o Smetona iš mūsų pasimokyti galėtų vietinės pramonės lobizmo prisidengiant direktyvom, pagąsdinimais dėl baudų ir autoritetais. Kodėl bioetanolis taip pat nėra sprendimas rūpinantis CO2 atmosferoje, kuris pateisintų subsidijas rapsų augintojams ir ypač perdirbėjams (vietoj palmių aliejaus importuotojų), kurie per teisės aktus gauna iš valstybės rinką? Ogi todėl, kad tyrimais jau beveik prieš 15 metų įrodyta, jog tokio veiksmo poveikis mažinant CO2 gerokai mažesnis nei tuos plotus užsodinus mišku. https://www.newscientist.com/article/dn12496-forget-biofuels-burn-oil-and-plant-forests-instead/

Sudėtingi klausimai, bet vietinė pramonė ir jos skatinimas yra prioritetas. Taip elgiasi didžiosios valstybės, kurios žiūri savo interesų ir politikai sugeba nesusipykti viduje. Iš komentarų matosi, kad maurai rašo, bando nukeipti dėmesį į techninines detales. Linkiu sėkmės politikams priimant naudingus Lietuvai, bet sudėtingus sprendimus

Gal ir turėjo ribotą pasaulio suvokimą, bet Smetona bent valstybę valdė savarankiškai, naudodamas savo smegenis, o ne cituodamas kažkieno direktyvas už numestą gardesnį dešros su sviestu gabaliuką. Jeigu jau tikrai nacionaliniu mastu apsispręsime, jog su savo dykvietę primenanciu gyventoju tankiu galime išgelbėti pasaulį nuo klimato kaitos, tai siūlyčiau pradėti nuo miškų CO2 audito ir bent jau atsiknisti su idiotiškomis ekologinių mokesčių iniciatyvomis nuo žmonių auginančių ir prižiūrinčių miškus savo žemėse, o dar geriau mokėti jiems išmokas už CO2 debetą apmokestinant de facto CO2 generuojanti miesto planktoną su teslomis. Kreivindami ir taip kreivus istatymus apgaudinėjame tik save ir pamažu stumiame į istorijos šiukšlyną neoleftizmą kaip ideologiją bei tikėjimą atviru globaliu pasauliu...