Infliacija spalį Lietuvoje pašoko į 14 metų aukštumas
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), spalį sudarė 8,2%. Rugsėji rodiklis siekė 6,3%.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas.
Išankstinis mėnesinis (2021 m. spalį, palyginti su rugsėju) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 1,7%, kai rugsėįį buvo 1,6%.
Vartotojų kainos Lietuvoje auga nuo 2021 m. sausio. Infliaciją Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kelia po pandemijos atsigaunanti ekonomika. Trūkinėjančios tiekimo grandinės bei išaugusi konkurencija dėl ribotų energetinių išteklių, kol kas negali patenkinti atsigavusios paklausos, todėl prekių ir paslaugų kainos pastaraisiais mėnesiais pakilo į seniai regėtas aukštumas.
[infogram id="a5448bf0-42ce-4565-b29c-d6f67bb8308a" prefix="vge" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2003-2021 10"]
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad didžiausios įtakos infliacijai tam turi energetinių išteklių ir žaliavų kainų šuolis.
Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo ir paslaugų brangimas, kuris, tikėtina, tęsis ir šiemet, ir 2022-aisiais.
„Yra pabrangusi elektra, dujos, šildymas, brangesnė nafta ir dėl to brangesnis kuras. Tai lemia maždaug du trečdalius šios infliacijos. Likusi dalis susijusi su vidiniais veiksniais – sparčiau augančiais atlyginimais ir dėl to brangstančiomis paslaugomis“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, šiemet metinė infliacija gali priartėti ir prie 9%, o kitąmet ji turėtų kiek atslūgti, tačiau nesumažės iki prieš dešimtmetį buvusio lygio.
„Kitais metais pamažu pradės atslūgti ir dėl bazės efekto, nes žaliavų tolesnis brangimas yra mažiau tikėtinas, bet ji nesumažės iki tokio lygio, kokia buvo praėjusį dešimtmetį, būtent dėl darbuotojų trūkumo ir sparčiai augančių darbo sąnaudų. Įmonės turi vis mažiau galimybių didėjančias darbo sąnaudas kompensuoti mažinant savo pelningumą“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, atlyginimai Lietuvoje sudaro didesnę bendrojo vidaus produkto dalį nei Europos Sąjungos vidurkis, o tai reiškia, jog toliau įmonėms bus mažiau galimybių mažinti pelną didinant atlyginimus ir nekeliant kainų. Tai lems sparčiai didėjančias galutines prekių ir paslaugų kainas.
Anot jo, kol kas infliacija nekelia grėsmės Lietuvos eksportuotojų konkurencingumui, kadangi daugelį pasaulio įmonių veikia panašios tendencijos – brangsta elektra, dujos, nafta ir kitos žaliavos.
Visgi sparčiai auganti infliacija gali padidinti skurdą ir socialinę atskirtį, kai kurių gyventojų pajamoms nepasivejant kainų augimo.
„Kol kas Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija ir nors šiemet infliacija yra virš 8%, bet vidutinis darbo užmokestis yra apie 12% didesnis nei prieš metus. Žinoma, atlyginimai didėja ne visiems, ne visi turi darbą, tai iškyla rizika, kad gali didėti skurdas ir socialinė atskirtis“, – sakė N. Mačiulis.
Neatmeta, kad sulauksime dviženklės infliacijos
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad sulauksime ir didesnės nei 8,2% infliacijos.
„Buvo galima tikėtis tokio šuolio ir, matyt, tai dar ne pabaiga, nes metų pabaigoje galime turėti ir dviženklią infliaciją“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas.
Anot, jo, infliacijos augimą skatina energetinių kainų šuolis bei žemas palyginamosios bazės efektas – pernai tokiu metu šalyje buvo fiksuojama defliacija.
„Šiuo metu man vis dar atrodo, kad tai laikinas reiškinys, vis dėlto infliacijos virusas plinta ir į kitus sektorius: ir maisto prekės pradėjo brangti, ir paslaugų kainų augimas spartėja, o vartotojų lūkesčiai jau dabar yra suprastėję“, – sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, pamačius tokius infliacijos skaičius žmonių lūkesčiai dar labiau kris, kartu sulėtės ir ekonomikos aktyvumas.
„Dar pridėkime ir ribojimus dėl pandemijos, tai artėjanti žiema nebus tokia, kokios tikėjomės vasarą, kai buvo optimistinių lūkesčių dėl vakcinacijos ir nebuvo tokio didelio energetinių kainų šuolio“, – kalbėjo analitikas.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais bankininkystė patyrė didesnį šuolį nei per kelis ankstesnius dešimtmečius. Bankų klientai tikisi realaus laiko sprendimų, aiškaus dizaino ir paslaugų, veikiančių be papildomų pastangų. „Citadele“ banko vadovės Rūtos Ežerskienės teigimu, šiuolaikinė bankininkystė orientuojasi į kliento patirtį , o ne vien procesus. Pasak jos, lūkesčius šiandien diktuoja klientai, o tempą – technologijos, ir būtent jų sankirtoje formuojasi naujas konkurencinis pranašumas.
Ar žinote, kas iš tikrųjų jungiasi prie jūsų e. paslaugų? Ar klientai iš tikrųjų yra tie, kuriais prisistato? Pastaruoju metu šie klausimi tampa vis aktualesni skaitmeninėje erdvėje veikiančioms įmonėms. Naudojant nesaugias tapatybės patvirtinimo priemones, pavyzdžiui, slaptažodžius, kyla sukčiavimo, tapatybės vagysčių, reputacinės žalos rizika. Todėl saugesni naudotojų autentifikavimo būdai verslui šiandien tampa ne tik būtinybe, bet ir konkurenciniu pranašumu.
Investicijų valdymo įmonės UAB „Synergy Finance“ valdomas „Nextury Technology Fund“, investuojantis į technologijų sektorių, toliau stebina investuotojus rezultatais. Per pastaruosius penkerius metus fondas sugeneravo 182,35 proc. (EUR) grąžą ir gerokai aplenkė savo lyginamąjį indeksą NASDAQ 100 (skaičiuojant EUR valiuta), kuris kilo 137,07 proc. Nuo veiklos pradžios 2018 m. fondo grąža po mokesčių jau viršijo 300 proc. ir keturis kartus padidino investuotojų turtą.
„Edenred Finance“, viena didžiausių Europoje mokesčių grąžinimo paslaugų teikėjų, pradeda strateginį bendradarbiavimą su pasauline transporto mobilumo sprendimų lydere – bendrove „Shell Fleet Solutions“.
Pasak „Luminor“ ekonomisto, infliacijos mažėjimo geriausiu atveju galima tikėtis tik nuo kitų metų kovo mėnesio.
„Laikausi nuomonės, kad senosiose euro zonos valstybėse infliacija turėtų ženkliai sumažėti kitų metų pavasarį ir čia didžiausia rizika Lietuvai yra tai, kad ten sumažės, o pas mus nesumažės. Ir tada mes išpūsime infliacijos burbulą, kuris ilgainiui mums gali sukelti daug neigiamų padarinių“, – sakė jis.
Ž. Maurico teigimu, dabar verslas lygina situaciją Lietuvoje su kitomis Baltijos šalimis ar Lenkija, kur darbuotojų kaita mažesnė ir jų lūkesčiai dėl atlyginimų kuklesni.
„Tampame brangia ir neprognozuojama valstybe, o jeigu dar turėsime ir emigracijos šuoliuką, tiek dėl pakilusių nekilnojamojo turto kainų, tiek dėl infliacijos ar pandeminių ribojimų, tai iš tiesų galime pakankamai daug prisivirti košės šią žiemą“, – pridūrė jis.
Ž. Maurico mano, jog optimistinio scenarijaus atveju infliacija pavasarį gali mažėti, tačiau pesimistiniu atveju – dviženklė infliacija po kelerių metų pavers Lietuvą viena brangiausių šalių Europos Sąjungoje.
„Jeigu susitvarkytų elektros ir dujų kainos, neatmesčiau galimybės, kad infliacija galėtų kristi žemiau vieno procento, bet jeigu mes įsuksime tą spiralę ir ant tų dešimties infliacijos procentų pridėsim dar penkis, tai mes per porą metų galime tapti viena brangiausių šalių Europos Sąjungoje“, – prognozavo „Luminor“ ekonomistas.
Kainos euro zonoje, ECB posėdis
Infliacija Lietuvoje ir Estijoje rugsėjį buvo aukščiausia ES.
Eurostatas, remdamasis preliminariais duomenimis, anksčiau paskelbė, kad infliacija euro zonoje rugsėjį, palyginti su 2020 m. rugsėju, pakilo 3,4% nuo rugpjūtį fiksuotų 3% ir buvo didesnė nei siektinas 2% tikslinės infliacijos tikslas.
[infogram id="f901b7e4-99ff-4e9a-9832-127f94154fa7" prefix="Z7O" format="interactive" title="Infliacija rugsėjį"]
Šiandien Europos centrinis bankas svarsto, kokios toliau laikytis pinigų politikos.
Europos centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde, duodama interviu CNBC, rugsėjį pakartojo mananti, kad infliacija „laikina“ ir kad perspektyva „susidėlios“, kai bus išspręsti tiekimo grandinės kliuviniai. Bet ji taip pat pažymėjo, kad aukštos energijos kainos kels problemų ilgėliau ir kad augimas bei infliacija įsibėgėjo greičiau, nei Europos centrinis bankas numanė.
Iš pareigų besiraukiantis Jensas Weidmannas, Vokietijos centrinio banko vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys, laikomas griežtos pinigų politikos šalininku, atsisveikinimo pareiškime dar kartą paragino euro zonos pinigų politikos priėmėjus atidžiai vertinti per aukštos infliacijos riziką, o ne tik tai, kad infliacija gali būti per žema.
„Bus labai svarbu defliacijos rizikas vertinti nevienapusiškai, lygiai kaip ir neprarasti budrumo dėl potencialaus infliacijos pavojaus“, – pareiškime teigia J. Weidmannas, jį cituoja „Reuters“.
ECB dešimtmetį kovojo su per žema infliacija, tačiau pastaraisiais mėnesiais infliacija euro zonoje pastebimai išaugo ir šiuo metu viršija ECB tikslinį 2% rodiklį.
ECB prognozuoja, kad infliacija šiemet didės iki 1,9% nuo 0,3% pernai. Tačiau 2022 m. ji augs 1,5%, o 2023 m. – 1,4%. Vis dėlto vis daugiau ekonomistų abejoja, kad popandeminis kainų augimas, nulemtas sutrikusių tiekimo grandinių bei žemos lyginamosios bazės, bus laikinas, kaip kartoja ECB ir kiti didieji pasaulio bankai.
