Išbrangus medienai VMU planuoja rekordines pajamas, tęsiama VVĮ pertvarka
Urėdijos vadovo Valdo Kaubrės teigimu, tai būtų rekordinės pajamos nuo 2018 metų, kai po miškų reformos reorganizacijos būdu buvo įkurta viena įmonė, apjungusi 42 atskiras urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą.
„Atsakingas planavimas ir sąnaudų valdymas, procesų optimizavimas ir padidėjusios medienos kainos šiai dienai duoda tą rezultatą, kad galėjome peržiūrėti patvirtintą biudžetą – tai reiškia, kad planuojame rekordinius metus, kuomet valstybė gaus didžiausią ekonominę grąžą“, – pranešime cituojamas VMU vadovas.
Pasak V. Kaubrės, vidutinei žaliavinės medienos pardavimo kainai antrojo pusmečio aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti padidėjus 43,5%, įmonė gali planuoti didesnes įmokas į valstybės biudžetą. Be padidėjusios medienos kainos įtakos, finansiniam rezultatui įtakos turėjo ir sumažintos veiklos bei administracinės sąnaudos.
„Jeigu 2018 metais, kai įmonė buvo įkurta, investuoti tik 4 mln. Eur, tai praėjusiais metais investicijos padidėjo net penkis kartus – į medienos ruošos technikos, darbo priemonių, medelynų modernizavimą ir IT technologijas investuota jau 20,3 mln. Eur“, – sakė V. Kaubrė.
Anot jo, planuojamos rekordinės pajamos šiais metais leis planuoti ir atlyginimų augimą.
2020 metais urėdija gavo 149,8 mln. Eur pajamų – 5% mažiau nei 2019 metais (157,7 mln. Eur) ir patyrė 1,5 mln. Eur grynojo nuostolio (5,4 mln. Eur grynojo pelno).
Kiek anksčiau skelbta, kad kai kurios ydos ir po reorganizacijos liko sistemoje. Dalis valstybinės medienos yra neapskaitoma, VMU samdomi nepriklausomi medienos matuotojai gauna atlygį ir iš didžiųjų žaliavos pirkėjų, o Aplinkos ministerija tai vertina kaip korupcijos riziką.
Tęsiama vėluojanti VVĮ pertvarka
Per pastaruosius penkerius metus Lietuva pasiekė pažangą vykdydama valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką ir konsolidaciją – šių įmonių sumažėjo nuo 128 iki 49.
Pernai gruodį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pripažino Lietuvos pažangą pertvarkant valstybės įmones, tačiau buvo nuspęsta, kad visiškam rekomendacijų įgyvendinimui reikia daugiau laiko, todėl įsipareigojimų įgyvendinimas pratęstas iki 2022 m. spalio, nors daugelį įsipareigojimų VVĮ srityje Lietuva turėjo atlikti dar iki tampant EBPO nare 2018 m.
Jovita Neliupšienė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė, po susitikimo su EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Ulriku Knudsenu, ketvirtadienį akcentavo, kad pradėtą valstybės valdomų įmonių pertvarką būtina intensyviai tęsti.
„Pasak EBPO ekspertų, Lietuvoje valstybės valdomų įmonių mastas vis dar yra per didelis, todėl turime aiškiai apibrėžti, kas pagrįstų valstybės nuosavybės reikalingumą tokiose įmonėse. Šių įmonių veiklos optimizavimas turėtų vykti pirmiausia jas pertvarkant, reorganizuojant, privatizuojant ar likviduojant. Mes siūlome ilgainiui visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, o tokios įmonės taptų akcinėmis bendrovėmis, viešosiomis įstaigomis. Tai leistų pagerinti jų valdyseną, pasiekti geresnių finansinių rezultatų, užtikrintų valstybės lėšų naudojimo skaidrumą ir generuotų didesnę grąžą valstybei“, – pranešime cituojama J. Neliupšienė.
Remiantis rekomendacijomis, Lietuva taip pat turi užtikrinti, kad VVĮ kontroliuojančios bendrovės turėtų galimybę įgyvendinti gerąją praktiką prižiūrint antrinių bendrovių valdymą ir užtikrinti, kad įmonių valdybų (tarybų) nariai, kurie nėra nepriklausomi, turėtų reikiamas kvalifikacijas.
Pasak viceministrės, valstybės įmonės neturi konkuruoti su privačiomis, jų veikla turi būti skaidri ir aiški, o uždirbta grąža valstybei turėtų būti didesnė. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, optimizavus valstybės valdomų transporto sektoriaus įmonių valdymą metinė nauda valstybei siektų apie 9 mln. Eur.
[infogram id="1c37eca3-e1ed-4680-8994-ff8bace7c9fe" prefix="BxU" format="interactive" title="VVĮ dividendai iki 2020 m."]
[infogram id="eeb792e8-b66d-4f69-bea1-654ce1c29c9c" prefix="t8i" format="interactive" title="VVĮ valdysenos indeksas"]
