TVF prognozuoja Lietuvos atsigavimą, pasaulinei ekonomikai rodant atsparumo ženklus
TVF prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet pasaulio BVP ir toliau didės po 3,2%, ir tai yra reikšmingai lėtesnis tempas nei 3,8% vidurkis 2000–2019 m.
Tuo tarpu bendroji pasaulinė infliacija, tikimasi, sumažės nuo vidutiniškai 6,8% 2023 m. iki 5,9% 2024 m. ir iki 4,5% 2025 m.
Lietuvai prognozuojama, kad šiemet ekonomikos augimas atsigaus, o kitąmet – dar sustiprės, nors ir šiek tiek mažiau, nei prognozuota rudenį.
Po 0,3% smuktelėjimo pernai Lietuvos BVP šiemet augs 2,2% (kai pernai spalį tikėtasi 2,7% augimo). 2025 m. prognozuojama, kad šalies BVP augimas paspartės iki 2,5% (2,6%).
Pažymima, kad infliacija Lietuvoje slopsta gerokai sparčiau, nei TVF prognozavo rudenį: šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 1,5% (pernai rudenį tikėtasi 3,9%), kitąmet – 2,3% (3%).
Borja Gracia, TVF misijos vadovas, šių metų vasarį Vilniuje sakė, kad Rusijos karo prieš Ukrainą sukelti infliaciniai padariniai bei susilpnėjusi išorės paklausa lėmė švelnų Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2023 metais, tačiau šiemet, atsigaunant išorės paklausai ir išliekant stipriai darbo rinkai, ekonomika grįš į augimo kelią.
[infogram id="0316ad70-7559-4de2-81ae-86cdd3191292" prefix="ajG" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 04 16"]
TVF pasaulinės ekonomikos apžvalgoje pažymima, kad pasaulio ekonomikos perspektyvas silpnina Rusijos karas prieš Ukrainą, ilgalaikiai COVID-19 pandemijos padariniai, lėtas našumo augimas ir ryškėjantis geoekonominis susiskaldymas.
Anot TVF, nors infliacijos tendencijos yra palankios, tačiau iššūkis dar neįveiktas, todėl pinigų politikos užduotis tebėra sėkmingai galutinai suvaldyti infliaciją: svarbu, kad palūkanų normos būtų mažinamos nei per anksti, nei per vėlai.
„Aukštos palūkanų normos gali turėti didesnį vėsinantį poveikį, negu tikėtasi, tačiau, vertinant iš teigiamos pusės, fiskalinė politika (viešosios išlaidos) dėl rinkimų gali pasirodyti ekspansyvesnė, negu šiuo metu tikimasi, nors ir kyla rizika, kad vėliau reikės brangiai koreguoti“, – sakė Pierre'as-Olivier Gourinchas, TVF vyriausiasis ekonomistas.
Euro zona, JAV, Kinija
TVF prognozėje pažymima, kad sulėtėjusio ekonomikos augimo tendencija ypač ryški euro zonoje: jos ekonomika pernai augo vos 0,4%, šiemet ji turėtų augti 0,8%, kitąmet – 1,5%, o ilguoju laikotarpiu – 1,2%.
Tuo metu JAV ilguoju laikotarpiu numatoma beveik dvigubai spartesnė ekonomikos plėtra.
Vangią euro zonos raidą šiemet lemia stabtelėjęs Vokietijos augimas (šių metų prognozė – 0,2%) pramonės sektoriui tvarkantis su energijos kainų sukrėtimų padariniais. Šį poveikį iš dalies kompensuoja spartesnis pietinių Europos šalių – Graikijos, Ispanijos, Portugalijos – augimas dėl atsigaunančio turizmo sektoriaus ir mažesnio jautrumo energijos kainų šokui. 2024 m. vidutinė metinė infliacija euro zonoje turėtų sumažėti iki 2,4%, o kitąmet – iki 2,1%.
Europos centrinis bankas, kuris tikėtina jau birželį pradės mažinti palūkanų normas, siekia, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sudarytų 2%.
JAV ekonomika auga gerokai sparčiau, nei tikėtasi, iš dalies dėl stipraus skatinimo viešaisiais finansais. JAV pernai išaugo 2,5%, šiemet numatomas 2,7% augimas, o kitąmet – 1,9%.
Tiesa, dėl stipraus skatinimo ir įtemptos darbo rinkos infliacija JAV į tikslinį 2% lygį grįš lėčiau, nei prognozuota anksčiau: šiemet infliacija sudarys 2,9%, kitąmet – 2,0%.
Prieš pasirodant TVF prognozei paskelbta apie Kinijos spartesnį, nei tikėtasi, ekonomikos augimą š. m. pirmąjį ketvirtį (5,3%), Pekinui siekiant atgaivinti į eksportą orientuotą pramonę.
Xi Jinpingas, komunistinės Kinijos prezidentas, antradienį susitikęs su Olafu Scholzu, Vokietijos kancleriu pareiškė, kad kiniškas eksportas padėjo atvėsinti infliaciją.
Tačiau apžvalgininkai perspėja, kad Europos ir kitų pasaulio regionų bendrovės gali nepajėgti konkuruoti su pigesnėmis Kinijos valdžios subsidijuojamomis prekėmis.
Kartu TVF ekonomistai pabrėžia, kad Kinija susiduria su nekilnojamojo turto rinkos nuosmukiu bei silpna vidaus paklausa. TVF tikisi, kad antros didžiausios pasaulio ekonomikos BVP augimas šiemet sulėtės iki 4,6%, o kitąmet iki 4,1% po 2023 m. fiksuoto 5,2% augimo.
[infogram id="acaffe9e-4552-4f57-9ce7-7f349e4b6ebe" prefix="Eqz" format="interactive" title="TVF: BVP prognozė 2024 04 16"]
Teigiamos ir neigiamos rizikos
TVF vertinimu, rizikų balansas per pusmetį šiek tiek pagerėjo ir tapo neutralus. Pagrindinės neigiamos rizikos: tolesnis geoekonominis susiskaldymas, užsitęsusi infliacija ir nauji kainų sukrėtimai dėl Rusijos karo Ukrainoje ar kitos geopolitinės įtampos, pavyzdžiui, jei išplistų konfliktas Viduriniuose Rytuose.
Vienas iš pagrindinių galimų teigiamų veiksnių yra sparčiau, nei numatoma, mažėjanti infliacija, o kitas – didesnis ekonomikos skatinimas viešosiomis lėšomis, šiemet vykstant rinkimams didelėje dalyje pasaulio šalių. TVF pažymi, kad tai turėtų trumpalaikį teigiamą poveikį pasaulio ekonomikos augimui, tačiau gali padidinti infliaciją. O tai neigiamai paveiktų ekonomikos augimą ilgesnėje perspektyvoje.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
UAB „Sapiegos klinika“ tęsia plėtrą – spalio 1 d. Vilniuje, „Hero“ verslo centre, duris atvers ketvirtoji dermatologijos ir plaukų klinika. Joje klientams bus siūlomas platus paslaugų spektras – nuo odos darinių diagnostikos iki estetinės medicinos procedūrų ir plaukų transplantacijos. Pasak bendrovės vadovės Kristinos Budnikienės, daugiau kaip 1 mln. Eur į naują įrangą investavęs klinikų tinklas auga orientuodamasi tik į kliniškai pagrįstas technologijas ir rezultatą iš esmės.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.
TVF prognozėje pabrėžiama, kad ilguoju laikotarpiu pasaulinės ekonomikos augimas bus vangus dėl mąžtančio ekonominio potencialo. Todėl TVF ragina politikus imtis struktūrinių reformų: kelti našumą didinant investicijas į inovacijas, padėti darbuotojams įgyti paklausių darbo įgūdžių, spartinti ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, kartu užtikrinant viešųjų finansų drausmę.
„Tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos gana sėkmingai atlaikė Rusijos sukelto energijos kainų šoko padarinius. Tačiau šiuo metu ryškėja kritinis iššūkis ilguoju laikotarpiu: mąžtantis ekonominis potencialas dėl lėto našumo augimo, senėjančios visuomenės ir geopolitinio susiskaldymo“, – TVF prognozės komentare cituojamas Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
