Do you speak English?

Publikuota: 2015-12-20
„Iliustruotosios istorijos“ nuotr.
„Iliustruotosios istorijos“ nuotr.
 

Vikingai, prancūzai ir indai – didžioji pasaulio dalis padėjo britams formuoti savo kalbą. Šiuo metu anglų kalbos žodyną sudaro pusė milijono žodžių, jų tarties taisykles užrašė profesorius iš Randerso.

20 pirminių žodžių

Tik keli anglų kalbos žodžiai mena salose gyvenusių keltų laikus. Nedaug žodžių tėra išlikę ir iš 367 metus trukusio romėnų valdymo laikotarpio.

43 m. po Kr. Keltų gentims teko pasiduoti, kai romėnų karvedys Aulus Plaucijus įsiveržė į Britaniją. Šiuolaikinėje anglų kalboje yra likę vos keli šių genčių kalbos žodžiai. Dvidešimties anglų kalbos žodžių šaknys yra keltiškos, beveik visi jie – iš geografijos srities. Tai tokie žodžiai kaip „cumb“ (slėnis), „avon“ (upė), vietovardžiai, pvz., Londonas, Temzė ir Doveris. Lankasteris, Linkolnas ir Niuportas – tai romėniški vietovardžiai. Romėnai valdė Britaniją 367 metus, bet paliko vos kelis šimtus lotyniškų žodžių, pvz., „castra“, „portus“ ir „strata“, iš jų vėliau kilo „castle“ (pilis), „port“ (uostas) ir „street“ (gatvė).

infogr.am::infogram_0_castle-1006174926

Germanai atvyko su nauja kalba

449 m. Romėnams palikus Britų salas, keltai neilgai gyveno ramiai. Netrukus iš žemyninės dalies į salas atplaukė germanų laivai. Į krantą išlipo žmonės iš dabartinių Jutlandijos, Fryzijos ir Šlėzvigo-Holšteino teritorijų. Anglosaksų kalba išplito po salą. Tik Velse, Škotijoje ir Kornvalyje ir toliau vyravo keltų kalba.

Anglosaksų dialektai tapo senosios anglų kalbos prokalbe. Šiandieninėje anglų kalboje yra išlikę 4 500 žodžių, pvz., „house“ (namas), „food“ (maistas), „sleep“ (miegas), ir savaitės dienos, pavadintos pagoniškų dievų vardais, pvz., „Thursday“ – Toro diena, „Friday“ – Frigos diena. Anglijos pavadinimas kilo nuo žodžio „anglai“, ji vadinta „Englaland“.

infogr.am::infogram_0_house-64000955903

Misionieriai atsivežė raštų

597 m. Popiežiaus pasiuntinys šv. Augustinas kartu su maždaug 40 misionierių atvyko į Pietryčių Angliją skleisti krikščionybės. 601 m. jis atvertė į krikščionybę Kento karalių Adalbertą, tada jo padedamas pradėjo krikštyti ir gyventojus.

Atvykus Bažnyčios atstovams, kalba ėmė smarkiai keistis. Į ją įsiliejo daugiau nei 4 000 lotyniškų žodžių – tiek religinių, pvz., „priest“ (dvasininkas), „martyr“ (kankinys), „angel“ (angelas), tiek šnekamosios kalbos, pvz., „history“ (istorija), „cucumber“ (agurkas) ir „kettle“ (virdulys).

Misionieriai germanų runas pakeitė lotyniška abėcėle, tačiau naujomis raidėmis buvo sunku perteikti skirtingus senosios anglų kalbos garsus, todėl jie sukūrė naujus rašmenis ir pridėjo keletą runų.

infogr.am::infogram_0_priest-7870631982

Valdžią perėmė vikingai

787 m. Vikingai siaubė Rytų Anglijos pakrantę nuo 787 m. ir dominavo šalyje, kol 878 m. juos nugalėjo Vesekso karalius Alfredas Didysis. Prasidėjus naujoms kovoms, 1016 m. į valdžią atėjo Danijos karalius Knutas Didysis. Danijos karalystė išsilaikė iki 1042 metų.

Vikingai kalboje ilgam paliko pėdsakų. Imti vartoti tokie žodžiai kaip „ransack“ (apiplėšti), „skull“ (kaukolė), „scream“ (klyksmas), šnekamosios kalbos žodžiai, pvz., „husband“ (sutuoktinis) ir „window“ (langas).

1 800 labiausiai paplitusių anglų kalbos žodžių yra paveldėti iš skandinavų kalbų. Pagal dabartinių vietovardžių pavadinimus, kurių galūnės yra daniškos, pvz., „by“ (miestas) vietovardyje Grimsby ir „dal“ (slėnis) vietovardyje Borrowdale, galima nustatyti, kur buvo vikingų gyvenvietės.

infogr.am::infogram_0_scream-8083708069

Normanai kalbėjo prancūziškai

1066 m. Kai normanai, vadovaujami Vilhelmo I Užkariautojo, 1066 m. įsiveržė į Angliją, į salas jie atsivežė ir prancūzų kalbą.

Normanai – tai norvegų vikingai, apsigyvenę Prancūzijoje, o jų kalba sumaišė su vietine kalba. Anglijoje normanų kalba buvo oficiali kalba. Prancūzakalbiai užėmė visus svarbiausius postus, o eiliniai žmonės tebešnekėjo senąja anglų kalba. Tuometinėje Anglijoje buvo vartojamos trys kalbos: Bažnyčios – lotynų, karališkosios valdžios – anglonormanų, o gyventojų – anglosaksų.

Kalba tapo tokia įvairi, kad tas pats žodis „klausimas“ galėjo būti vadinamas „ask“ (senąja anglų kalba), „question“ (prancūziškai) ir „interrogate“ (lotyniškai). Valstiečiai tvarte laikė „pigs“ (kiaules), o prancūzų kilmingieji vadino maistą „pork“ (kiauliena).

infogr.am::infogram_0_council-140642999

Shakespeare’as kūrė žodžius

Vienas žymiausių dramaturgų ir poetų savo gimtąją kalbą praturtino daugybe naujų žodžių. Be jo nežinotume žodžio „madingas“.

1623 m. Damaturgas ir poetas Williamas Shakespeare’as sukūrė gyvybingų naujadarų. Praėjus keleriems metams po jo mirties, 1623 m. buvo išleistas pirmas visų jo 34 pjesių rinkinys, jame buvo daugybė naujų žodžių ir posakių. Visi šie žodžiai ilgainiui prigijo ir imti vartoti kalboje. Shakespeare’as sukūrė apie 2 000 naujų žodžių ir posakių, pvz., „hobnob“ (bičiuliautis), „watchdog“ (sergėtojas) ir „fashionable“ (madingas).

Kalbos raidai svarbios buvo dar dvi XVII a. išleistos knygos. 1604 m. mokyklos mokytojas Robertas Cawdrey išleido pirmąjį anglų kalbos žodyną „A Table Alphabeticall“. Žodynas, kuriame buvo 2 543 antraštiniai žodžiai, nebuvo išsamus, tačiau jis laikomas istoriškai reikšmingu.

1611 m. buvo išleista „Karaliaus Biblija“ – pirmasis patvirtintas lengvai skaitomas Biblijos vertimas į anglų kalbą. Daug posakių, kuriuos šiandien vartoja anglai, yra kilę būtent iš šios Biblijos, pvz., mėtyti perlus kiaulėms – tuščiai stengtis.

infogr.am::infogram_0_hobnob-5614062982

Spaustuvininkai įvedė tvarką

1475 m. Žodis „church“ (bažnyčia) galėjo būti rašomas 30 skirtingų būdų – tokia buvo rašytinė anglų kalba, kai Williamas Caxtonas 1475 m. išspausdino pirmą anglišką knygą. Todėl netrukus spaustuvininkai ėmėsi tvarkyti chaotišką rašytinę kalbą ir visoje šalyje paplito standartizuota anglų kalba. Rašyba buvo grindžiama senovine kalba, todėl ir dabar sunku išmokti rašybos taisykles.

Pradėjus spausdinti knygas, į anglų kalbą atkeliavo kitų kalbų žodžių, pvz., „anatomy“ (kilo iš graikiško žodžio anatome), „tragedy“ (kilo iš graikiško žodžio tragodia).

infogr.am::infogram_0_anatomy-837787714

Kolonizatoriai parsivežė naujų žodžių

1600 m. įsteigus Britanijos Ost Indijos bendrovę, netrukus į Britų salas buvo atplukdyta ne tik arbatos ir prieskonių, bet ir naujų žodžių. Jūrininkai ir pirkliai iš tokių kolonijinių valstybių kaip Olandija, Ispanija ir Portugalija, taip pat iš kitų pasaulio valstybių, su kuriomis britai prekiavo, išmoko naujų žodžių. Anglų kalba praturtėjo, pvz., ispanišku žodžiu „canibal“ (žmogėdra), portugališku žodžiu „marmelade“ (marmeladas), malajiečių „amok“ (siautėti), polineziečių „taboo“ (tabu).

Imigrantai iš Britų salų taip pat padėjo savo kalbai pasklisti po pasaulį, tad šiandien ja galima susikalbėti bemaž visur. Germanų genčių kalba tapo pasaulio kalba.

infogr.am::infogram_0_cannibal-87338138

Danas parašė svarbiausią knygą

1909 m. Jensas Otto Harry Jespersenas (1860–1943), Randerso miesto teisėjo sūnus, turėjo tapti teisininku, tačiau tapo Kopenhagos universiteto lingvistikos profesoriumi ir parašė 7 tomų veikalą apie anglų kalbą, jis ir dabar, praėjus 100 metų po pirmojo leidimo, naudojamas D. Britanijos universitetuose.

Monumentalus veikalas „A Modern English Grammar on Historical Principles“ buvo leidžiamas 1909–1949 m. (paskutinis tomas pasirodė po autoriaus mirties). Keturiuose tūkstančiuose puslapių pateikiamos rašybos, tarties, žodžių darybos ir sakinių sudarymo taisyklės. Jespersenas išsamiai ir tiksliai aprašė anglų kalbos taisykles, daug dėmesio skyrė fonetikai. Jis buvo pirmasis kalbininkas, tyrinėjęs XV amžiuje įvykusį tarties pokytį (balsius imta tarti kitaip), šį reiškinį jis pavadino Didžiąja balsių kaita.

Už gramatikos tyrinėjimus Jespersenui suteiktas Niujorko Kolumbijos universiteto, Škotijos Šv. Andriaus universiteto ir Paryžiaus Sorbonos universiteto garbės daktaro vardas, taip pat mokslininkas paskelbtas JAV lingvistų draugijos garbės nariu.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau