Apkarpys „šešėlį“ ar dar labiau pamaitins?

Publikuota: 2021-09-28
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Statybos tebėra vienu iš giliausiai „šešėlyje“ tūnančių sektorių – skaičiuojama, kad čia „šešėlinis“ darbas siekia ketvirtadalį, o PVM nuslėpimo mastai – dešimtis procentų. Aplinkos ministerija žada, kad nuo Naujųjų imsis mėžti šias Augijo arklides, tačiau verslininkai didelių vilčių nededa ir tikina, kad politikai į jų siūlymus nereaguoja. O viena iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvų gresia net ir „šešėlio“ papildymu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, statybos sektoriaus įmonių 2020 m. sumokėti mokesčiai sudarė 293,3 mln. Eur, arba 3% visų šalyje sumokėtų mokesčių. Po inspekcijos patikrinimo per porą su viršum metų papildomai buvo nustatyta daugiau nei 12,38 mln. Eur mokesčių ir susijusių sumų.

Bendras „šešėlis“, kurio apimtis, įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje siekia 20–25% šalies BVP, tokiais pačiais procentais atsispindi ir statybos sektoriuje.

Tą pripažįsta ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, esminė bėda, kad valstybė neatsistoja legaliai veikiančio verslo pusėje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Šešėlyje“ esantis verslas yra atvirai toleruojamas valstybės, tad legaliai veikiantis verslas nelabai gali konkuruoti su ne visus mokesčius mokančiais verslais“, – mano jis.

Ministro teigimu, vertinant „šešėlį“ statybos sektoriuje, pirmiausia reikėtų atsiremti į viešuosius pirkimus, kuriuose dažnai paraiškas teikia įmonės, oficialiai mokančios mažesnį nei šalies vidutinį atlyginimą.

„Tačiau praktikoje nerasime statybininko, kuris dirbtų už mažesnį nei šalies vidurkį. Tai reiškia neapskaitomą darbą, todėl valstybė per viešuosius pirkimus turėtų pirkti žiūrėdama į atlyginimų vidurkį. Reikia pirkti paslaugas tik iš tų generalinių rangovų, kurie turi realius pajėgumus, o nėra tik kontoros, gerai administruojančios statybų procesą“, – kalba S. Gentvilas.

Jis nemažai problemų įžvelgia ir privačių asmenų, vadinamųjų patentininkų, veikloje – jie linkę nuslėpti savo apyvartas. Dėl to ministerija siūlo keisti šios veiklos reguliavimą, taip pat taikyti tam tikras mokestines lengvatas.

Ypač daug „šešėlio“ statybose slypi ir vykdant apdailos darbus.

„Matome, kad NT vystytojai parduoda nemažai būstų, dauguma parduodami su daline apdaila. Akivaizdu, kad juos įrengia ne statybinės organizacijos, o pavieniai asmenys. Manome, kad didžioji dalis jų dirba nelegaliai“, – svarsto Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas.

Jis siūlo, kad statybos verslui iš viso nebūtų išduodami leidimai dirbti pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Tai, pasak asociacijos vadovo, atitiktų europinę praktiką.

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kovai su „šešėliu“ statybose šiuo metu meta kitokį ginklą — statybininko tapatybės identifikavimo (ID) kortelę, kuri turėtų būti pradėta taikyti nuo kitų metų sausio 1 d. Tai esą turėtų būti vienas pirmųjų didesnių žingsnių kovojant su „šešėliu“ šiame sektoriuje.

Verslas naujosios kortelės nors ir laukė, vis dėlto liko nusivylęs. D. Gedvilas teigia tikėjęsis kitokių sprendimų.

„Jeigu skaitytume pažodžiui teisės aktą, kuris priimtas, tai ten ne statybininko kortelės įdiegimas numatomas, o statybininko ID kodo suteikimas. Įstatymas nekalba apie statybininko kortelę. Mes nežinome, kaip šitas kodas spręs „šešėlio“ likvidavimo klausimą. Manome, kad vien kodas situacijos nepakeis“, – svarsto jis.

LSA vadovo žodžiais, asociacija ne vienus metus siūlė, kaip spręsti „šešėlio“ darbo rinkoje klausimą, juolab kad turime gerų pavyzdžių iš užsienio, tačiau politikai į siūlymus nereaguoja, apskritai nesitaria su verslo bendruomene.

„Šešėlį“ statybos sektoriuje gali dar labiau paauginti SADM vadovės Monikos Navickienės siūlymas didinti pensijas tiems, kurie neturi būtino 32 metų stažo – jiems būtų mokama viso dydžio bazinė pensija. Aiškinama, kad dalis dabartinių labai garbaus amžiaus žmonių, galbūt, negalėjo uždirbti viso reikalaujamo stažo ir pan.

Visa tai suprantama, tolesnėje praeityje taip galėjo būti. Tačiau, VŽ nuomone, čia slypi pavojus, kad tokia tvarka gali pasinaudoti – o situacija kai kuriuose sektoriuose, tarp jų ir statybose, tam labai palanki – būsimieji pensijos gavėjai, t. y. dabartiniai darbuotojai. Nereikia būtino stažo? Tai galima dirbti nelegaliai, nemokėti jokių mokesčių, gauti dar ir bedarbio pašalpą – vis tiek vidutinė pensija garantuota?

Tuomet SADM užmanymas suteikti tokią pensiją neturintiems būtinojo stažo niekaip nekoreliuoja su siekiu mažinti „šešėlį“ statybose. Kuris, beje, netrukdomai karaliauja ir kituose sektoriuose. O trūkstamas lėšas į šalies biudžetą suneš kiti mokesčių mokėtojai, kuriems ne šiandien ir rytoj tie mokesčiai gali eilinį kartą paaugti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
05:50
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29
Verslui reikia ne klumpių, o sportinių batelių

Tradicijoms, kai Lietuvos įstatymų leidėjai ir institucijos apauna verslą sunkiomis perteklinių reikalavimų...

Nuomonės
2022.07.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku