Lietuvos darbo rinka išsemta: žada žadėti pradėti

Publikuota: 2015-10-16
Alekso Rozentalio nuotr.
Alekso Rozentalio nuotr.
Redakcijos nuomonė

Darbo jėgos ištekliai Lietuvoje sparčiai senka. Mažėjantis nedarbo lygis ir išliekantis aukštas struktūrinis nedarbas 2016 m. darys didelį spaudimą darbdaviams kelti darbo užmokestį, ieškoti papildomų darbo jėgos rezervų viešajame sektoriuje bei užsienyje.

Statistika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu darbo neturi 8,1% darbingo amžiaus gyventojų, arba 146.442 žmonės. Įvertinus, kad trečdalis šių gyventojų yra ilgalaikiai bedarbiai ir turi mažiausią motyvaciją įsilieti į darbo rinką, Lietuvos darbdaviams darosi vis sunkiau laisvas darbo vietas užpildyti tinkamos kvalifikacijos specialistais. Pasaulio statistika rodo, kad 4–5% darbingo amžiaus žmonių apskritai nėra suinteresuoti dirbti. Lietuvos darbo rinka išsemta, tvirtina specialistai.

Kvalifikuotų darbuotojų stygių ir dėl nepakankamos jų pasiūlos augančias darbo užmokesčio sąnaudas kaip vieną iš pagrindinių grėsmių verslui nurodo ir VŽ bei „PricewaterhouseCooper“ atliktos apklausos respondentai — didžiausių mūsų šalies įmonių vadovai. „Vienintelis spaudimas – darbo užmokesčio sąnaudos“, – aptardama ateinančius metus VŽ ir „Danske“ banko surengtoje konferencijoje „Verslas 2016“ minėjo Raimonda Kižienė, UAB „Vilniaus prekyba“ generalinė direktorė.

Konferencijoje kitų metų Vyriausybės planus pristatęs premjeras Algirdas Butkevičius skaičiuoja, kad Lietuvoje po kelerių metų, jei švietimo sistema nesikeis, stigs apie 10.000 informacinių technologijų specialistų. Turint galvoje technologijų skverbtį į visus sektorius, nėra abejonių, kad tai neigiamai veiks mūsų šalies bendrovių raidą. Vargu ar vis dar atrodysime patraukli šalis ir investuotojams.

Taip, p. Butkevičius žada palengvinti imigraciją aukštos kvalifikacijos specialistams bei investuotojams ne iš Europos Sąjungos šalių. Kad atsivežti specialistų būtų naudinga, verslininkai ir jam atstovaujančios institucijos kalba jau metų metus. Švietimo sistemos pertvarka taip pat reikalinga kaip oras ir vanduo. Pokyčius premjeras žada.

Tačiau peržvelgus Studijų kokybės vertinimo centro tinklalapį akis bado šiemet akredituotos kad ir tokios programos kaip „Estrados menas“, „Sveikatos edukologija“, „Literatūrologija“ ir t. t. Čia tik keli ilgo sąrašo pavyzdžiai. Ar šias studijas už mokesčių mokėtojų pinigus baigę bakalaurai ir magistrai bus kuo nors naudingi mūsų visuomenei? VŽ nuomone, ne. Be to, tai yra visiškas neatsakingumas jaunų žmonių atžvilgiu: užuot nukreipus į darbdaviams naudingas specialybes, jie traukiami mokytis to, kas praktiškai vargiai pritaikoma.

Gal, užuot žadėjus, verta pasižvalgyti po kitas šalis? Japonijoje dalis universitetų, paraginti švietimo ministro, atsisakė humanitarinių mokslų programų. 17 aukštųjų mokyklų neberengs teisininkų, politologų, sociologų, meno žinovų ir kitų humanitarinių krypčių specialistų. Dar 9 universitetai gerokai apkarpė siūlomas humanitarinių mokslų programas ir paliko tik populiariausias. Taip šalis mėgina stumtelėti gyventojus gamtos ir technologijų mokslų link.

Taip, sprendimas radikalus. Geras jis ar blogas, parodys laikas. Tačiau kol mūsų universitetai toliau tiražuoja estrados menininkus, kurie po studijų registruojasi Darbo biržoje arba emigruoja, verslininkai priversti kvalifikuotiems darbuotojams primokėti vien už tai, kad šie darbovietės nepaliktų. Su verslo efektyvumu, šalies ūkio plėtra, patrauklumu investuotojams tai nesusiję.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Gyvenimas be statistikos: ar tikrai duomenų reikia tik valdžiai? 1

Išaušo diena, kai valstybės institucijos neberenka statistinių duomenų. Verslui nebereikia primygtinai teikti...

Ko finansų rinkose laukti po rekordiškai gerų metų

Praėję 2019-ieji – vienas geriausių laikotarpių didžiausiose pasaulio finansų rinkose per pastaruosius 20...

Rinkos
08:12
Teisės aktai: kepami it blynai, dar ir prisvilę 4

Dėl Lietuvoje dažnai keičiamų ir naujai kuriamų teisės aktų gyvename nuolatinėje įtampoje – begalinis...

Vieno figos lapelio neužteks 14

Kad ir kiek premjeras Saulius Skvernelis ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis mėgino...

Verslo aplinka
2020.01.23
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti? 2

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Problemos, slypinčios paviršiuje 2

Daugiabučių renovacijos procesas pagreičio neįgauna ir toliau slenka vėžlio žingsniu: prieš 15 metų pradėta...

Statyba ir NT
2020.01.22
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 26

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
Metas sugriauti pensijų fondų monopolį 14

Šiemet Finansų ministerija planuoja svarstyti vadinamosios investicinės sąskaitos lengvatą. Ji leistų pačiam...

Finansai
2020.01.20
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Verslo aplinka
2020.01.19
Vaikų kryžiaus žygis, energetika ir mes Premium

XI–XIII amžiai, Europos feodalų vaikams pradeda trūkti žemių, valstiečiams maisto stinga nuolat, pirmieji...

Verslo klasė
2020.01.17
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Ne režimo permainos, o politinis manevras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suformulavo šalies konstitucines reformas ir pasiuntė atsistatydinti...

Verslo aplinka
2020.01.17
Pridususių valdančiųjų pasispardymai 1

Valdantieji antradienį praleido daug lemiantį įvartį į savo vartus – desperatiškas siekis padėti rudenį...

Verslo aplinka
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Kaip socialinė politika gali padėti spręsti dabarties iššūkius

Klimato kaita, mūsų gamtinės aplinkos nykimas ir technologinė plėtra pastaraisiais metais sukėlė beprecedentę...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ar baigsis „otkatų“ era? 3

Korupcija išlieka aktuali problema viešųjų pirkimų (VP) srityje. Jos atvejų pasitaiko beveik visose srityse,...

Verslo aplinka
2020.01.15
Grigeogeitas: ekonomistų perspektyva 12

Praėjus keliems metams po VW dyzelgeito sulaukėme lietuviškojo dyzelgeito analogo - Grigeogeito. Šis atvejis...

Verslo aplinka
2020.01.14
Aukščiau pasistiebti nebesugeba 1

Seime šiandien bus sprendžiamas būsimų rinkimų scenarijus – ar patekimo į parlamentą kartelė bus nuleista...

Verslo aplinka
2020.01.14
Klajonės klaidų koridoriais 7

Valdžia, pribūrusi krūvą naujų mokesčių, prinarpliojo ir painiavos, iš kurios pati sunkiai randa kelią.

Finansai
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau