Pašėlę aviacijos pionieriai

Publikuota: 2015-12-24
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
 

Svajonė skraidyti traukė įvairius išradėjus, kad ją įgyvendintų, jie pasitelkdavo katapultas, garo mašinas ir... arklius. Kiekvienas aviacijos pionierius buvo pasiryžęs paaukoti gyvybę, kad taptų pirmuoju į orą pakilusiu žmogumi. Jų klaidos ir tragiška žūtis nebuvo veltui, be jų broliai Wrightai niekada nebūtų atsiplėšę nuo žemės.

1810: pirmasis pilotas nekentė skraidymo

Pirmojo pasaulyje sklandytuvo pilotas pakilo į orą verčiamas savo šeimininko George’o Cayley.

Seras George’as Cayley tapo aerodinamikos tėvu. Tai nieko nestebino, nes šeštojo Bromptono baroneto galva jau nuo vaikystės buvo pramušta skraidymu. Apie tai byloja neseniai rasti Cayley vadovėliai, kuriuose pripiešta daug skraidymo aparatų.

1799 m. – būdamas 25-erių – Cayley nubraižė pirmuosius sklandytuvo eskizus, o patį sklandytuvą sukonstravo tik po daugelio metų. 1810 m. jis išleido trijų tomų veikalą „Apie oro navigaciją“, jame aprašė keturias skraidymui svarbias jėgas: keliamąją jėgą, traukiamąją jėgą, aerodinaminio pasipriešinimo jėgą ir sunkio jėgą.

George’ui Cayley pavyko apibrėžti pagrindines aerodinamikos sąvokas, nes jis pirmasis savo moksliniams tyrimams naudojo mažus orlaivių modelius. 1853 m. jo sukonstruotas pilotuojamasis sklandytuvas „Sir Cayley’s Governable Parachute“ pirmą kartą pakilo į orą ir nuskrido virš slėnio maždaug 275 metrus. Sklandytuvą veikiausiai pilotavo Cayley vežikas – vėliau, nepatenkintas tokia garbe, jis pasiprašė atleidžiamas iš tarnybos.

Manoma, kad nusprendęs atsisakyti tarnybos vežikas pasakęs: „Mane nusamdė, kad vežiočiau, o ne kad skraidyčiau.“

Šiandien niekas nežino, ar pirmasis pasaulyje pilotas buvo Cayley vežikas, ar vyriausiasis liokajus, ar koks kitas tarnas.

1842: orlaivis su garo varikliu buvo didesnis už „Boeing 737“

Anglas Williamas Samuelis Hensonas 1842 m. patentavo orlaivio „Aerial Steam Carriage“ projektą. Jei šis orlaivis būtų buvęs sukonstruotas, jis būtų buvęs didesnis už visus dabartinius reisinius lėktuvus: orlaivio sparnų ilgis buvo 48 metrai, o „Boeing 737“ sparnų ilgis siekia „tik“ 30 metrų. Kaip matyti iš pavadinimo, orlaivio variklis buvo garo mašina. Iš kitų orlaivių jis išsiskyrė tuo, kad turėjo du propelerius ir uodegą.

Su savo partneriu Johnu Stringfellow Hensonas įsteigė bendrovę ir planavo surinkti lėšų sukurti orlaiviui, kuris gabentų keleivius iš D. Britanijos į Indiją ir Kiniją. Tačiau, kai po penkerių metų eksperimentų orlaivis taip ir nepakilo nuo žemės, investuotojai prarado susidomėjimą ir atsisakė toliau finansuoti projektą. Jis, beje, iš karto buvo pasmerktas žlugti dėl variklio per mažo galingumo. Vis dėlto orlaivio piešiniai išgarsėjo visame pasaulyje ir prisidėjo prie būsimų lėktuvų išvaizdos.

1856: orlaivį vežime traukė arklys

Prancūzų jūrininkas Jeanas Marie Le Brisas kasdien stebėdavo, kaip skrenda jūriniai paukščiai. Savo laive jis sugaudavo albatrosų ir studijuodamas jų sparnų sandarą sužinojo naujų dalykų apie keliamąją jėgą. Todėl 1856 m. Le Briso sukurtas sklandytuvas buvo panašus į albatrosą.

Kaip ir aitvaras, albatroso formos orlaivis pakildavo į orą traukiamas prieš vėją važiuojančio arklio vežimo.

Ar Le Briso orlaivis iš tiesų skrido, nėra žinoma. Pats išradėjas teigė, kad jo sklandytuvas buvo pakilęs į 100 m aukštį – pakeldamas ir virvę laikantį vežiką. Tačiau šis pasakojimas veikiausiai pagražintas. Gali būti, kad orlaivis buvo trumpam atsiplėšęs nuo žemės, nes jo konstrukcija atitiko aerodinamikos principus. Orlaivį buvo galima valdyti keičiant sparnų posvyrio kampą. Manoma, kad per pirmąjį bandymą jam puikiai pavyko nusileisti ant žemės. Tačiau vėliau vienas iš skrydžių nepasisekė, orlaivis krito žemyn ir buvo smarkiai apgadintas.

1857: 700 gramų orlaivio modelis turėjo variklį

Prancūzui Felixui du Temple’iui de la Croix 1857 m. pirmajam pavyko savo motorinį orlaivį atplėšti nuo žemės. Tačiau tai tebuvo 700 g svėręs modelis, varomas miniatiūrinės garo mašinos.

Iš pradžių jam nesisekė šios technologijos pritaikyti normalaus dydžio orlaiviui, nes tuometinės garo mašinos buvo palyginti sunkios ir menko galingumo. Vis dėlto Felixas du Temple’is vėliau sukūrė galingesnę garo mašiną ir įmontavo ją į aliumininį orlaivį „Monoplane“. 1874 m. „Monoplane“ nuskrido nedidelį atstumą ir saugiai nusileido. Tai buvo pirmasis pasaulyje normalaus dydžio motorinis orlaivis, kuriam pavyko paskristi. Tačiau šis orlaivis nepakilo pats, atsiplėšti nuo žemės reikėjo rampos. „Monoplane“ svėrė 80 kg be piloto, o jo sparnų ilgis buvo 13 metrų.

1868: garo orlaivis liko svajonė

Anglas Johnas Stringfellow sukūrė labai lengvų garo mašinų ir orlaivių modelių. 1868 m. sumažinto dydžio triplanas, kurio sparnų ilgis siekė tris metrus, buvo eksponuojamas Londone, Krištolo rūmuose, ir laimėjo 100 svarų premiją už ypač lengvą, vos 6,5 kg sveriantį garo variklį. Orlaivio modelis buvo sėkmingai išbandytas, jam pavyko pačiam nuskristi nedidelį atstumą.

Stringfellow ketino sukonstruoti normalaus dydžio garo orlaivį, tačiau būdamas garbaus amžiaus, pablogėjus sveikatai, savo svajonės neįgyvendino. Tespėjo įrengti dirbtuves, o pats orlaivis taip ir liko nepastatytas.

1894: milžinas netyčia pakilo į orą

Kulkosvaidžio išradimas Hiramui Maximui atnešė nemažai pinigų. Dalį jų jis skyrė 3,5 tonos sveriančiam orlaiviui sukurti.

Kol dauguma aviacijos pionierių kūrė nedidelius nepilotuojamuosius orlaivių modelius, amerikietis Hiramas Maximas ėmė eksperimentuoti su milžiniškais skraidymo aparatais. Jo monumentalaus orlaivio „Biplane Test–Rig“ sparnų ilgis buvo 34 m, ilgis – 42 m, svoris – 3,5 tonos, o propeleriai – 5,4 m ilgio. Šis milžinas buvo varomas dviejų garo variklių, kiekvieno galingumas buvo 180 arklio galių.

Keturvietis orlaivis buvo sukurtas ne skraidyti, o tik skraidymo principams išbandyti. Todėl jis, kaip linksmųjų kalnelių vagonas, buvo pritvirtintas prie 500 m ilgio geležinkelio bėgių.

Tačiau 1894 m. atliekant bandymus galingo variklio varomas lėktuvas atsiplėšė nuo bėgių, nuskrido apie 200 metrų ir nusileido ant žemės. Maximo eksperimentas parodė, kad net labai sunkūs orlaiviai gali pakilti. Tačiau šį lėktuvą buvo labai sunku valdyti, todėl eksperimentai buvo nutraukti.

1891: sklandytuvų karalius užsimušė

Jei sklandytuvų konstruktorius Otto Lilienthalis nebūtų atlikęs novatoriškų eksperimentų, broliai Wrightai veikiausiai niekada nebūtų atsiplėšę nuo žemės.

Vokietis Otto Lilienthalis yra vienas svarbiausių brolių Wrightų pirmtakų. Jis nebuvo pirmasis, skridęs sklandytuvu, tačiau jo bandymai buvo sėkmingiausi.

Lilienthalis intensyviai studijavo paukščio sparnus ir daug sužinojo apie aerodinamiką. 1891–1896 m. jis atliko daugiau nei 2 tūkst. skydžių ir buvo pelnytai pramintas sklandytuvų karaliumi.

Kaip ir šiuolaikinį parasparnį, savo sklandytuvą jis valdė perkeldamas kūno svorį. Kadangi sparnai buvo pritvirtinti prie pečių, jis galėjo sklandytuvą valdyti tik kojomis – šiuolaikinio parasparnio pilotas kabo sūpynėse.

Lilienthalio skraidymo karjera, kaip ir daugelio jo pirmtakų, baigėsi nesėkme. 1898 m. rugpjūčio 9 d. jo sklandytuvas sulūžo ore, o Lilienthalis nukrito žemyn iš maždaug 17 m aukščio ir susilaužė stuburą.

Kitą dieną pilotas nuo patirtų sužalojimų mirė. Paskutiniai Lilienthalio žodžiai buvo: „Nedidelės aukos yra būtinos.“

1896: orlaivis buvo katapultuojamas

Vienas didžiausių skraidymo sunkumų buvo sukonstruoti pakankamai galingą variklį, kad orlaivis galėtų pakilti. Amerikietis Samuelis P. Langley rado alternatyvų problemos sprendimą – jis orlaivius katapultuodavo.

Orlaiviai būdavo katapultuojami nuo plausto Potomako upėje, JAV, Masačusetso valstijoje. Čia Langley 1896–1898 m. atliko daug eksperimentų su nepilotuojamaisiais modeliais, vienas iš jų nuskrido net 1500 m atstumą.

1903 m. spalį ir gruodį Langley taip pat bandė du kartus katapultuoti pilotuojamą lėktuvą, tačiau abu bandymai nepavyko. Laimė, pilotas nenukentėjo – tik sušlapo.

Langley orlaiviai neturėjo važiuoklės. Jie nusileisdavo ant vandens, todėl po kiekvieno katapultavimo juos tekdavo remontuoti.

1897: pasiekė pasaulio rekordą

Anglas Percy Sinclairis Pilcheris sėmėsi įkvėpimo iš Otto Lilienthalio ir pagal jo atrastus principus sukonstravo keletą sklandytuvų. 1897 m. Pilcheris pasiekė skridimo sklandytuvu pasaulio rekordą, jo „Sakalas“ įveikė 250 metrų.

Pilcheris būtų įnešęs reikšmingą indėlį į aviacijos istoriją, jei 1899 m. rugsėjo 30 d. skrydis motoriniu triplanu būtų pasisekęs. Deja, triplanas sugedo likus dienai iki skrydžio. Pilcheris buvo pasikvietęs daug investuotojų stebėti skrydžio, todėl nusprendė pasinaudoti senuoju sklandytuvu. Nors lijo lietus ir pūtė smarkus vėjas, jam pavyko pakilti į orą, tačiau staiga nulūžo sklandytuvo uodega, Pilcheris krito žemyn iš 10 m aukščio ir užsimušė.

2003 m. Kranfildo universiteto (Anglija) studentai išbandė šiek tiek patobulintą Pilcherio triplano variantą. Per pirmą bandymą jis skrido 1,25 minutės.

infogr.am::infogram_0_aviacijos_pionieriai

FOTOGALERIJA Pašėlę aviacijos pionieriai (11 nuotr.)

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau