pagerėja jų kokybė, nei aiškumo daugiau atsiranda.

VŽ nuomone, jei jau valdžia pasišauna kažką tvarkyti, nustato net konkrečius terminus verslui, tai galėtų parodyti pavyzdį – pirmiausia pati atliktų visus namų darbus, kokybiškai parengtų įstatymus ir juos paaiškinančius dokumentus, idant visa tai netaptų verslui eiline sunkiai išnarpliojama šarada.  

Statybininkų asociacija prieš kelias dienas išplatino pareiškimą, kad valdžios institucijoms reikia apsispręsti, arba duoti sprendinius, kaip įgyvendinti minėtą teisės aktą, arba jo įsigaliojimą dar kartą nukelti tolesniam laikui. Gal bent šį kartą institucijos pagaliau viską tinkamai sudėliotų?

 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 10

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku