Inovacijų srityje Lietuva auga, bet ne tokiu tempu kaip ES

Inovacijų agentūros ekspertai pastebi, kad prie didesnio proveržio galėtų prisidėti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities stiprinimas. 

Europos inovacijų indekso duomenimis, pagal įmones, vykdančias IRT mokymus savo darbuotojams, Lietuva užima 24 vietą tarp 27 ES šalių, juos Lietuvoje vykdo 14% įmonių. Pirmaujančioje Suomijoje šis rodiklis siekia 38%. Pagal IRT sektoriaus darbuotojų kiekį Lietuva yra 21 vietoje – 3,8% visų dirbančiųjų sudaro IRT specialistai.

Anot Jonės Kalendienės, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės, šie duomenys rodo, kad Lietuvoje yra nemažai erdvės tobulinti IRT kompetencijas. 

„Sparčiai besivystanti skaitmeninė ekonomika reikalauja vis daugiau IRT specialistų, todėl turime nesustoti ir stengtis pasiekti ES tikslą, kuriame numatyta, kad iki 2030 m. šios srities specialistai sudarytų 10% dirbančiųjų. Potencialą proveržiui tikrai turime – praėjusiais metais paskelbtoje naujoje Sumaniosios specializacijos koncepcijoje IRT įtraukta kaip prioritetinė sritis, o šiuo metu yra rengiama stipri IRT vystymosi strategija“, – sako J. Kalendienė.

Organizacija teigia, kad tam pasitarnaus ES patvirtinta ir Inovacijų agentūros rengiama ilgalaikė IRT vystymosi strategija, dar vadinamos Kelrodžiu, kurios pagrindinis tikslas – padidinti IRT sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį iki 5,1% nuo bendros pridėtinės vertės iki 2030 m. 

Vidutinė inovatorė

Europos inovacijų indekso duomenimis, 2022 m. Lietuva užėmė 19 vietą iš 27 ES šalių ir yra priskiriama prie vidutinių inovatorių. Pagal įmonių, turinčių plačiajuostį internetą skaičių, Lietuva yra 11 vietoje – daugiau nei pusė (59%) mūsų šalies įmonių turi prieigą prie spartaus interneto.

Paulius Petrauskas, Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius, teigia, kad šalies pastangos ir investicijos į interneto infrastruktūrą padarė ją viena pažangiausių ES valstybių šioje srityje.

„Plačiai prieinamas ir stabilus interneto ryšys yra esminis verslo sektoriui, naujoms technologijoms, inovacijoms ir startuoliams plėtoti. Puiki prieiga prie plačiajuosčio interneto ryšio yra viena iš Lietuvos stipriųjų verslo pusių – jau daug metų galime tuo didžiuotis“, – sako P. Petrauskas.

Tačiau plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra gyventojams turėtų būti stiprinama. J. Kalendienė pastebi, kad kitose ES šalyse plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra gyventojams buvo vystoma vidutiniškai sparčiau nei Lietuvoje. Remiantis Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso duomenimis, Lietuva šioje srityje 2022 m. buvo 23 vietoje iš 27 ES šalių.

Lietuva – tarp pirmaujančių šalių pagal viešųjų paslaugų skaitmenizavimą

Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso bendrąjį įvertį 2022 m. Lietuva užėmė 14 vietą tarp 27 ES šalių, surinko 53 balus iš 100 ir šiek tiek viršijo ES vidurkį (52 balai). Daugiausiai prie tokio Lietuvos įverčio prisidėjo skaitmeninės viešosios paslaugos, kur pranašumas išlieka stabilus ir Lietuva patenka į geriausiai skaitmenines viešąsias paslaugas išvysčiusių ES šalių dešimtuką.

VŽ rašė, kad šioje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad žmogiškasis kapitalas ir skaitmeninių technologijų integravimas atitinka ES vidurkį ir tik junglumo, pirmiausia 5G srityje, rezultatai yra prastesni. 

P. Petrauskas viešojo sektoriaus modernizavimą mato kaip svarbų veiksnį ekonomikos augimui ir inovacijoms.

„Gerai išvystytos skaitmeninės viešosios paslaugos skatina verslo augimą ir investicijas, nes leidžia gerokai sumažinti administracines kliūtis. Taip pat sukuriamos darbo vietos skaitmeninės srities specialistams. Modernizuotų viešųjų paslaugų esmė – efektyvumas ir patogumas vartotojui, tai įpareigoja viešąjį sektorių nuolat ieškoti naujų būdų gerinti paslaugų kokybę bei našumą“, – sako jis.

Anot jo, skaitmeninės viešosios paslaugos skatina bendradarbiavimą tarp viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo institucijų. O ši sinergija tarp trijų skirtingų sektorių skatina inovacijas, technologinę pažangą bei unikalių produktų vystymą. Visgi, balandį VŽ kalbinti ekspertai pasakojo, kad aiškios strategijos ir glaudesnio bendradarbiavimo skaitmeniniais klausimais pasigenda. 

Inovacijų agentūros ekspertai analizavo 2022 m. Europos inovacijų švieslentės (angl. EIS), Pasaulinio inovacijų indekso (angl. GII) bei Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (angl. DESI) duomenis. Europos inovacijų švieslentė – tai Europos Sąjungos (ES) ir kai kurių kitų pasaulio šalių inovacijų ekosistemos išsivystymo lygio vertinimas, pagal kurį Lietuva yra 19 vietoje iš 27 ES šalių. Pasaulinis inovacijų indeksas apima 132 pasaulio šalis, tarp kurių Lietuva užima 31 vietą. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso duomenimis, Lietuva pagal bendrą įvertį lenkia ES vidurkį ir užima 14 vietą.