Biudžetas: realus ar optimistinis?

Publikuota: 2021-10-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės biudžeto. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, esminiai prioritetai kitų metų biudžete yra saugumas, dirbančiųjų pajamų didinimas ir skurdo rizikos mažinimas. Ji patvirtino, kad kitų metų biudžete nenumatyta jokių naujų mokesčių, tik neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) keitimas.

Numatyta, kad biudžeto pajamos, palyginti su šiais metais, kitąmet augs 11,4%, o išlaidos – 8,3%. Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas – 3,1% bendrojo vidaus produkto (BVP). Eliminavus kovos su koronavirusu priemonių poreikį, biudžeto pajamos sieks 13,86 mlrd. Eur, išlaidos – 16,481 mlrd. Eur. Privalomojo sveikatos draudimo pajamos bus subalansuotos – tiek pajamos, tiek išlaidos sieks 2,79 mlrd. Eur.

Pati finansų ministrė pripažino, kad biudžeto deficitas išlieka ženklus, tačiau tikina, kad iš šio deficito 0,7 proc. punkto sudaro išlaidos, kurios, tikėtina, yra vienkartinės.

Nors kitų metų valstybės biudžeto deficitas neatitinka Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau kitąmet nebus skubama jo mažinti.

„Apskritai turėjom didelį deficitą ir bet koks jo greitas susitraukimas yra pakankamai skausmingas išlaidų prasme ir turbūt niekas nenori tokio diržų veržimosi, kuris galėtų nutikti“, – „Žinių radijui“ kalbėjo finansų ministrė. Pasak jos, ES fiskalinės nuostatos negalios dar metus, o Bendrijai atlaisvinus fiskalinės drausmės taisykles, Lietuva gali sau leisti biudžeto deficitą mažinti palaipsniui.

ES fiskalinės taisyklės nurodo, kad valstybės narės biudžeto deficitas laikomas perviršiniu, jei yra didesnis nei 3%.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 m. biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas BVP neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis.

„Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3%, o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4% per metus bus sunku vien dėl statistikos“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Pasak G. Skaistės, kalbant apie žmonių pajamas, vienas iš prioritetų yra pajamų ir paskatų dirbti didinimas.

„Dėl to kalbame apie minimalios mėnesio algos pokyčius nuo ateinančių metų ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio pokyčius“, — aiškina ministrė. NPD kitais metais, planuojama, augs 60 Eur – nuo 400 iki 460 Eur, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio.

Ekonomistai sveikina Finansų ministerijos planus neįvesti naujų mokesčių – atsisakant ydingos praktikos įvesti kokias nors mokestines naujoves su kiekvienų metų biudžetu. Jų manymu, esant aukštai infliacijai ir energetinių išteklių kainoms, pagrindinis dėmesys ir turi būti skiriamas pažeidžiamiausioms grupėms, nes pagrindinė biudžeto funkcija yra spręsti socialines problemas, surinkti pinigus iš mokesčių mokėtojų ir nukreipti juos ten, kur jų labiausiai trūksta: vyresnio amžiaus asmenims, skurstantiesiems, mažinti socialinę atskirtį, pajamų nelygybę.

Pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, būtent šiame biudžete šis akcentas yra labai stipriai išreikštas, nes yra ir labai sparčiai didinama MMA — beveik 14%, ir didžiulis NPD šuolis.

Tačiau verslininkai ir dalis ekonomistų kritikuoja Vyriausybės planus dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio – jų nuomone taikomas NPD turėtų būti didesnis. Tada, pasak jų, naudą pajustų ir vidurinė klasė, faktiškai sudaranti ekonomikos pagrindą.

Verslininkai tikina, kad Vyriausybė prie NPD neprisideda, o kaip tik padidina mokesčius vidutines ir didesnes pajamas uždirbantiems asmenims.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai priekaištauja: atrodo, kad, nepaisant pokyčių Seime ir Vyriausybėje, politiniai dividendai toliau renkami didinant pensijas, tačiau nesiūlant proaktyvios politinės darbotvarkės — pavyzdžiui, nesiūlomos naujos priemonės skatinti ekonomikos transformaciją žalinimo ir skaitmeninimo kryptimis. Pasak jų, 2022-ųjų biudžetą galima apibūdinti fraze „Karalius mirė, tegyvuoja Karalius!“

Ministrų kabinetui pritarus 2022 m. valstybės biudžeto projektui, šis keliaus į Seimą, kur jo laukia ilgoki svarstymai. Paprastai parlamentarai savo siūlymais gerokai išpučia išlaidas – po vadinamojo jų „pageidavimų koncerto“ į Vyriausybę sugrįžta papildomomis milijoninėmis sumomis apaugęs biudžeto projektas.

Belaukiant gruodžio, kai paprastai Seimas jau balsuoja už galutinį biudžeto variantą, VŽ tikisi, kad Vyriausybė bus atspari dosniems parlamentarų apetitams ir jų populistiniams siekiams patenkinti įvairias interesų grupes.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 1

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14
V. Gutauskas. Reideriai ir feniksai - verslo apsaugos problema

Teisėsaugos institucijoms nepakankamai efektyviai saugant teisėtai veikiantį verslą nuo nusikalstamų veikų be...

Verslo aplinka
2021.10.13
Biudžetas: realus ar optimistinis? 1

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės...

Verslo aplinka
2021.10.13
M. Dubnikovas. Koncertina pasienyje gali padėti surinkti daugiau mokesčių iš cigarečių 5

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio,...

2021.10.12
Užsuktas išmokų kranelis darbuotojų nepridės 12

Lietuvoje fiksuojamas rekordinis bedarbių skaičius – šimtai tūkstančių ilgą laiką registruojasi Užimtumo...

Verslo aplinka
2021.10.12
Su inovatorių karūna – cenzūros link 6

Jei Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) buvo sukurtas tam, kad po jo uždanga savo reikaliukus...

Verslo aplinka
2021.10.11
M. Juozaitis. Kada ginčas su VMI verslui savaime tapo nuosprendžiu reputacijai? 4

Šiandien verslas, bylinėdamasis su mokesčių inspekcija (VMI), rizikuoja viskuo. Sulaukti nepageidaujamo...

Verslo aplinka
2021.10.10
V. Juzikis. Kodėl tvarumą verta laikyti veiklos rizika?

Yra trys pagrindinės varomosios jėgos, kurios skatina verslą peržiūrėti savo veiklą ir rūpintis jos tvarumu.

Verslo aplinka
2021.10.09
R. Vainienė. Galimybių pasas neturi būti apyvartų mažinimo ar revanšizmo įrankis 9

Senokai neskaičiau tokio emocingo, neargumentuoto ir nenuoseklaus „Verslo žinių“ redakcinio straipsnio. Bet...

Verslo aplinka
2021.10.08
Nušluostysime prekybos tinklų krokodilo ašaras? 22

Didžiųjų prekybos tinklų aimanos dėl neva pirkėjų sveikatos, kurie stumdosi galimybių paso nereikalaujančiose...

Verslo aplinka
2021.10.08
Archajiškas Lietuvos įstatymas maitina kitų šalių biudžetus 8

Pandeminis technologijų bumas padėjo Lietuvą atrasti naujiems investuotojams, o startuoliams – pritraukti...

Verslo aplinka
2021.10.07
J. Žukovskis. Dar vienas nemokamas patarimas viceministrui P. Lukševičiui 1

Jau daug metų Lietuvoje žemės ūkio produkcijos gamintojai, perdirbimo pramonės bei prekybos įmonės gyvena tam...

Verslo aplinka
2021.10.06
Valdiški pinigai: lengva prašvilpti 21

Nors viena iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos „galvų“ jau nusirito, toliau netyla...

Verslo aplinka
2021.10.06
Sudėtingų rebusų kontekste 2

Spartėjanti infliacija kelia įvairių hipotezių politiniuose kuluaruose: drąsiausi „pranašai“ imasi modeliuoti...

Verslo aplinka
2021.10.05
Š. Andriukaitis-Sutkus. Premjere, nebemokėk pensijų nepasiskiepijusiems, uždrausk „neskiepytųjų“ pandemiją 71

Valdžia neilgai džiūgavo pasiekusi eilinį „buhalterinį“ rodiklį – 70% suaugusiųjų gavo bent vieną skiepo...

Verslo aplinka
2021.10.04
Mokesčių mokėtojai – teisėkūros pinklėse

Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas pučiasi – šiuo metu jame yra beveik 1.000 įmonių. Į tokį sąrašą įmonė...

Verslo aplinka
2021.10.04
L. Ivanauskas. Teisė taisyti: tarp rinkos ekonomikos ir tvarumo girnų

Prognozuojama, kad 2021 m. pajamos iš plataus vartojimo elektronikos segmento sieks 462.693 mln. JAV dolerių...

Verslo aplinka
2021.10.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku