Apkarpys „šešėlį“ ar dar labiau pamaitins?

Publikuota: 2021-09-28
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Statybos tebėra vienu iš giliausiai „šešėlyje“ tūnančių sektorių – skaičiuojama, kad čia „šešėlinis“ darbas siekia ketvirtadalį, o PVM nuslėpimo mastai – dešimtis procentų. Aplinkos ministerija žada, kad nuo Naujųjų imsis mėžti šias Augijo arklides, tačiau verslininkai didelių vilčių nededa ir tikina, kad politikai į jų siūlymus nereaguoja. O viena iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvų gresia net ir „šešėlio“ papildymu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, statybos sektoriaus įmonių 2020 m. sumokėti mokesčiai sudarė 293,3 mln. Eur, arba 3% visų šalyje sumokėtų mokesčių. Po inspekcijos patikrinimo per porą su viršum metų papildomai buvo nustatyta daugiau nei 12,38 mln. Eur mokesčių ir susijusių sumų.

Bendras „šešėlis“, kurio apimtis, įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje siekia 20–25% šalies BVP, tokiais pačiais procentais atsispindi ir statybos sektoriuje.

Tą pripažįsta ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, esminė bėda, kad valstybė neatsistoja legaliai veikiančio verslo pusėje.

„Šešėlyje“ esantis verslas yra atvirai toleruojamas valstybės, tad legaliai veikiantis verslas nelabai gali konkuruoti su ne visus mokesčius mokančiais verslais“, – mano jis.

Ministro teigimu, vertinant „šešėlį“ statybos sektoriuje, pirmiausia reikėtų atsiremti į viešuosius pirkimus, kuriuose dažnai paraiškas teikia įmonės, oficialiai mokančios mažesnį nei šalies vidutinį atlyginimą.

„Tačiau praktikoje nerasime statybininko, kuris dirbtų už mažesnį nei šalies vidurkį. Tai reiškia neapskaitomą darbą, todėl valstybė per viešuosius pirkimus turėtų pirkti žiūrėdama į atlyginimų vidurkį. Reikia pirkti paslaugas tik iš tų generalinių rangovų, kurie turi realius pajėgumus, o nėra tik kontoros, gerai administruojančios statybų procesą“, – kalba S. Gentvilas.

Jis nemažai problemų įžvelgia ir privačių asmenų, vadinamųjų patentininkų, veikloje – jie linkę nuslėpti savo apyvartas. Dėl to ministerija siūlo keisti šios veiklos reguliavimą, taip pat taikyti tam tikras mokestines lengvatas.

Ypač daug „šešėlio“ statybose slypi ir vykdant apdailos darbus.

„Matome, kad NT vystytojai parduoda nemažai būstų, dauguma parduodami su daline apdaila. Akivaizdu, kad juos įrengia ne statybinės organizacijos, o pavieniai asmenys. Manome, kad didžioji dalis jų dirba nelegaliai“, – svarsto Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas.

Jis siūlo, kad statybos verslui iš viso nebūtų išduodami leidimai dirbti pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Tai, pasak asociacijos vadovo, atitiktų europinę praktiką.

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kovai su „šešėliu“ statybose šiuo metu meta kitokį ginklą — statybininko tapatybės identifikavimo (ID) kortelę, kuri turėtų būti pradėta taikyti nuo kitų metų sausio 1 d. Tai esą turėtų būti vienas pirmųjų didesnių žingsnių kovojant su „šešėliu“ šiame sektoriuje.

Verslas naujosios kortelės nors ir laukė, vis dėlto liko nusivylęs. D. Gedvilas teigia tikėjęsis kitokių sprendimų.

„Jeigu skaitytume pažodžiui teisės aktą, kuris priimtas, tai ten ne statybininko kortelės įdiegimas numatomas, o statybininko ID kodo suteikimas. Įstatymas nekalba apie statybininko kortelę. Mes nežinome, kaip šitas kodas spręs „šešėlio“ likvidavimo klausimą. Manome, kad vien kodas situacijos nepakeis“, – svarsto jis.

LSA vadovo žodžiais, asociacija ne vienus metus siūlė, kaip spręsti „šešėlio“ darbo rinkoje klausimą, juolab kad turime gerų pavyzdžių iš užsienio, tačiau politikai į siūlymus nereaguoja, apskritai nesitaria su verslo bendruomene.

„Šešėlį“ statybos sektoriuje gali dar labiau paauginti SADM vadovės Monikos Navickienės siūlymas didinti pensijas tiems, kurie neturi būtino 32 metų stažo – jiems būtų mokama viso dydžio bazinė pensija. Aiškinama, kad dalis dabartinių labai garbaus amžiaus žmonių, galbūt, negalėjo uždirbti viso reikalaujamo stažo ir pan.

Visa tai suprantama, tolesnėje praeityje taip galėjo būti. Tačiau, VŽ nuomone, čia slypi pavojus, kad tokia tvarka gali pasinaudoti – o situacija kai kuriuose sektoriuose, tarp jų ir statybose, tam labai palanki – būsimieji pensijos gavėjai, t. y. dabartiniai darbuotojai. Nereikia būtino stažo? Tai galima dirbti nelegaliai, nemokėti jokių mokesčių, gauti dar ir bedarbio pašalpą – vis tiek vidutinė pensija garantuota?

Tuomet SADM užmanymas suteikti tokią pensiją neturintiems būtinojo stažo niekaip nekoreliuoja su siekiu mažinti „šešėlį“ statybose. Kuris, beje, netrukdomai karaliauja ir kituose sektoriuose. O trūkstamas lėšas į šalies biudžetą suneš kiti mokesčių mokėtojai, kuriems ne šiandien ir rytoj tie mokesčiai gali eilinį kartą paaugti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos ateities matymas: mums ir dėl mūsų 2

Paskelbtas startas rengti valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“: ilgalaikės valstybės pažangos...

R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais? 3

Lietuvos Vyriausybė pakvietė diskutuoti apie tai, kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių. Taip...

Verslo aplinka
2021.10.25
Į priekį - sraigės tempu 15

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas aptariant neteisėtos migracijos problemas baigėsi gana...

Verslo aplinka
2021.10.25
V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija 1

Gyvenant nuolatos tobulėjančioje skaitmeninėje eroje paprastam žmogui darosi vis lengviau gauti prieigą prie...

Verslo aplinka
2021.10.24
M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu...

Verslo aplinka
2021.10.23
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 172

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 2

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku