Lietuvos darbo rinka išsemta: žada žadėti pradėti

Statistika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu darbo neturi 8,1% darbingo amžiaus gyventojų, arba 146.442 žmonės. Įvertinus, kad trečdalis šių gyventojų yra ilgalaikiai bedarbiai ir turi mažiausią motyvaciją įsilieti į darbo rinką, Lietuvos darbdaviams darosi vis sunkiau laisvas darbo vietas užpildyti tinkamos kvalifikacijos specialistais. Pasaulio statistika rodo, kad 4–5% darbingo amžiaus žmonių apskritai nėra suinteresuoti dirbti. Lietuvos darbo rinka išsemta, tvirtina specialistai.

Kvalifikuotų darbuotojų stygių ir dėl nepakankamos jų pasiūlos augančias darbo užmokesčio sąnaudas kaip vieną iš pagrindinių grėsmių verslui nurodo ir VŽ bei „PricewaterhouseCooper“ atliktos apklausos respondentai — didžiausių mūsų šalies įmonių vadovai. „Vienintelis spaudimas – darbo užmokesčio sąnaudos“, – aptardama ateinančius metus VŽ ir „Danske“ banko surengtoje konferencijoje „Verslas 2016“ minėjo Raimonda Kižienė, UAB „Vilniaus prekyba“ generalinė direktorė.

Konferencijoje kitų metų Vyriausybės planus pristatęs premjeras Algirdas Butkevičius skaičiuoja, kad Lietuvoje po kelerių metų, jei švietimo sistema nesikeis, stigs apie 10.000 informacinių technologijų specialistų. Turint galvoje technologijų skverbtį į visus sektorius, nėra abejonių, kad tai neigiamai veiks mūsų šalies bendrovių raidą. Vargu ar vis dar atrodysime patraukli šalis ir investuotojams.

Taip, p. Butkevičius žada palengvinti imigraciją aukštos kvalifikacijos specialistams bei investuotojams ne iš Europos Sąjungos šalių. Kad atsivežti specialistų būtų naudinga, verslininkai ir jam atstovaujančios institucijos kalba jau metų metus. Švietimo sistemos pertvarka taip pat reikalinga kaip oras ir vanduo. Pokyčius premjeras žada.

Tačiau peržvelgus Studijų kokybės vertinimo centro tinklalapį akis bado šiemet akredituotos kad ir tokios programos kaip „Estrados menas“, „Sveikatos edukologija“, „Literatūrologija“ ir t. t. Čia tik keli ilgo sąrašo pavyzdžiai. Ar šias studijas už mokesčių mokėtojų pinigus baigę bakalaurai ir magistrai bus kuo nors naudingi mūsų visuomenei? VŽ nuomone, ne. Be to, tai yra visiškas neatsakingumas jaunų žmonių atžvilgiu: užuot nukreipus į darbdaviams naudingas specialybes, jie traukiami mokytis to, kas praktiškai vargiai pritaikoma.

Gal, užuot žadėjus, verta pasižvalgyti po kitas šalis? Japonijoje dalis universitetų, paraginti švietimo ministro, atsisakė humanitarinių mokslų programų. 17 aukštųjų mokyklų neberengs teisininkų, politologų, sociologų, meno žinovų ir kitų humanitarinių krypčių specialistų. Dar 9 universitetai gerokai apkarpė siūlomas humanitarinių mokslų programas ir paliko tik populiariausias. Taip šalis mėgina stumtelėti gyventojus gamtos ir technologijų mokslų link.

Taip, sprendimas radikalus. Geras jis ar blogas, parodys laikas. Tačiau kol mūsų universitetai toliau tiražuoja estrados menininkus, kurie po studijų registruojasi Darbo biržoje arba emigruoja, verslininkai priversti kvalifikuotiems darbuotojams primokėti vien už tai, kad šie darbovietės nepaliktų. Su verslo efektyvumu, šalies ūkio plėtra, patrauklumu investuotojams tai nesusiję.