JAV lustų mūšis – Kinija piktinasi eksporto ribojimais
Tai reakcija į kovo mėnesį paskelbtus Japonijos vyriausybės ribojimus. Tuomet šalis pranešė, kad į reguliuojamo eksporto sąrašą įtrauks 23 prekes, įskaitant pažangią puslaidininkių gamybos įrangą, taip prisijungdama prie JAV taikomų apribojimų. Draudimai įsigalios liepos 23 d..
Kaip praneša CNN, tai jau antrasis Kinijos kreipimasis per dvi savaites – gegužės 23 d. Kinijos Prekybos ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame paragino Japoniją nedelsiant nutraukti eksporto apribojimus, ir pareiškė, kad Kinija imsis priemonių savo interesams apginti. Pasak Pekino, Japonija tokiais draudimais pažeidžia tarptautines ekonomikos ir prekybos taisykles.
Japonija, kurios didžiausia prekybos partnerė yra Kinija, tvirtino, kad jos lustų eksporto apribojimai nėra nukreipti prieš kokią nors konkrečią šalį. Pagal Užsienio valiutos ir užsienio prekybos įstatymą, Japonija griežtai apriboja ginklų ir kitų prekių, kurias galima pritaikyti kariniams tikslams, eksportą.
Tačiau tokiam eksportui bus reikalingas išankstinis ekonomikos, prekybos ir pramonės ministro leidimas. Šių leidimų nereikės 42 šalims ir regionams, kuriuos Japonijos vyriausybė įvardija kaip draugiškus. Į šį sąrašą Kinija nepatenka, tad eksportas taps kur kas sudėtingesnis\.
Prisijungė prie JAV
JAV itin svarbus šis Japonijos prisijungimas prie apribojimų, kadangi tik kartu su kitomis aukštąsias technologijas vystančiomis šalimis įmanoma pasiekti reikšmingą poveikį Kinijai. O Japonija yra svarbi puslaidininkių tiekimo grandinės dalis, šalyje veikia tokios bendrovės, kaip „Sony“ ir „Tokyo Electron“.
Prie apribojimų kovą prisijungė ir Nyderlandai, kur yra įsikūrusi didžiausia Europoje įrangos tiekėja puslaidininkių pramonei „ASML Holding NV“.
„Vykdysime savo, kaip technologijas valdančios šalies, pareigas tarptautinėje bendruomenėje ir prisidėsime prie tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo“, – tuomet sakė Nyderlandų Prekybos ministerija.
VŽ rašė, kad įsibėgėjant lenktynėms dėl skaitmenine nafta vadinamos lustų gamybos, toliau auga įtampa tarp Kinijos ir JAV. Kai 2022 m. spalį Vašingtonas nustatė griežtus lustų ir jų gamybos įrangos eksporto į Kiniją ribojimus, motyvuodama nacionaliniu saugumu, JAV būtinai reikėjo, kad prie draudimų prisijungtų ir kitos svarbiausios puslaidininkių tiekimo grandinėje dalyvaujančios šalys.
Jau pasirodė ir pirmasis griežtas Pekino atsakas į šiuos Vašingtono veiksmus, nukreiptus prieš kinų puslaidininkių pramonę. Kinijos kibernetinės erdvės administracija (CAC) pranešė, kad „Micron Technologies“, viena pirmaujančių JAV lustų pramonės įmonių, nuo šiol nebepageidaujama kritinės infrastruktūros projektuose Kinijoje. Šis šalies sprendimas taip pat paremtas įvardijama grėsme Kinijos kritinės informacinių technologijų infrastruktūros tiekimo grandinei bei šalies nacionaliniam saugumui.
Importas mažėjo
JAV sugriežtinus lustų eksporto kontrolę, per pirmuosius du šių metų mėnesius Kinijos lustų importas sumažėjo 27%, rodo Kinijos muitinės duomenys. Tai buvo pirmasis šių technologijų importo sumažėjimas šalyje per du dešimtmečius.
Tokie skaičiai menkina Pekino siekius tapti technologijų supervalstybe, plačiai įvaldant lustų pramonę. Norint plačiau vystyti puslaidininkių gamyba, Kinijai reikalingi prekybiniai ryšiai su kitomis šios industrijos atstovėmis. Nors šalis ir turi savo lustų gamintojus, tačiau jie daugiausia tiekia žemos ir vidutinės klasės procesorius, naudojamus buitiniuose prietaisuose ir elektrinėse transporto priemonėse, rašo CNN.
