„Google“ skelbia išsprendusi kvantinio kompiuterio problemą

„Google“ lustas „Willow“, skirtas kvantiniams skaičiavimams. AFP / „Scanpix“ nuotr.

JAV technologijų milžinė „Alphabet“, valdanti „Google“, pirmadienį pranešė, kad pasiekė svarbų proveržį kvantiniuose skaičiavimuose naudodama naujos kartos lustą, kuris per penkias minutes išsprendė uždavinį, kurio klasikinis kompiuteris nesugebėtų išspręsti per visą Visatos istoriją.

Kaip rašo „Reuters“, pirmadienį pristatyti rezultatai buvo gauti naudojant naują lustą, pavadintą „Willow“, kuris turi 105 „kubitus“.

Kaip ir suponuoja pavadinimas, kvantiniai kompiuteriai remiasi kvantinės mechanikos (atomų, subatominių dalelių) principais. O kubitai yra kvantinių kompiuterių pagrindas, juose saugoma informacija. Plačiau apie šią technologiją galite skaityti čia.

Nors matematinė problema, kurią išsprendė „Google“ kvantinėje laboratorijoje Santa Barbaroje, Kalifornijoje, šiuo metu neturi komercinės naudos, bendrovė tikisi, kad vieną dieną kvantiniai kompiuteriai galės išspręsti medicinos, baterijų chemijos ir dirbtinio intelekto problemas, kurios šiuo metu yra nepasiekiamos dabartinėms technologijoms.

Tiesa, pastebima, kad kubitai yra greiti, tačiau linkę į klaidas, kadangi juos gali paveikti net smulkiausios dalelės. O sutalpinus daugiau kubitų į lustą, klaidos gali išaugti taip reikšmingai, kad visas lustas tampa neveiksmingas. Todėl nuo 1990-ųjų mokslininkai ieško, kaip tai išspręsti.

Pirmadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje „Google“ teigė, kad atrado būdą, kaip susieti „Willow“ lusto kubitus taip, kad klaidų dažnis mažėtų didinant kubitų skaičių. Bendrovė taip pat teigia, kad gali koreguoti klaidas realiuoju laiku, kas yra svarbus žingsnis siekiant padaryti kvantines mašinas praktiškomis.

„Mes jau pasiekėme lūžio tašką“, – interviu „Reuters“ teigė Hartmutas Nevenas, „Google Quantum AI“ padalinio vadovas.

Kai kurie „Google“ konkurentai, kaip kad IBM, kuria lustus su didesniu kubitų skaičiumi nei pristatytasis „Google“ lustas.

Tačiau Anthony Megrantas, „Google Quantum AI“ vyriausiasis architektas, į šią kritiką atsako nurodydamas, kad bendrovė siekia „sukurti patikimiausius kubitus.“

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „Google“ pasistatė atskirą gamybos centrą „Willow“ lustams gaminti. Tai esą turėtų dar labiau paspartinti naujų lustų kūrimo procesą.

Maratonas dėl kvantinės lyderystės

VŽ rašė, kad būtent kvantinių technologijų moksliniams tyrimams pasaulio ekonomikos gigantai ir vyriausybės jau skiria milijardus, nors itin reikšmingų laimėjimų, kuriuos būtų galima pritaikyti komerciškai, šioje srityje dar nepasiekta.

Ne viena Europos valstybė jau yra suformulavusi nacionalinę kvantinių technologijų strategiją. Pavyzdžiui, Vokietija iki 2026 m. žada skirti 3 mlrd. Eur, Prancūzija – 1,8 mlrd. Eur. Be to, ir pati ES pareiškė norinti tapti „kvantiniu slėniu“ pasaulyje, todėl teikia prioritetą šiems moksliniams tyrimams.

Besirūpindama saugumu kvantines technologijas į savo strategiją integruoja ir NATO, kadangi žinoma, kad kvantiniai kompiuteriai taps pagrindine grėsme dabartiniams kriptografijos standartams.

Tarp didžiausių privačių investuotojų, be „Alphabet“, yra tokios JAV technologijų gigantės kaip „Microsoft“ ir „IBM“, Japonijos „Softbank“, Kinijos „Alibaba“ ir kitos bendrovės.