2021-09-28 08:50

Apkarpys „šešėlį“ ar dar labiau pamaitins?

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Statybos tebėra vienu iš giliausiai „šešėlyje“ tūnančių sektorių – skaičiuojama, kad čia „šešėlinis“ darbas siekia ketvirtadalį, o PVM nuslėpimo mastai – dešimtis procentų. Aplinkos ministerija žada, kad nuo Naujųjų imsis mėžti šias Augijo arklides, tačiau verslininkai didelių vilčių nededa ir tikina, kad politikai į jų siūlymus nereaguoja. O viena iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvų gresia net ir „šešėlio“ papildymu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, statybos sektoriaus įmonių 2020 m. sumokėti mokesčiai sudarė 293,3 mln. Eur, arba 3% visų šalyje sumokėtų mokesčių. Po inspekcijos patikrinimo per porą su viršum metų papildomai buvo nustatyta daugiau nei 12,38 mln. Eur mokesčių ir susijusių sumų.

Bendras „šešėlis“, kurio apimtis, įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje siekia 20–25% šalies BVP, tokiais pačiais procentais atsispindi ir statybos sektoriuje.

Tą pripažįsta ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, esminė bėda, kad valstybė neatsistoja legaliai veikiančio verslo pusėje.

„Šešėlyje“ esantis verslas yra atvirai toleruojamas valstybės, tad legaliai veikiantis verslas nelabai gali konkuruoti su ne visus mokesčius mokančiais verslais“, – mano jis.

Ministro teigimu, vertinant „šešėlį“ statybos sektoriuje, pirmiausia reikėtų atsiremti į viešuosius pirkimus, kuriuose dažnai paraiškas teikia įmonės, oficialiai mokančios mažesnį nei šalies vidutinį atlyginimą.

„Tačiau praktikoje nerasime statybininko, kuris dirbtų už mažesnį nei šalies vidurkį. Tai reiškia neapskaitomą darbą, todėl valstybė per viešuosius pirkimus turėtų pirkti žiūrėdama į atlyginimų vidurkį. Reikia pirkti paslaugas tik iš tų generalinių rangovų, kurie turi realius pajėgumus, o nėra tik kontoros, gerai administruojančios statybų procesą“, – kalba S. Gentvilas.

Jis nemažai problemų įžvelgia ir privačių asmenų, vadinamųjų patentininkų, veikloje – jie linkę nuslėpti savo apyvartas. Dėl to ministerija siūlo keisti šios veiklos reguliavimą, taip pat taikyti tam tikras mokestines lengvatas.

Ypač daug „šešėlio“ statybose slypi ir vykdant apdailos darbus.

„Matome, kad NT vystytojai parduoda nemažai būstų, dauguma parduodami su daline apdaila. Akivaizdu, kad juos įrengia ne statybinės organizacijos, o pavieniai asmenys. Manome, kad didžioji dalis jų dirba nelegaliai“, – svarsto Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas.

Jis siūlo, kad statybos verslui iš viso nebūtų išduodami leidimai dirbti pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Tai, pasak asociacijos vadovo, atitiktų europinę praktiką.

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kovai su „šešėliu“ statybose šiuo metu meta kitokį ginklą — statybininko tapatybės identifikavimo (ID) kortelę, kuri turėtų būti pradėta taikyti nuo kitų metų sausio 1 d. Tai esą turėtų būti vienas pirmųjų didesnių žingsnių kovojant su „šešėliu“ šiame sektoriuje.

Verslas naujosios kortelės nors ir laukė, vis dėlto liko nusivylęs. D. Gedvilas teigia tikėjęsis kitokių sprendimų.

„Jeigu skaitytume pažodžiui teisės aktą, kuris priimtas, tai ten ne statybininko kortelės įdiegimas numatomas, o statybininko ID kodo suteikimas. Įstatymas nekalba apie statybininko kortelę. Mes nežinome, kaip šitas kodas spręs „šešėlio“ likvidavimo klausimą. Manome, kad vien kodas situacijos nepakeis“, – svarsto jis.

LSA vadovo žodžiais, asociacija ne vienus metus siūlė, kaip spręsti „šešėlio“ darbo rinkoje klausimą, juolab kad turime gerų pavyzdžių iš užsienio, tačiau politikai į siūlymus nereaguoja, apskritai nesitaria su verslo bendruomene.

„Šešėlį“ statybos sektoriuje gali dar labiau paauginti SADM vadovės Monikos Navickienės siūlymas didinti pensijas tiems, kurie neturi būtino 32 metų stažo – jiems būtų mokama viso dydžio bazinė pensija. Aiškinama, kad dalis dabartinių labai garbaus amžiaus žmonių, galbūt, negalėjo uždirbti viso reikalaujamo stažo ir pan.

Visa tai suprantama, tolesnėje praeityje taip galėjo būti. Tačiau, VŽ nuomone, čia slypi pavojus, kad tokia tvarka gali pasinaudoti – o situacija kai kuriuose sektoriuose, tarp jų ir statybose, tam labai palanki – būsimieji pensijos gavėjai, t. y. dabartiniai darbuotojai. Nereikia būtino stažo? Tai galima dirbti nelegaliai, nemokėti jokių mokesčių, gauti dar ir bedarbio pašalpą – vis tiek vidutinė pensija garantuota?

Tuomet SADM užmanymas suteikti tokią pensiją neturintiems būtinojo stažo niekaip nekoreliuoja su siekiu mažinti „šešėlį“ statybose. Kuris, beje, netrukdomai karaliauja ir kituose sektoriuose. O trūkstamas lėšas į šalies biudžetą suneš kiti mokesčių mokėtojai, kuriems ne šiandien ir rytoj tie mokesčiai gali eilinį kartą paaugti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791