Valstybės biudžeto projekte – kiek mažesnės nei pernai išlaidos, deficitas išlieka
„Biudžeto deficitas vis dar išlieka ženklus, tai yra 3,1% bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – pirmadienį spaudos konferencijoje, surengtoje po Vyriausybės pasitarimo, pranešė Gintarė Skaistė, finansų ministrė, pristatydama 2022 m. biudžeto projektą.
Finansų ministerijos projekte numatyta, kad valstybės biudžeto išlaidos kitąmet sudarys 16,481 mlrd. Eur, o pajamos – 13,86 mlrd. Eur.
2022 m. biudžeto išlaidos turėtų būti 1,2% mažesnės, lyginant su patikslintu šių metų biudžetu (16,6 mlrd. Eur), o pajamos auga 11,4%, kai 2021 m. patikslintame biudžete jos siekia 12,4 mlrd. Eur). Kitąmet biudžeto išlaidos už pajamas bus 2,6 milijardo eurų didesnės, projektuoja Finansų ministerija.
Finansų ministrės teigimu, 2022 metų biudžete išskirtos keturios esminės kryptys: saugumas, galimybės, žmonių pajamos ir skurdo rizikos mažinimas.
Tikisi stabilizuoti
Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4%. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4% BVP.
„Matome, kad išties pavyko vidutinio laikotarpiu stabilizuoti skolos augimą. Ateinančiais metais prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola sudarys 45,6% BVP“, – sakė G. Skaistė.
Pernai valdžios sektoriaus skola siekė 47,1% BVP, prognozuojama, kad šiemet ji turėtų sumažėti iki 46%.
Prognozuojama, kad 2023 metais valdžios sektoriaus skola turėtų padidėti iki 46,9% BVP, tačiau 2024 metais numatomas jos sumažėjimas iki 44,7% BVP.
G. Skaistės teigimu, prie projektuojamo biudžeto deficito labiausiai prisideda vienkartinės išlaidos, susijusios su COVID-19, migrantais, situacija pasienyje.
Daugiau saugumo
„Biudžetas turi prisidėti prie to, kad Lietuva būtų saugi šalis“, – kalbėjo ministrė.
Asignavimai krašto apsaugai kitąmet, kaip planuojama, didės 12,2% arba 128 mln. Eur, ir iš viso sudarys 1,176 mlrd. Eur arba 2,05% bendrojo vidaus produkto (BVP).
COVID-19 pandemijos padariniams šalinti Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. Eur, jie turėtų būti skirti vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais ir kt.
Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. Eur iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. Eur, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. Eur. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. Eur skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.
Investicijos į pažangą
G. Skaistė nurodo, kad investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. Eur.
Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. Eur (nuo 119,5 mln. iki 300,1 mln. Eur). Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. Eur, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui. Skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui – numatoma skirti 110 mln. Eur. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. Eur, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio, be kita ko, bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. Eur, šiomis lėšomis bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech) ir kt.
Susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 229,1 mln. Eur, iš kurių didžioji dalis – mokytojų, dėstytojų ir kt. darbuotojų atlyginimų didinimui.
2022 m. biudžete taip pat numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.
Mokytojų, vadovų ir kt. pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui bus skirta 128,5 mln. Eur, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. Eur, kultūros ir meno darbuotojams – 13,5 mln. Eur, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln. Eur, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų – 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų 4,4 mln. eurų. Medikų (gydytojų, slaugytojų, kt. personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondo didinimui PSDF biudžete bus skirta 132 mln. Eur.
NPD didėja iki 460 Eur
Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 Eur, tam reikės 86,1 mln. Eur. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 27,6 mln. eurų.
2022 m. biudžeto projektą Vyriausybė perduos Seimui svarstyti šią savaitę. Pagal Konstituciją, biudžeto projektą ministrų kabinetas Seimui privalo pateikti kasmet iki spalio 17-osios. Biudžeto priėmimo procedūra Seime, prognozuojama, baigsis apie gruodžio vidurį
Kartu su valstybės biudžeto projektu į Seimą keliaus ir 2022 m. „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Kaip anksčiau sakė ir pirmadienį pakartojo G. Skaistė, kartu su biudžetu nebus teikiami jokie esmingesni mokestiniai pokyčiai, išskyrus siūlymą pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Numatomam spartesniam pensijų, lėšų socialinei apsaugai bei viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui lėšų tikimasi gauti iš ekonomikos augimo.
Finansų ministerija Vyriausybei teikia pasiūlymas maksimalų NPD padidinti nuo 400 iki 460 Eur, NPD formulėje įvedant papildomą „laiptelį“, kas leistų pajamas į rankas padidinti asmenims, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu siekia 1.566 Eur), o kitiems NDP nekeičiant, t. y. taikant dabartinę formulę. Pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos į rankas padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, o kitiems – nesikeistų.
Preliminariu skaičiavimu, Finansų ministerijos siūlomi NPD pakeitimai kainuos apie 74,1 mln. Eur.
Be to, kartu su biudžetu gali būti svarstomas ir pasiūlymas nustatyti, kad bet kokie mokestiniai pokyčiai, ypač jeigu mokesčiai yra didinami, įsigalioja tik po pusmečio nuo jų priėmimo.
Nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą ketinama padidinti 88 Eur arba beveik 14% – nuo 642 iki 730 Eur.
„Sodra": auga ir išlaidos, ir pajamos
Šiuo metu jau užregistruotame „Sodros“ biudžeto projekte numatomas tiek pajamų, tiek išlaidų augimas. Numatoma, kad kitais metais „Sodra“ gaus 5,837 mlrd. Eur pajamų, patirs 5,533 mlrd. Eur išlaidų arba atitinkamai 8,6% (461,3 mln. Eur) ir 9,5% (478,9 mln. Eur) didesnės nei laukiama 2021 metais. Tai atitinkamai 504,7 mln. Eur (9,5%) ir 446,7 mln. Eur (8,8%) daugiau nei suplanuota šiemet.
„Sodros“ biudžeto perteklius 2022 metais turėtų siekti 303,137 mln. Eur – 5,5% (17,569 mln. Eur) mažiau nei laukiama šiemet (320,706 mln. Eur).
Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 m. biudžeto projekte. Jį šią savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.
Projekte nurodoma, kad nuo 2021 m. pradžios pensijos bus indeksuojamas naudojant koeficientą 1,0847. Taip pat siūloma patvirtinti 2022 m. bazinės pensijos dydį 215,09 Eur, našlių pensijos bazinį dydį – 32 Eur, individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimo koeficientą – 1,0424, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 4,7 Eur.
Vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2022 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1.504,1 Eur.
Nurodoma, kad bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2022 m. bus skirta 2,389 mlrd. Eur, iš jų 21,691 mln. Eur – praėjusių metų įsipareigojimui padengti.
Papildomam socialinio draudimo pensijų individualiosios dalies indeksavimui numatoma skirti 70 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.
Žadama įgyvendinti tam tikrus pakeitimus, skaičiuojant bendrąją ir individualiąją pensijos dalis. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, 2022 m. vidutinė senatvės pensija galėtų siekti apie 465 Eur, 2023 m. – 505 Eur, 2024-aisiais – 544 Eur. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą 2022 m. galėtų siekti 489 Eur, 2023 m. – 533 Eur, 2024 m. – 576 Eur. Šią liepą vidutinė senatvės pensija siekė 413,8 Eur, o turint būtinąjį stažą – 441 Eur.
M. Majauskas: 2022-ųjų biudžeto svarstymas bus nelengvas
2022 metų valstybės biudžetą Seimas priims, bet projekto svarstymo procedūra nebus lengva dėl rizikų pasireikšti populizmui, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.
„Sparčiai auganti ekonomika ir valstybės biudžeto pajamos leidžia didinti išlaidas ir tuo pačiu metu mažinti biudžeto deficitą. Todėl tikėtina, kad šis projektas sulauks palaikymo ir Seimo salėje. Tačiau svarstymo procedūra bus tikrai nelengva“, – BNS pirmadienį teigė parlamentaras.
M. Majauskas sakė, kad pozityvi Vyriausybės žinia pensininkams, mokytojams, medikams, viešojo sektoriaus tarnautojams gali iššaukti populizmo bangą.
„Tad svarbus klausimas, ar valdančiosios daugumos balsų Seime užteks atmesti naujus pasiūlymus ir atsispirti pagundai papildomai didinti biudžeto išlaidas. Todėl su tam tikru nerimu laukiu biudžeto svarstymų Seime“, – tvirtino komiteto vadovas.
[infogram id="c9d0f682-6e15-49aa-9755-6beccac955b8" prefix="qaq" format="interactive" title="2022 m. biudžetai"]
