NASA duomenys patvirtina – Marse telkšojo ežeras
Kaip praneša „Reuters“, marsaeigio atliktų stebėjimų rezultatai pagrindžia ankstesnius orbitinius vaizdus ir kitus duomenis, leidžiančius mokslininkams kelti teoriją, kad dalis Marso kadaise buvo padengta vandeniu ir joje galėjo gyventi mikrobinė gyvybė.
Šį tyrimą atliko Kalifornijos ir Oslo universiteto komandos, o rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale „Science Advances“.
Mokslininkai rėmėsi požeminėmis skenavimo nuotraukomis, kurias per kelis mėnesius 2022-aisiais padarė automobilio dydžio šešių ratų roveris, keliaudamas Marso paviršiumi nuo kraterio dugno į greta esantį plotą. Šioje teritorijoje prieš 3 mlrd. metų susiformavo nuosėdos, primenančios Žemėje esančias upių deltas.
RIMFAX radaro prietaiso skleidžiami signalai leido mokslininkams pažvelgti po žeme ir pamatyti 20 metrų gylio uolienų sluoksnių skerspjūvį. Šie sluoksniai įrodo, kad Jezero krateryje ir jo deltoje nusėdo vandens nešamos dirvožemio nuosėdos iš jį maitinusios upės, panašiai kaip Žemėje esančiuose ežeruose.
Tyrimo rezultatai dar labiau sustiprino tai, ką teigė ir ankstesni tyrimai – šaltas, sausringas, negyvas Marsas kadaise buvo šiltas, drėgnas ir galbūt tinkamas gyventi.
Rasta vulkaninių uolienų
Pernai liepą mokslininkus nustebino kiti „Perseverance“ aptikti mėginiai. Nuotolinė mėginių analizė parodė, kad aptiktos uolienos buvo vulkaninės, o ne nuosėdinės, kaip buvo tikėtasi.
Tačiau mokslininkai tikina, kad šie du tyrimai vienas kitam neprieštarauja. Netgi tuomet rastos vulkaninės uolienos turėjo pakitimų dėl galimo vandens poveikio. O penktadienį paskelbtuose rezultatuose rasta erozijos požymių. Anot Davido Paige, vieno iš pagrindinio tyrimų autorių, tai liudija Marse buvusią sudėtingą geologinę istoriją.
„Pirmiausia radome vulkanines uolienos, ant kurių roveris nusileido, – sakė D. Paige. – O dabar mes marsaeigis įvažiavo į deltą ir matome šių ežero nuosėdų įrodymus, kurie yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl atvykome į šią vietą. Taigi šiuo požiūriu tai laiminga istorija“.
„Perseverance“, kurio misija – ieškoti senovinės gyvybės Marse įrodymų ir rinkti uolienų bei grunto mėginius, kad juos būtų galima grąžinti į Žemę, 2021 m. vasarį nusileido Jezero krateryje – raudonosios planetos šiauriniame pusrutulyje esančioje teritorijoje, kuri kadaise buvo užlieta vandeniu ir kurioje buvo senovinis ežero baseinas.
NASA ir Europos kosmoso agentūra planuoja į Marsą nusiųsti dar vieną misiją, kurios metu dviem dronais bus surinkti „Perseverance“ paimti mėginiai. Šie bus pakrauti į nedidelę raketą ir paleisti į planetos orbitą, iš kur kita raketa juos paims ir pargabens į Žemę. Ši novatoriška misija turėtų būti baigta kito dešimtmečio pradžioje. Tuomet mokslininkai galės iš arti ištirti Jezero nuosėdas.
