E. demokratija platformą turi, bet reali įtaka dar svajonėse
Nepriklausomos ir savanoriškos programuotojų grupelės sukurta platforma šiuo metu turi apie 5.000 registruotų vartotojų. Donatas Šimelis, projektą valdančios VšĮ „LT2.0“ direktorius, sako, kad aktyvumas yra banguojantis: ateina motyvuoti žmonės, bet pasigenda rezultatų ir jų entuziazmas išblėsta.
„Projekto pradžioje galvojome, kad visuomenei subręsti tokiam projektui gali prireikti apie 10 metų, ir tai turbūt buvo visai realus, o gal net ir optimistinis planas, įvertinant mūsų turimus resursus. Visos prielaidos tokiai iniciatyvai tapti sėkminga yra jau dabar, o esamas kliūtis būtų galima pašalinti atsiradus kritinei masei aktyvių piliečių, tikinčių jos ateitimi“, – mintimis su VŽ dalijasi p. Šimelis.
Tačiau pirmoji kliūtis yra ta, kad visuomenėje e. demokratija pasitinkama abejingai, dažnai – netgi skeptiškai. Žmonės nėra linkę patikėti, kad už iniciatyvos nesislepia apgaulė, o ir laiko pasižvalgyti po Seimo priimamus sprendimus neranda.
„Taip pat susidūrėme su tokiais reiškiniais, kaip žmonių skepticizmas (galvoja, kad po bet kuria panašia initciatyva vis tiek turi slėptis kokia nors politinė ar net užsienio jėga), bejėgiškumo jausmas, abejingumas ar net baimė siūlyti kažką, kas gali nepatikti darbdaviui ar kitiems asmenims, galintiems turėti įtakos karjerai ar asmeniniam gyvenimui“, – pasakoja vadovas.
Trukdo teisinė bazė
Tačiau, p. Šimelio teigimu, idėja sunkiai kelią skinasi anaiptol ne tik dėl visuomenės aktyvumo stygiaus ir atlaidaus požiūrio į politinius procesus. E. demokratijos platformą stipriai stabdo esantys teisiniai reguliavimai, kurie dalyje ES valstybių negalioja.
„Yra įstatymas, kurio nesugebame įteisinti: reikia, kad surinkus tam tikrą skaičių parašų, pasiūlymą būtų galima iš karto teikti Seimui, o ne registruoti iniciatyvinę grupę Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – VŽ problemą įvardija p. Šimelis.
Be to, dalyvavimą apsunkina tai, kad e. parašas nėra pakankamai paplitęs, o didieji bankai bendradarbiauti atsisako. Dėl šių priežasčių komandai tenka ieškoti įvairių aplinkkelių, nes identifikavimas yra būtinas tam, kad asmens balsas būtų vertinamas kaip tikras.
E. demokratijos vizija dar gyva
Ir vis dėlto, idėjos autorius tiki, kad ateityje e. demokratijos idėjos galėtų prasimušti pro visuomenės ir ypač politikų abejingumo kiautą. Anot jo, tai nėra dideli struktūriniai pokyčiai, o tiesiog papildoma galimybė dažniau ir patogiau reikšti pilietinę pareigą.
„Mes nenorime ko nors pakeisti, tiesiog siekiame, kad šiame portale išreikšta nuomonė būtų išgirsta ir į ją atsižvelgtų. Galbūt per 5 metus ir pavyktų sutvarkyti teisinę bazę bei surinkti kritinę masę vartotojų. Tada Seimas posėdžių metu galėtų gauti ir dalies visuomenės nuomonę tam tikrais klausimais“, – mano direktorius.
Jis prideda, kad „Mana Balss“, panašus sprendimas Latvijoje, nesusiduria su teisiniais trikdžiais, kurie yra Lietuvoje. Šiuo metu komanda laukia taip pat neatlygintinai galinčių prisidėti rinkodaros ir projektų vadybos specialistų. Bet ne mažiau laukiami ir Seimo rinkimai, po kurių bus mėginama iš naujo pateikti idėją ir panaikinti dabar esančius barjerus. Tačiau kol kas panašu, kad jau 5 metus gyvuojanti inovatyvi idėja Lietuvoje vis dar yra aplenkusi laiką ir prisimenama tik tada, kai, pavyzdžiui, rengiama šalies pažangos strategija „Lietuva 2030.“
REKOMENDUOJAME
