Biudžetas: realus ar optimistinis?
Numatyta, kad biudžeto pajamos, palyginti su šiais metais, kitąmet augs 11,4%, o išlaidos – 8,3%. Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas – 3,1% bendrojo vidaus produkto (BVP). Eliminavus kovos su koronavirusu priemonių poreikį, biudžeto pajamos sieks 13,86 mlrd. Eur, išlaidos – 16,481 mlrd. Eur. Privalomojo sveikatos draudimo pajamos bus subalansuotos – tiek pajamos, tiek išlaidos sieks 2,79 mlrd. Eur.
Pati finansų ministrė pripažino, kad biudžeto deficitas išlieka ženklus, tačiau tikina, kad iš šio deficito 0,7 proc. punkto sudaro išlaidos, kurios, tikėtina, yra vienkartinės.
Nors kitų metų valstybės biudžeto deficitas neatitinka Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau kitąmet nebus skubama jo mažinti.
„Apskritai turėjom didelį deficitą ir bet koks jo greitas susitraukimas yra pakankamai skausmingas išlaidų prasme ir turbūt niekas nenori tokio diržų veržimosi, kuris galėtų nutikti“, – „Žinių radijui“ kalbėjo finansų ministrė. Pasak jos, ES fiskalinės nuostatos negalios dar metus, o Bendrijai atlaisvinus fiskalinės drausmės taisykles, Lietuva gali sau leisti biudžeto deficitą mažinti palaipsniui.
ES fiskalinės taisyklės nurodo, kad valstybės narės biudžeto deficitas laikomas perviršiniu, jei yra didesnis nei 3%.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 m. biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas BVP neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis.
„Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3%, o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4% per metus bus sunku vien dėl statistikos“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Pasak G. Skaistės, kalbant apie žmonių pajamas, vienas iš prioritetų yra pajamų ir paskatų dirbti didinimas.
„Dėl to kalbame apie minimalios mėnesio algos pokyčius nuo ateinančių metų ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio pokyčius“, — aiškina ministrė. NPD kitais metais, planuojama, augs 60 Eur – nuo 400 iki 460 Eur, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio.
Ekonomistai sveikina Finansų ministerijos planus neįvesti naujų mokesčių – atsisakant ydingos praktikos įvesti kokias nors mokestines naujoves su kiekvienų metų biudžetu. Jų manymu, esant aukštai infliacijai ir energetinių išteklių kainoms, pagrindinis dėmesys ir turi būti skiriamas pažeidžiamiausioms grupėms, nes pagrindinė biudžeto funkcija yra spręsti socialines problemas, surinkti pinigus iš mokesčių mokėtojų ir nukreipti juos ten, kur jų labiausiai trūksta: vyresnio amžiaus asmenims, skurstantiesiems, mažinti socialinę atskirtį, pajamų nelygybę.
Pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, būtent šiame biudžete šis akcentas yra labai stipriai išreikštas, nes yra ir labai sparčiai didinama MMA — beveik 14%, ir didžiulis NPD šuolis.
Tačiau verslininkai ir dalis ekonomistų kritikuoja Vyriausybės planus dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio – jų nuomone taikomas NPD turėtų būti didesnis. Tada, pasak jų, naudą pajustų ir vidurinė klasė, faktiškai sudaranti ekonomikos pagrindą.
Verslininkai tikina, kad Vyriausybė prie NPD neprisideda, o kaip tik padidina mokesčius vidutines ir didesnes pajamas uždirbantiems asmenims.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai priekaištauja: atrodo, kad, nepaisant pokyčių Seime ir Vyriausybėje, politiniai dividendai toliau renkami didinant pensijas, tačiau nesiūlant proaktyvios politinės darbotvarkės — pavyzdžiui, nesiūlomos naujos priemonės skatinti ekonomikos transformaciją žalinimo ir skaitmeninimo kryptimis. Pasak jų, 2022-ųjų biudžetą galima apibūdinti fraze „Karalius mirė, tegyvuoja Karalius!“
Ministrų kabinetui pritarus 2022 m. valstybės biudžeto projektui, šis keliaus į Seimą, kur jo laukia ilgoki svarstymai. Paprastai parlamentarai savo siūlymais gerokai išpučia išlaidas – po vadinamojo jų „pageidavimų koncerto“ į Vyriausybę sugrįžta papildomomis milijoninėmis sumomis apaugęs biudžeto projektas.
Belaukiant gruodžio, kai paprastai Seimas jau balsuoja už galutinį biudžeto variantą, VŽ tikisi, kad Vyriausybė bus atspari dosniems parlamentarų apetitams ir jų populistiniams siekiams patenkinti įvairias interesų grupes.
