VVĮ: menkos ambicijos, menka ir grąža
Prastus pernykščius VVĮ rezultatus iš dalies nulėmė COVID-19 pandemija — stipriausiai ji paveikė valstybinį susisiekimo sektorių. Rezultatas – jame veikiančių valstybinių įmonių finansiniai tikslai bei uždaviniai įgyvendinti vos 54%. Itin neigiama pandemijos įtaka atsispindėjo VĮ Lietuvos oro uostų bei VĮ „Oro navigacija“ rezultatuose.
Dėl geopolitinės įtampos, augančios konkurencijos bei kitų veiksnių smarkiai susitraukė AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės keleivių bei krovinių pervežimo paslaugų apimtis. Grupė įgyvendino tik 47% užsibrėžtų finansinių tikslų.
Valdymo koordinavimo centro analizė rodo, kad net 7-ios iš 11-os žemės ūkio sektoriui priskirtų įmonių neįgyvendino finansinių tikslų, o dalis jų kėlė ir netinkamus rodiklius. Šis sektorius bendrai įgyvendino 73% visų išsikeltų finansinių bei 78% nefinansinių tikslų.
Labiausiai dėl pandemijos nukentėjusi įmonė – UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ — dėl akivaizdžių priežasčių negalėjo įgyvendinti nė vieno finansinio tikslo.
Pernykštes VVĮ nesėkmes iš dalies galima nurašyti pandemijai, tačiau ambicijų stoka, prisiimant strateginius tikslus, jau yra tapusi chroniška daugelio valstybinių įmonių liga. Negana to, metų metais neįgyvendinami net ir palyginti neambicingi uždaviniai.
Kol kas didžiausia pažanga per pastaruosius penkerius metus pasiekta vykdant VVĮ pertvarką ir konsolidaciją – šių įmonių sumažėjo nuo 128 iki 49.
Pernai gruodį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pripažino Lietuvos pažangą pertvarkant valstybės įmones, tačiau buvo nuspręsta, kad visiškam rekomendacijų įgyvendinimui reikia daugiau laiko, todėl įsipareigojimų įgyvendinimas pratęstas iki 2022 m. spalio, nors daugelį įsipareigojimų VVĮ srityje Lietuva turėjo atlikti dar iki tapdama šios organizacijos nare 2018 m.
„Pasak EBPO ekspertų, Lietuvoje VVĮ mastas vis dar yra per didelis, todėl turime aiškiai apibrėžti, kas pagrįstų valstybės nuosavybės reikalingumą tokiose įmonėse. Šių įmonių veiklos optimizavimas turėtų vykti pirmiausia jas pertvarkant, reorganizuojant, privatizuojant ar likviduojant. Mes siūlome ilgainiui visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, o tokios įmonės taptų akcinėmis bendrovėmis, viešosiomis įstaigomis. Tai leistų pagerinti jų valdyseną, pasiekti geresnių finansinių rezultatų, užtikrintų valstybės lėšų naudojimo skaidrumą ir generuotų didesnę grąžą valstybei“, – po susitikimo su EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Ulriku Knudsenu aiškino Jovita Neliupšienė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Pasak jos, valstybės įmonės neturi konkuruoti su privačiomis, jų veikla turi būti skaidri ir aiški, o uždirbta grąža valstybei turėtų būti didesnė. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, optimizavus valstybės valdomų transporto sektoriaus įmonių valdymą metinė nauda valstybei siektų apie 9 mln. Eur.
Nemažai priekaištų Lietuva iš EBPO pusės yra susilaukusi ir dėl stringančio VVĮ valdybų depolitizavimo. Žingsniai šia kryptimi žengti buvo, tačiau neretai skiriant valdybų narius pritrūkdavo skaidrumo, atitinkamos kompetencijos etc. Ne paslaptis, kad vietoj nepriklausomų valdybų narių buvo skiriami „lengviau valdomi“ valstybės tarnautojai.
Vyriausybė trečiadienį pritarė EIM siūlymui, kuriuo siekiama, kad VVĮ valdybų atrankos procedūros būtų skaidresnės ir užtikrintų, jog valdybose pareigas eitų aukščiausias kompetencijas turintys asmenys. Žadama, kad „nuo šiol bus vykdomos ne tik valdybų nepriklausomų narių atrankos, bet ir į valdybas skiriamų valstybės tarnautojų ar kitų asmenų atrankos“. Tokias rekomendacijas pateikė ir EBPO, ir Valstybės kontrolė.
Taip pat atsisakoma teisės į valdybas skirti laikinuosius valdybos narius, t. y. kol bus išrinkti nuolatiniai valdybų nepriklausomi nariai, laikinai juos pakeičiant valstybės tarnautojais. Tikimasi, kad tokių nuostatų atsisakymas tik dar labiau stiprins valdybų depolitizavimą.
Dabartinė Vyriausybė suformulavo prioritetą: VVĮ pertvarka, kurios metu turi būti optimizuotas įmonių portfelis, suformuoti profesionalūs valdymo ir priežiūros organai. Tačiau pati EIM sutinka, kad, nepaisant gerėjančios valdysenos, pagrindiniai iššūkiai ir toliau išlieka – efektyvumo ir skaidrumo didinimas, apčiuopiama grąža valstybei, skaidrios valdybų atrankos bei ambicingi veiklos tikslai. Siekiant, kad į valstybės įmonių valdymą įsitrauktų kuo daugiau valdysenos profesionalų, numatoma peržiūrėti ir valdybų narių atlygio sistemą.
VŽ nuomone, aišku, kad įsisenėjusių problemų sprendimas reikalauja ne tik politinės valios, ryžtingų sprendimų, bet ir laiko. Kita vertus, supratimas, kad VVĮ šaukiasi esminės reformos, atsirado ne vakar – tad nemažai laiko jau prarasta. Ne kažkiek jo lieka ir iki kitų metų spalio.
