Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai

Publikuota: 2018-09-17
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasJuditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasJuditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų papildomai kaupti asmeninį finansinį rezervą senatvei, kadangi dirbančiųjų, kurie pensininkams moka senatvės pensijas, skaičius ateityje toliau mažės. Tai nulems, kad nekaupiantys papildomai gaus mažesnę pensiją, lyginant su gautu atlyginimu, nei šiuo metu.

Kaip nurodo Lietuvos bankas jau po dvidešimties metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis gali pablogėti dvigubai, tačiau  tik mažiau nei pusė Lietuvoje dirbančių žmonių tinkamai kaupia lėšas pensijai.  

Ilgalaikės prognozės rodo, kad Lietuva sparčiai juda link to, kai vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, o tai reiškia, kad pensijos, kurios dabar siekia kiek daugiau nei 42% gauto atlyginimo, toliau mažės, tikėtina, iki 30% gautų pajamų.

Kad asmuo senatvėje galėtų gyventi patogiai, jo pajamos sulaukus pensijos turėtų sudaryti apie 70% buvusio atlyginimo, skaičiuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomistai. Vadinasi, šiam tikslui pasiekti pensijų lygis Lietuvoje turėtų augti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Valdantieji tikina, kad dėl įgyvendinamos pensijų reformos senatvės pensija ilguoju laikotarpiu pasieks apie pusę gauto atlyginimo.

Konferencijoje aptaria sprendimus

Šiandien Lietuvos banko Ekonomikos konferencijoje vietiniai ir užsienio ekspertai tariasi dėl konkrečių sprendimų, kaip užtikrinti socialiai teisingas ir tvarias pensijas.

Konferencijoje kalbėjęs Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, akcentavo, kad reforma suteikė teisingą kryptį švelninant demografinio šoko poveikį, tačiau neišlaikius nuoseklumo pensijų sistema gali patirti nesėkmę.

„Todėl pirmiausia būtina įstatymu patvirtintus pokyčius kokybiškai įgyvendinti. Be to, siekiant užtikrinti deramas gyventojų pajamas senatvėje, reikia ir papildomų priemonių, didinančių sistemos tvarumą“, – pranešime cituojamas p. Vasiliauskas.

Svarbu susieti įmokas ir išmokas

Jis pabrėžia, kad, siekiant ilgalaikio sistemos patikimumo ir tvarumo, būtina sustiprinti tiesioginę įmokų ir išmokų priklausomybę, kuri būtų akivaizdi kiekvienam jų mokėtojui. Tai skatintų dalyvių įsitraukimą. Lietuvos banko vadovo teigimu, valstybė turi užtikrinti pensijų sistemos skaidrumą, stabilumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų, o žmonės – domėtis, vertinti ir suprasti, kad pensijos reikia ne tik laukti, bet ir patiems pasirūpinti rezervo kaupimu.

Be to, didėja rizika, kad, mažėjant gyventojų pajamų įplaukoms į biudžetą, augs socialinių išlaidų poreikis.

Statistika rodo, kad apie 800.000 žmonių, arba daugiau nei pusė visų dirbančiųjų, pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia.

Ponas Vasiliauskas kalbėdamas konferencijoje taip pat atkreipė dėmesį, kad du trečdaliai kaupiančiųjų antrosios pakopos fonduose yra pasirinkę jiems pagal amžių netinkamus fondus. Tiesa, šį klausimą spręs nuo kitų metų pradedamas taikyti gyvenimo ciklo investavimo principas.

Kalbėdamas apie tolesnį pensijų sistemos tobulinimą, p. Vasiliauskas pabrėžia, kad glaudi sąsaja tarp įmokų ir išmokų - taip vadinamoji virtualių sąskaitų sistema - būtų esminė sąlyga siekiant didesnio pensijų sistemos teisingumo ir stiprinant gyventojų motyvaciją rūpintis senatve iš anksto. Jo įsitikinimu, pirmojoje pensijų sistemos pakopoje reikėtų pereiti prie asmeninėmis sąskaitomis grįsto modelio – toks šiuo metu veikia Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Jau du dešimtmečius kasmet mūsų šalyje 10.000 daugiau gyventojų miršta, nei gimsta. Prie gyventojų retinimo gerokai prisideda emigracija, per penkiolika pastarųjų metų jaunų žmonių skaičių mūsų šalyje sumažinusi trečdaliu.

Kas keisis kaupiantiesiems nuo 2019 m.

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius privalomus II pakopos pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol, pažymi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3% nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti kaupti nuo 1,8% ir 3% kaupimą nuo darbo užmokesčio pasiekti per penkerius metus.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde, primena BNS.

Nuo 2019 m. sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijųturto. Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).

SADM nurodo, kad kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3% kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5% dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo sieks po 16,40 Eur kas mėnesį.

Be to, kitais metais sumažės mokesčiai („Sodros“ įmokos), kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3% nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8%, tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.

Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. SADM išskiria penkias gyventojų grupes, plačiau skaitykite čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
16:31
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 2

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
15:09
Atidedama Lietuvos oro uostų pertvarka į akcinę bendrovę

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) dėl numatomo...

Logistika
14:53
Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio 54

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę...

Finansai
10:23
Statybos verslo situacija kontrastinga, bet ir sėkmingų įmonių vadovai geresnių rezultatų nebesitiki Premium

Nors statybos sektorius 2021 m. užbaigė finansiškai gana sėkmingai, analitikai mato nerimo ženklų: itin...

Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
10:26
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
06:00
Pažeidus atsiskaitymų grynaisiais tvarką baudos grės tiek verslui, tiek privatiems asmenims 4

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.

Finansai
2022.06.28
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Sodra“: Pensijų anuitetų fondas augo dukart, gavėjų skaičius – beveik tris kartus

Dvejus metus veikiančio „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas pasiekė 18 mln. Eur ir yra 2,3 karto didesnis...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28
VVĮ grynasis pelnas pernai smuko 19%, už 2021 m. išmokėta 183,7 mln. Eur dividendų

47 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grynasis pelnas pernai susitraukė 19%, iki 280 mln. Eur, kai 2020 metais...

Finansai
2022.06.28
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
2022.06.28
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
2022.06.28
„Creditinfo“: Lietuvoje daugėja skolininkų

Pirmąjį šių metų pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, blogėja daug kitų su skolomis susijusių rodiklių,...

Finansai
2022.06.28
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
2022.06.28
Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į Lietuvą: finansinės paskatos darbdaviams ir darbuotojams Verslo tribūna

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai, padedantys Lietuvos Respublikos darbdaviams...

Finansai
2022.06.28
Nubrėžta 5.000 Eur grynųjų riba: nesutaria, kaip tai paveiks šešėlį Premium 113

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas, kuriomis apriboti didesni nei...

Finansai
2022.06.28
„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
2022.06.27
„Invega“ pratęsė „Alternatyvos“ skolinimosi terminą iki 2023-ųjų pabaigos

„Invega“ pratęsė skolinimosi terminą per alternatyvius finansuotojus pagal priemonę „Alternatyva“ iki 2023 m.

Gazelė
2022.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku