M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos

Publikuota: 2021-10-18
Atnaujinta 2021-10-18 14:24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis Lietuvos prezidentas dar 1936 metais įvedė reikalavimą į kiekvieną litrą benzino įmaišyti lietuviško spirito iš lietuviškų grūdų. A. Smetona tikrai nebuvo kovotojas prieš klimato kaitą, tačiau jam rūpėjo Lietuvos ūkis ir būtent čia sukuriama pridėtinė vertė.

Deja, praėjus 85 metams situacija yra priešinga. Lietuvos politikus reikia įtikinėti, kad nacionalinis interesas turi būti ne naftos produktų ar palmių aliejaus importas, o vietiniai atsinaujinančios energijos ištekliai. Būtent didesnis vietinių žaliavų panaudojimas leistų nušauti net tris zuikius vienu metu – padidintų Lietuvos energetinės nepriklausomybės lygį, leistų savais energetiniais ištekliais mažinti šiltnamio dujų išmetimą bei skatintų vietinę pramonę ir žemės ūkį.

Dar 2010 metais patvirtinusi Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą Lietuva įsipareigojo per dešimt metų transporto sektoriuje pasiekti 10% atsinaujinančių išteklių dalį. Tuo metu politikai užtikrintai kalbėjo, kad turime daug laiko ir šį tikslą nesunkiai pasieksime. Bet metai bėgo, netikėtai atėjo 2020-ieji ir paaiškėjo, kad per šį laiką Lietuvą pasiekė vos 5,5% dalį – arba vos pusę tiek, kiek buvome įsipareigoję.

Galime liūdnai konstatuoti, kad Lietuva yra viena iš prasčiausiai minėtos direktyvos įsipareigojimus vykdanti valstybė – mažesnę atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte pasiekė tik Kipras.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kol Lietuvos politikai nenori pripažinti nepatogios tiesos, ją mums primena įtakingos tarptautinės organizacijos. Lietuvoje viešėjęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius Mathias Cormannas aiškiai pasakė, kad 40% taršos sukuriantis Lietuvos transporto sektorius turi diegti pažangias technologijas, o kovai su tarša turi būti skiriama 3% bendrojo vidaus produkto.

Kodėl atsidūrėme ES šalių „uodegoje“?

Pirmiausia, Lietuva tik šiemet realiai pradėjo skatinti elektromobilių plėtrą. Tik šiemet priimtas Alternatyvių degalų įstatymas, numatantis biodujų skatinimą transporte nuo 2022 metų. Taigi, galėsim pasekti tokių šalių kaip Švedija pavyzdžiu ir biodujas naudoti viešajame transporte.

Antra, pasiekti direktyvos tikslus galėjome įmaišydami biodegalus į benziną ir dyzeliną. Nors įstatymai numato privalomą biodegalų įmaišymą, tačiau ir šioje vietoje padaryta spragų. Priimti poįstatyminiai teisės aktai, kurie degalų pardavėjams leido nesilaikyti įstatymo ir vietoje degalų su biopriedais į rinką patiekti grynų naftos degalų.

Pavyzdžiui, priimtas trijų ministrų įsakymas numatė, kad žiemos laikotarpiu galima pardavinėti dyzeliną be biodegalų dalies. Tam pasitelktas iš piršto laužtas argumentas, kad neva biodegalai itin žemoje temperatūroje gali stingti ir automobiliai neužsives. Šis teisės aktas priimtas neatlikus praktinių tyrimų, neįvertinus, kad lietuvišką biodyzeliną sėkmingai naudoja atšiauresnėmis žiemos sąlygomis pasižyminčių Švedijos ir Norvegijos vairuotojai. Tik praėjusiais metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs Seimo nario Simono Gentvilo kreipimąsi, įpareigojo biodegalus naudoti visus metus.

Panaši situacija ir su valstybės degalų atsargomis. Poįstatyminis teisės aktas leido „apeiti“ įstatymą ir iš valstybės rezervo pardavinėti grynus naftos degalus be biodalies. Taip į rinką patenka dideli kiekiai mineralinių degalų, o pildami kurą degalinėje šio fakto vartotojai net nežino. Vėlgi, šią situaciją po Seimo nario Luko Savicko kreipimosi spręs Teismas ir greičiausiai teisinė painiava pagaliau bus išspręsta.

Galiausiai, vietinius biodegalus gali nukonkuruoti iš Pietryčių Azijos atvežamas palmių aliejaus produktas (PFAD). Nors palmių aliejų ir PFAD biodegaluose riboja daugiau nei pusė ES valstybių, Lietuvoje yra siūlymų PFAD nelaikyti pirmos kartos biodegalais.

Jei taip atsitiks, bus sumažinta viršutinė pirmos biodegalų kartos naudojimo riba transporto sektoriuje, o vietoje vietinių biodegalų rinkoje pranašumą įgaus importinis produktas, dėl kurio gamybos išnaikinami dideli atogrąžų miškų plotai. Užuot skatinę Lietuvos grūdų perdirbimo pramonę ir žemės ūkį, paremsime Indonezijos bei Malaizijos palmių aliejaus latifundininkus.

Gresia baudos

Jei Lietuvos transporto energetikos politikos formuotojams nerūpi vietos ekonomikos skatinimas, gal jiems šaltas dušas bus Europos Komisijos skiriamos finansinės baudos už direktyvos nevykdymą?

Direktyvos įsipareigojimų neįvykdymas yra rimta priežastis Europos Komisijai pradėti teisinę (infridgement) procedūrą – baudos gali siekti ir milijonus eurų.

Realesnė kitokio tipo sankcija – iš direktyvos įsipareigojimą su perviršiu įvykdančios šalies išsipirkti statistinę kvotą. Tai būtų apmaudu, nes tuomet Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai, kurie galėtų būti skirti atsinaujinančios energetikos plėtrai, atitektų tokioms šalims kaip Švedija ar Suomija.

Apibendrinant, Lietuvos politikams palinkėčiau pasimokyti iš A. Smetonos sveiko ekonominio nacionalizmo. Lietuvos verslas su politikais turėtų sėdėti vienoje stalo pusėje, ieškant būdų kurti pridėtinę vertę Lietuvoje, o ne teisybės ieškoti teismuose.

Komentaro autorius — Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 43

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku