R. Bartnikas. Kodėl biokuro iki galo neišnaudojame?
Biokuras atnešė daug teigiamų pokyčių į Lietuvos šilumos ūkį. Biokuras sukuria labai didelį kainos rezervą dabar jau „rezerviniam“ gamtinių dujų šildymo resursui. Jeigu nebūtume perėję prie biokuro, dabar už šildymą mokėtume bent ketvirtadaliu brangiau. Žemas šildymo kainas lėmė ir istoriškai žema SGD terminalo dujų kaina, kuri jau dabar pradeda kilti.
Prie šildymo biokuru perėjome prieš dešimtmetį. Šiuo metu jis jau sudaro daugiau nei 70% viso šildymui naudojamo kuro. Iki tol Rusijos monopolija, aprūpinusi dujomis Lietuvą ir didelę dalį Europos, galėjo savavališkai nustatinėti aukštesnę kainą, nes žinojo, kad kito pasirinkimo neturime.
Tais laikais už gamtines dujas Lietuva mokėjo šiek tiek brangiau, nei mokėjo tokia galinga ekonomika kaip Vokietija. 2020 m. pirmojo pusmečio duomenimis Vokietijos vartotojai už dujas moka 1,6 karto daugiau nei lietuviai. Kas pasikeitė, kad Lietuvoje gamtinės dujos staiga tapo prieinamos kainos požiūriu?
Mūsų šilumos ūkis pradėjo kurti alternatyvias šilumos apsirūpinimo kryptis. Pakako labai nedaug – įleisti į energetikos monopoliją privatų kapitalą. Visos baimės apie resursų trūkumą buvo paneigtos realia patirtimi ir praktika. Sveika konkurencija leido ne tik šildytis pigesniu biokuru, bet tokiu būdu ir laisvosios rinkos sąlygomis įsigyti dujų.
Dujų kainą Baltijos šalims numušti padėjo ir tokie strateginiai projektai kaip SGD terminalas, dabar jau integruotas į dujų tiekimo grandinę. Jei terminalo ir biokuro nebūtų, dabar už šildymą mokėtume dvigubai daugiau.
Šiandien biomasės kaina katilinėje svyruoja nuo 0,0105 iki 0,0125Eur/kWh, kai gamtinių dujų kaina katilinėse yra 0,026Eur/KWh. Tokia palyginti neaukšta dujų kaina galima tik todėl, kad Lietuvai jos jau nebėra kritiškai svarbios. Rusija nebegali vienašališkai nustatyti kainos, nes turėdami SGD terminalą, dujas rinkos kaina galime įsigyti iš skirtingų tiekėjų.
Tad nereikėtų karti šunų ant biokuro kainų, kai regioninės gamybos įmonės jį pardavinėja už mažiau nei savikainą ir balansuoja ant išlikimo ribos. Tiesa, dabar jau pripažįstama, kad biokuras čia niekuo dėtas, o kainas augina didesnis poreikis dėl šaltos žiemos. Tačiau ir to buvo galima išvengti, jeigu nebūtume padarę esminių klaidų.
Neatleistina, jog buvo sustabdytas Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro katilo paleidimas prieš šį šildymo sezoną. Spalio mėnesį buvo nutraukta sutartis su generaliniu rangovu iš Lenkijos, tačiau apie jo problemas buvo žinoma ir anksčiau. Statybų eigos, įrengimų pagaminimo, biurokratinių formalumų įvykdymo terminai užbrėžti įmonei nebuvo.
Vilnius galėjo visai šaliai sutaupyti daug pinigų, jei sostinė būtų pilnai apšildoma biokuru jau šią žiemą. Belieka spėlioti, ar tai buvo tiesiog aplaidumas, ar kažkam buvo naudinga atidėlioti ir vilkinti kogeneracinės jėgainės biokuro katilo paleidimo terminą.
Biokuras – amžiaus atradimas. Jis ne tik padeda užtikrinti energetinę nepriklausomybę, mažina šildymo kainas vartotojams, bet ir padeda kurti darbo vietas šalies regionuose. Biokuras atsignybo apie trečdalį visų šilumos ūkiui reikalingų išlaidų, o šiuo metu apie 70% šilumos ūkiui reikalingo biokuro gaunama iš Lietuvos miškų. Tai reiškia, kad apie 20% pinigų, kuriuos išleidžiame už šilumai naudojamą kurą, lieka vidaus ekonomikoje
Gamtinės dujos gali likti užtikrintu rezerviniu pasirinkimu, kurio prireikia šalčiausiu metų laiku. Apšildant visą šalį biokuru, iki 5 laipsnių šalčio ribos mums dujų nė neprireiktų.
Besišildydami biokuru visiškai laisvai galime sau leisti apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš nepriklausomų tiekėjų už palankiausią, konkurencinę kainą. Pigus biokuras suteikia mums kainos pagalvę – turime prabangą apsirūpinti kad ir aukštesnės kainos dujomis rezerviniam naudojimui. Biokuras padeda užsitikrinti, kad Lietuva būtų energetiškai saugi.
Svarbu nesustoti ir eiti į priekį harmoningo gamtos atsinaujinančių išteklių naudojimo kryptimi. Saugoti ir atitinkamai atsodinti miškus, atsižvelgti į gyvūnijos pasaulio poreikius – viską įmanoma suderinti.
Komentaro autorius — Ričardas Bartnikas, cheminių žaliavų tiekėjo „Imlitex Industry“ vadovas
