Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai

Publikuota: 2018-09-17
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasJuditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasJuditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų papildomai kaupti asmeninį finansinį rezervą senatvei, kadangi dirbančiųjų, kurie pensininkams moka senatvės pensijas, skaičius ateityje toliau mažės. Tai nulems, kad nekaupiantys papildomai gaus mažesnę pensiją, lyginant su gautu atlyginimu, nei šiuo metu.

Kaip nurodo Lietuvos bankas jau po dvidešimties metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis gali pablogėti dvigubai, tačiau  tik mažiau nei pusė Lietuvoje dirbančių žmonių tinkamai kaupia lėšas pensijai.  

Ilgalaikės prognozės rodo, kad Lietuva sparčiai juda link to, kai vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, o tai reiškia, kad pensijos, kurios dabar siekia kiek daugiau nei 42% gauto atlyginimo, toliau mažės, tikėtina, iki 30% gautų pajamų.

Kad asmuo senatvėje galėtų gyventi patogiai, jo pajamos sulaukus pensijos turėtų sudaryti apie 70% buvusio atlyginimo, skaičiuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomistai. Vadinasi, šiam tikslui pasiekti pensijų lygis Lietuvoje turėtų augti.

Valdantieji tikina, kad dėl įgyvendinamos pensijų reformos senatvės pensija ilguoju laikotarpiu pasieks apie pusę gauto atlyginimo.

Konferencijoje aptaria sprendimus

Šiandien Lietuvos banko Ekonomikos konferencijoje vietiniai ir užsienio ekspertai tariasi dėl konkrečių sprendimų, kaip užtikrinti socialiai teisingas ir tvarias pensijas.

Konferencijoje kalbėjęs Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, akcentavo, kad reforma suteikė teisingą kryptį švelninant demografinio šoko poveikį, tačiau neišlaikius nuoseklumo pensijų sistema gali patirti nesėkmę.

„Todėl pirmiausia būtina įstatymu patvirtintus pokyčius kokybiškai įgyvendinti. Be to, siekiant užtikrinti deramas gyventojų pajamas senatvėje, reikia ir papildomų priemonių, didinančių sistemos tvarumą“, – pranešime cituojamas p. Vasiliauskas.

Svarbu susieti įmokas ir išmokas

Jis pabrėžia, kad, siekiant ilgalaikio sistemos patikimumo ir tvarumo, būtina sustiprinti tiesioginę įmokų ir išmokų priklausomybę, kuri būtų akivaizdi kiekvienam jų mokėtojui. Tai skatintų dalyvių įsitraukimą. Lietuvos banko vadovo teigimu, valstybė turi užtikrinti pensijų sistemos skaidrumą, stabilumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų, o žmonės – domėtis, vertinti ir suprasti, kad pensijos reikia ne tik laukti, bet ir patiems pasirūpinti rezervo kaupimu.

Be to, didėja rizika, kad, mažėjant gyventojų pajamų įplaukoms į biudžetą, augs socialinių išlaidų poreikis.

Statistika rodo, kad apie 800.000 žmonių, arba daugiau nei pusė visų dirbančiųjų, pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia.

Ponas Vasiliauskas kalbėdamas konferencijoje taip pat atkreipė dėmesį, kad du trečdaliai kaupiančiųjų antrosios pakopos fonduose yra pasirinkę jiems pagal amžių netinkamus fondus. Tiesa, šį klausimą spręs nuo kitų metų pradedamas taikyti gyvenimo ciklo investavimo principas.

Kalbėdamas apie tolesnį pensijų sistemos tobulinimą, p. Vasiliauskas pabrėžia, kad glaudi sąsaja tarp įmokų ir išmokų - taip vadinamoji virtualių sąskaitų sistema - būtų esminė sąlyga siekiant didesnio pensijų sistemos teisingumo ir stiprinant gyventojų motyvaciją rūpintis senatve iš anksto. Jo įsitikinimu, pirmojoje pensijų sistemos pakopoje reikėtų pereiti prie asmeninėmis sąskaitomis grįsto modelio – toks šiuo metu veikia Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Jau du dešimtmečius kasmet mūsų šalyje 10.000 daugiau gyventojų miršta, nei gimsta. Prie gyventojų retinimo gerokai prisideda emigracija, per penkiolika pastarųjų metų jaunų žmonių skaičių mūsų šalyje sumažinusi trečdaliu.

Kas keisis kaupiantiesiems nuo 2019 m.

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius privalomus II pakopos pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol, pažymi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3% nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti kaupti nuo 1,8% ir 3% kaupimą nuo darbo užmokesčio pasiekti per penkerius metus.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde, primena BNS.

Nuo 2019 m. sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijųturto. Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).

SADM nurodo, kad kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3% kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5% dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo sieks po 16,40 Eur kas mėnesį.

Be to, kitais metais sumažės mokesčiai („Sodros“ įmokos), kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3% nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8%, tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.

Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. SADM išskiria penkias gyventojų grupes, plačiau skaitykite čia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 6

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 6

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 12

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
Šadžius: skolintis iš TVF Lietuva bijojo dėl griežtų reikalavimų 18

Prieš dešimtmetį ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuva...

Verslo aplinka
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Kaupiame popierinį perteklių, o pinigais skaičiuojama Lietuvos skola auga Premium 15

2019 m. Vyriausybė planuoja mažesnį viešųjų finansų perteklių nei 2018 m., o praėję laikotarpiai rodo, kad...

Finansai
2018.10.17
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 28

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau