D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?
Pokyčio technologijomis yra laikomos tos, kurių pagalba pakeičiamas įprastinis darbų, funkcijų vykdymas, sukuriama unikali pramonės šaka bei formuojama nauja rinka. Keletas iš žinomesnių pavyzdžių galėtų būti dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, robotika, autonominės sistemos, naujos pažangios medžiagos, viršgarsinės ginklų sistemos, biotechnologijos.
Konferencijoje buvo pristatytas EGA vaidmuo atliekant Europos gynybos tyrimus, pabrėžta, jog valstybės narės ir ES privalo palaikyti ir toliau didinti investicijas į pokyčio technologijas, siekiant išlaikyti ir stiprinti turimus ES gynybinius pajėgumus.
EGA generalinis direktorius Jiri Šedivy savo kalboje pabrėžė, kad ES strateginiai ir politiniai gynybos užmojai gali būti užtikrinti tik vystant ir pritaikant technologijas. Direktorius akcentavo, kad pokyčio technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, viršgarsiniai ginklai ar naujosios kosmoso technologijos, yra perspektyvios ir turi būti vystomos ES.
Kiek anksčiau, vasario 8–9 d., NATO Mokslo ir technologijų organizacija vykdė stalo pratybas „Pokyčio technologijos” (angl. Disruptive Technologies Table-Top Exercise). Šių pratybų tikslas buvo įvertinti naujai besivystančių technologijų reikšmę vystomiems kariniams pajėgumams bei nustatyti galimą šių technologijų įtaką priešininko veiksmams.
Pratybos pritraukė daugiau nei 200 dalyvių iš skirtingų NATO valstybių. Delegacijose buvo galima sutikti ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės atstovų, specialistų, dirbančių su gynybos įsigijimais, moksliniais tyrimais bei formuojančių gynybos politiką.
Pratybų metu buvo vertinami pokyčio technologijų panaudojimo būdai, silpnosios ir stipriosios pusės jas pražaidžiant keturių scenarijų kontekste. Scenarijai apibrėžė galimus NATO veiksmus vykdant skirtingo intensyvumo karines operacijas.
ES ir NATO nuolat vyksta diskusijos, kai tuo tarpu Lietuvoje vis dar nėra viešai aptariama pokyčio technologijų įtaką nacionalinėms karinėms pajėgoms bei kariavimo būdams. Nėra abejonių, kad Lietuvos mokslininkai, tyrimo institutai, universitetai bei įmonės galėtų sutelkti savo jėgas vystant inovatyvius gaminius ar sistemas minėtų technologijų rėmuose pritaikomus Lietuvos bei ES/NATO šalių kariuomenėse.
Siekiant užtikrinti koordinuotą veikimą būtina ne tik išgryninti nacionalinę gynybos pramonės strategiją, bet ir apsibrėžti potencialiausias pokyčio technologijas, kurios galėtų būti vystomos Lietuvos įmonių pavieniui ar kartu su ES/NATO valstybių gamintojais. Savalaikis prioritetų, atspindinčių Lietuvos kariuomenės poreikius, nustatymas leistų mokslo institucijoms, gynybos įmonėms, startuoliams, investuotojams bei kitiems dalyviams geriau pasiruošti nacionalinių ir ES programų vykdymui. Būtina pabrėžti, kad ateityje ES finansavimo programos sieks remti projektus, vystomus išskirtinai šių pokyčio technologijų rėmuose.
Apžvelgus kitų mažųjų valstybių patirtis remiant nacionalines gynybos pramonės įmones, galima pastebėti, jog valstybių patvirtintuose gynybos pramonės strategijose ar remiančiuose dokumentuose galima aptikti vertinimų, kuriose srityse nacionalinės kariuomenės turi užsitikrinti technologinį pranašumą. Pvz. Suomija išskiria: vadovavimo, valdymo, ryšių bei kompiuterinių sistemų (C4); žvalgybos, stebėjimo ir taikinių nustatymo sistemų; pajėgų apsaugos srityje. Norvegija – C4, sistemų integralumas, autonominės sistemos, raketų bei povandeninės technologijos, šaudmenys, taikikliai, nuotolinės ginklų stotys ir sprogmenyss. Šveicarija – informacinės, kibernetinės gynybos, ryšio bei sensorių technologijos.
Pabaigti norėtųsi Estijos įmonių pavyzdžiu, kurios jau dabar intensyviai ieško partnerių siekiant dalyvauti Europos gynybos fondo projektuose. Šiai minutei yra viešai žinoma apie Baltic Workboats pasiūlymą steigti tarptautinį įmonių konsorciumą kuriant bepilotį laivą. Planuojama, kad šio projekto vertė sieks 70 mln. Eur.
Bendra Europos gynybos fondo skiriama suma ES šalių projektams 2021-2027 m. sudarys 7,953 mlrd. Eur.
Komentaro autorius - Donatas Palavenis, Baltijos pažangių technologijų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas
