Marse atrasta skysto vandens požymių: gelmėse slypi vandenynai

Marso paviršiaus vaizdas vienoje iš paskutinių NASA marsaeigio „InSight“ padarytų nuotraukų. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Pirmadienį paskelbtame tyrime, atliktame remiantis NASA marsaeigio „Mars InSight“ duomenimis, mokslininkai įrodo, kad Raudonosios planetos gelmėse telkšo skysto vandens vandenynai.

Kaip skelbia „Reuters“, šis reikšmingas atradimas paskatins tyrėjus ir toliau ieškoti gyvybės šioje planetoje, kadangi būtent vanduo yra būtinas gyvybei vystytis bei egzistuoti, o geologiniai tyrimai rodo, kad planetos paviršiuje daugiau nei prieš 3 mlrd. metų būta ežerų, upių ir vandenynų.

„Žinome, kad Žemėje, kur pakankamai drėgna ir yra pakankamai energijos šaltinių, labai giliai gelmėse yra mikrobinė gyvybė. Tad, jei šios interpretacijos yra teisingos, Marso požeminiame sluoksnyje egzistuoja mums pažįstamos gyvybės sudedamosios dalys“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Vashanas Wrightas iš Kalifornijos universiteto Skripso okeanografijos instituto.

Tyrimo metu nustatyta, kad marsaeigio „InSight“ matavimus geriausiai paaiškina dideli skysto vandens telkiniai, esantys plyšiuose, kurie yra nuo 11,5 km iki 20 km gylyje. Taip pat pažymima, kad šio vandens kiekiai turėtų būti daug didesni negu numanomo senovės Marso vandenyno dydis.

„Žemėje požeminis vanduo keliaudavo iš paviršiaus į požeminius sluoksnius, – teigė V. Wrightas. – Manome, kad šis procesas vyko ir Marse, kai viršutinė pluta buvo šiltesnė nei dabar“.

Tiesiogiai ištirti vandenį, esantį taip giliai po Marso paviršiumi, šiuo metu nėra galimybių, tačiau autoriai teigia, kad rezultatai „turi reikšmės Marso vandens ciklo supratimui, praeities paviršinio vandens likimo nustatymui, taip pat gyvavusios praeityje arba išlikusios gyvybės paieškoms ir išteklių panaudojimo galimybių būsimoms misijoms įvertinimui“.

Tyrimas, kurio kiti autoriai yra Matthias Morzfeldas iš Skripso okeanografijos instituto ir Michaelas Mangas iš Kalifornijos universiteto Berklyje, buvo paskelbtas rugpjūčio 12 d. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Nuo 2018 m. Raudonojoje planetoje buvęs nusileidimo modulis ketverius metus matavo seisminius duomenis, tyrė, kokius pokyčius sukelia paviršiaus drebėjimai, ir nustatinėjo, kokių medžiagų yra Marso paviršiuje bei po juo.

VŽ rašė, kad šių metų sausį pasirodęs NASA tyrimas patvirtino, kad Marse telkšojo ežeras. Tuomet skelbta, kad NASA marsaeigis „Perseverance“ surinko duomenų, įrodančių, jog egzistuoja senovinių ežerų nuosėdos, susidariusios iš vandens, kadaise užpildžiusio milžinišką Marso baseiną, vadinamą Jezero krateriu.