Žiniasklaida plečia kovą su melagienomis visos Europos mastu: „Delfi“ projektams skirta parama
Pasak Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovo Martyno Survilo, ši programa yra reikšminga pagalba kovojant su informacinėmis grėsmėmis visos Europos mastu.
„Europos Komisijos programa „Skaitmeninė Europa“ Lietuvoje suteikė daugiau kaip 44 mln. eurų investicijų – jos stiprina Baltijos regiono skaitmeninį atsparumą. Ši programa remia realų poveikį kuriančius sprendimus: nuo kibernetinio saugumo iki dezinformacijos prevencijos“, – sako M. Survilas.
Regioninės kovos su dezinformacija sprendimai
„Delfi“ projektai „BECID“ ir „BECID2“ apima kelias svarbias sritis – nuo faktų tikrinimo ir naratyvų analizės iki technologinių sprendimų, padedančių greičiau aptikti melagienas, bei edukacinių iniciatyvų, kurios stiprina visuomenės medijų raštingumą.
Naujienų portalas kuria analitinius formatus, vykdo mokymus žurnalistams, studentams ir komunikacijos specialistams, rengia mediathonus ir hackathonus – medijų, komunikacijos ir technologinių sprendimų kūrimo dirbtuves. O kiekvieną savaitę savo auditorijai „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ pristato melagienų apžvalgą su paaiškinimais, kaip atpažinti klaidinančią informaciją. Šios priemonės yra platesnių europinių projektų dalis ir leidžia Lietuvai dalyvauti formuojant regionines dezinformacijos prevencijos praktikas.
„Delfi“ Inovacijų ir partnerysčių komandos vadovė Ieva Ivanauskaitė pabrėžia, kad būtent „Skaitmeninės Europos“ programos finansavimas leido išplėsti kovos su melagienomis mastą.
„Mums ši programa leidžia perkelti kovą su dezinformacija iš vienos redakcijos lygmens į Baltijos regiono mastą – su realiais technologijų, duomenų analizės ir tarptautinės koordinacijos resursais. Tai sukuria papildomą vertę – skatina mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos bendradarbiavimą. Taip išvengiama resursų dubliavimo, o žiniomis ir įgūdžiais dalijamasi taip, kad visos suinteresuotosios šalys gali dirbti efektyviau. Be to, Lietuvos įmonėms tai yra puiki proga testuoti ir tobulinti savo sprendimus kartu su ES partneriais, o ne tik vietinėje rinkoje“, – sako I. Ivanauskaitė.
Jos teigimu, projektų idėjos kilo iš kasdienės redakcijos praktikos, matant, kaip greitai plinta melaginga informacija ir kokią žalą ji daro.
„Matome, kaip melagienos realiai paveikia žmonių sprendimus. Iniciatyva atėjo iš mūsų „Melo detektoriaus“ komandos: norėjome ne tik gesinti gaisrus paneigdami melagienas po vieną, bet ir sukurti Baltijos regiono lygio centrą, kuris sistemingai tikrina faktus, analizuoja naratyvus, teikia pagalbą žurnalistams ir stiprina visuomenės medijų raštingumą“, – teigia „Delfi“ atstovė.
Tiesioginė nauda visuomenei
Pasak I. Ivanauskaitės, daugelio žmonių gebėjimas atpažinti melagingas žinutes stiprėja būtent dėl tokių iniciatyvų. Ji sako, jog projektai turi tiesioginę naudą gyventojams – tiek per aiškiai išdėstytus faktus, tiek per mokymus ar edukacinius formatus.
„Kai žmogus pamato aiškiai ir paprastai pateiktą informaciją, medijų raštingumo mokymus, kaip atpažinti melagingą žinutę – dažnai už to slypi būtent tokių programų dėka sukurtas turinys. Taip melaginga informacija aptinkama anksčiau, jos sklaida ribojama, o žmonės pamažu įgyja imunitetą – išmoksta kelti klausimus ir kritiškai vertinti šaltinius“, – sako ji.
Tarptautiniame kontekste „Delfi“ sprendimai išsiskiria regionine aprėptimi ir greita reakcija į naratyvų pokyčius.
„Dirbame ES išorės pasienyje, trijose Baltijos šalyse ir keturiomis kalbomis, todėl su dalimi propagandos bangų susiduriame anksčiau nei Vakarų Europa ir galime labai greitai testuoti sprendimus regioniniu mastu. Be to, mūsų stiprybė – glaudi žiniasklaidos, akademijos ir NVO partnerių sąveika: tyrimai ir duomenys gana greitai virsta kampanijomis ar įrankiais, o ne lieka tik ataskaitose“, – teigia I. Ivanauskaitė.
Naujos finansavimo galimybės skaitmeninėms iniciatyvoms
Pasak M. Survilo, šiandien „Skaitmeninės Europos“ programos siūlomomis galimybėmis gali pasinaudoti ir kitos Lietuvos įmonės, veikiančios tiek kibernetinio saugumo, tiek skaitmeninių įgūdžių ar dirbtinio intelekto srityse.
„Lietuvos organizacijos ir verslai yra pasiruošę ne tik priimti, bet ir kurti pasaulinio lygio sprendimus. Raginame organizacijas burti komandas, planuoti projektus, ieškoti partnerių. Inovacijų agentūra konsultuoja dėl tinkamiausių kvietimų, padeda pasiruošti paraiškoms ir jungtis į konsorciumus“, – primena M. Survilas.
Jo teigimu, net jei procesas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas, bandyti verta, nes programa atveria kelią į tarptautines galimybes, kurios veda aukštesnio konkurencingumo link.
Šiuo metu „Skaitmeninės Europos“ programa skelbia dešimtis naujų finansavimo kvietimų, skirtų kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, duomenų, debesijos ir skaitmeninių įgūdžių sritims. Daugiau informacijos apie programą, reikiamus kontaktus ir visą kvietimų sąrašą galima rasti Inovacijų agentūros puslapyje.
