Už penkerių metų startuolį – sunkiai suvokiami 32 mlrd. USD

Iki tol brangiausias „Google“ pirkinys buvo 2012 m. baigtas „Motorola Mobility“ įsigijimas už 12,5 mlrd. USD – didžiausias ir nesėkmingiausias sandoris „Google“ istorijoje.

Be to, tai taps didžiausiu startuolio pardavimu Izraelio istorijoje. Dabar šį titulą turi savivaldžio vairavimo technologijų bendrovė „Mobileye“, kurią 2017 m. už 15,3 mlrd. USD nupirko JAV lustų milžinė „Intel“.

„Kartu su „Wiz“ džiaugiamės potencialu pasiūlyti klientams visapusišką saugumo platformą, kuri saugos šiuolaikiškas IT sistemas“, – tinklaraščio įraše, skelbiančiame apie pasiektą susitarimą su „Wiz“, rašo Thomas Kurianas, „Google Cloud“ vadovas.

Įdomu tai, kad „Google“ ir „Wiz“ sandoris vieną kartą jau buvo žlugęs. Ir tai įvyko ne taip jau seniai, viso labo pernai liepą. Tuomet „Wiz“ įkūrėjai iš technologijų milžinės buvo gavę itin viliojantį pasiūlymą – 23 mlrd. USD, tačiau po rimtų dvejonių jie iš sandorio pasitraukė. Viena to priežasčių buvo tai, kad šalys abejojo, ar gaus patvirtinimą iš JAV konkurencijos prievaizdo.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis „Google“ ir „Wiz“ grįžo prie derybų stalo ir gana greitai pasiekė naują susitarimą, tik šįkart iš Izraelio kilęs ir pagrindinę būstinę Niujorke turintis kibernetinio saugumo startuolis sulaukė dar 9 mlrd. USD dosnesnio pasiūlymo.

Reguliavimo aplinka dabar jau yra šiek tiek kitokia – „Google“ ir „Wiz“ sandorį nagrinės nebe Joe Bideno administracija, kuri buvo atšiauri technologijų milžinų sandoriams ir įsigijimams. Rekordinis „Google“ pirkinys atsidurs D. Trumpo ir jo paskirto JAV Federalinės prekybos komisijos (FTC) vadovo Andrew Fergusono žinioje. Tai jai bus pirmas išbandymas dideliu sandoriu technologijų sektoriuje.

Tarp pastaruosius kelerius metus nuo išdžiūvusios sandorių ir IPO rinkos kentėjusių rizikos kapitalistų biuruose pokši šampanas – kai kurie jų skaičiuoja stulbinamą investicijų grąžą, gautą per itin trumpą laiką.

Įspūdingas augimas

Nuo „Wiz“ įkūrimo iki pardavimo už 32 mlrd. USD praėjo vos kiek daugiau nei 5 metai. Bendrovė per itin trumpą laiką išaugo pritrenkiamu tempu: 2021 m. jos metinės pasikartojančios pajamos (angl. annualised recurring revenue, ARR) siekė 1 mln. USD, o 2022 m. liepą – jau 100 mln. USD.

Pats „Wiz“ teigia esantis greičiausiai nuo 1 iki 100 mln. ARR rodiklį – vieną svarbiausių jaunų technologinių įmonių verslo metrikų – užauginęs startuolis per visą istoriją.

„Wiz“ 2020 m. įkūrė Assafas Rappaportas, Yinonas Costica, Roy Reznikas ir Ami Luttwakas – anksčiau ta pati komanda vystė kitą debesijos saugumo sprendimų kompaniją „Adallom“, kurią 2015 m. už 320 mln. USD nupirko „Microsoft“. Ji „Adallom“ sukurtą sprendimą vėliau pervadino į „Microsoft Cloud App Security“ (MCAS).

„Wiz“ ir „Alphabet“ sandoris rodo, kokį didelį potencialą turi verslui skirti (angl. enterprise grade) kibernetinio saugumo sprendimai – šis startuolis siūlo platformą, skirtą debesyje esančiai kompanijų informacijai apsaugoti.

Debesijos paslaugų segmentas ne tik vis dar auga sparčiai, tačiau tebeturi daug potencialo augimą išlaikyti ir toliau. Investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai skaičiuoja, kad 2024–2030 m. bendra debesijos paslaugų rinka kasmet plėsis apie 22%. Kartu tyrimas rodo, kad bendrai įmonės į debesį tėra perkėlusios 30% savo operacijų.

Kaip tinklaraštyje teigė „Google“, tai, ką daro „Wiz“, skiriasi nuo pačios technologijų milžinės vystomų saugumo debesyje sprendimų. Startuolis kuria sklandžiai veikiančią, visapusišką saugumo platformą, kuri prisijungia prie visų didžiųjų debesijos paslaugų tiekėjų platformų, o jos esmė yra kibernetinio saugumo incidentų prevencija.

Pinigų lietus

Jei bus užbaigtas, „Alphabet“ ir „Wiz“ sandoris taps ne tik istorinis Izraelio ekosistemai, bet ir vienu brangiausių rizikos kapitalu finansuojamų įmonių įkūrėjų pasitraukimų (angl. exits) per visą istoriją.

Didesniais exit’ais gali pasigirti nebent tokios kompanijos kaip „Facebook“, „Uber“, „Alibaba“ ar „Airbnb“, kurios didesnius įverčius nei „Wiz“ gavo per IPO. O didžiausias privatus pardavimo sandoris iki tol buvo 2014 m. „Facebook“ įsigyta susirašinėjimų platforma „Whatsapp“, kurią įkūrėjai pardavė už 19,3 mlrd. USD.

„Wiz“ metinės pasikartojančios pajamos šiuo metu siekia apie 700 mln. USD. Kai kurie analitikai kvestionuoja 32 mlrd. USD įvertį šiam startuoliui. Jeigu FTC susijungimą atmestų, „Alphabet“ už neįvykusį sandorį turėtų sumokėti daugiau nei 3,2 mlrd. USD.

„Visi mūsų sektoriuje stebi situaciją ir svarsto, kas bus toliau, – „Financial Times“ sako Toddas McKinnonas, skaitmeninių tapatybės valdymo sprendimų įmonės „Okta“ vadovas. – Jeigu sandoris bus patvirtintas, „Google“ turės pagrįsti, kodėl už šią kompaniją sumokėjo 32 mlrd. USD. Žvelgiant vien į finansinius rodiklius, kaina, ko gero, nėra pateisinama.“

Visgi ankstyvieji „Wiz“ investuotojai laikys sukryžiavę pirštus, kad FTC sandorio neatmestų. Jiems šis „Alphabet“ įsigijimas reiškia tiesiog pritrenkiamą, vos per kelerius metus sugeneruotą ir išsigrynintą grąžą.

Pavyzdžiui, į kibernetinio saugumo ir IT srityje dirbančius startuolius investuojantis rizikos kapitalo fondas „CyberStarts“ į „Wiz“ investavo 6,4 mln. USD ankstyvoje (angl. seed) stadijoje; ši investicija išaugo 222 kartus, iki 1,3 mlrd. USD.

Virš 3 mlrd. USD grąžą gavo ir pora į „Wiz“ investavusių Silicio slėnio rizikos kapitalo flagmanų – „Sequoia“ bei „Index Ventures“. Patys „Wiz“ įkūrėjai iš šio sandorio, švelniai tariant, taip pat neišeitų tuščiomis, nes jiems visiems priklauso po 10% įmonės akcijų. Nors tikslus skaičius neskelbiamas, rimtai praturėti turėtų ir opcionų turintys „Wiz“ darbuotojai.

Į biudžetą – 3–4 mlrd. USD

„Wiz“ 2024 m. pabaigoje turėjo apie 2.000 darbuotojų. Nors pagrindinė kompanijos būstinė yra Niujorke, apie pusė darbuotojų dirba Izraelyje, kur sutelkta didžioji dalis kompanijos inžinerinių kompetencijų.

Čia svarstoma apie „Wiz“ pardavimo įtaką tiek tolesniam ekosistemos vystymuisi, tiek kariaujančios šalies finansams.

Tel Avivas jau daugelį metų yra laikomas viena pažangiausių startuolių ekosistemų pasaulyje. Pavyzdžiui, pernai „Startup Genome“ sudarytame ekosistemų reitinge Tel Avivas pakilo iki pat 4 vietos, pralenkė Los Andželą ir atsiliko tik nuo Silicio slėnio, Niujorko ir Londono.

Šios ekosistemos arkliukas yra kibernetinis saugumas – Izraelyje šaknis turi daugybė garsių šios srities įmonių, o prielaidas šio sektoriaus sėkmei sudaro ir šalyje privaloma karinė tarnyba bei jos karinis bei technologinis kompleksas.

„Jungtinėse Valstijose stipriausi universitetų absolventai eina dirbti į finansų sektorių, kuris yra šalies simbolis. Kibernetinis saugumas tampa Izraelio Volstrito atitikmeniu“, – paralelę Izraelio verslo leidiniui „Calcalist“ brėžė A. Rappaportas.

32 mlrd. USD vertės pardavimo sandoris yra neeilinis įvykis net Tel Avivo dydžio ekosistemai. Tikimasi, kad nemaža dalis finansinio ir žinių kapitalo į ekosistemą sugrįš per praturtėjusių darbuotojų investicijas į startuolius ir naujų įmonių kūrimą.

„The Times of Israel“ rašo, kad „Wiz“ pardavimas gali turėti milžinišką įtaką visos šalies biudžetui. Pasak portalo, į Izraelio iždą nuo „Wiz“ turėtų nutrupėti 3–4 mlrd. USD, arba apie 3% viso metinio šalies biudžeto.

„Šios lėšos turės milžinišką įtaką, jos galbūt leis atšaukti kai kuriuos planuotus biudžeto sumažinimus ir apsaugos nuo deficito augimo. Finansų ministerijos atstovai netgi užsiminė, kad dėl šio sandorio gali būti atšaukti kai kurie 2025 m. suplanuoti mokesčių pakėlimai“, – rašo „The Times of Israel“.