Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai

Publikuota: 2018-09-17
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasJuditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasJuditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų papildomai kaupti asmeninį finansinį rezervą senatvei, kadangi dirbančiųjų, kurie pensininkams moka senatvės pensijas, skaičius ateityje toliau mažės. Tai nulems, kad nekaupiantys papildomai gaus mažesnę pensiją, lyginant su gautu atlyginimu, nei šiuo metu.

Kaip nurodo Lietuvos bankas jau po dvidešimties metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis gali pablogėti dvigubai, tačiau  tik mažiau nei pusė Lietuvoje dirbančių žmonių tinkamai kaupia lėšas pensijai.  

Ilgalaikės prognozės rodo, kad Lietuva sparčiai juda link to, kai vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, o tai reiškia, kad pensijos, kurios dabar siekia kiek daugiau nei 42% gauto atlyginimo, toliau mažės, tikėtina, iki 30% gautų pajamų.

Kad asmuo senatvėje galėtų gyventi patogiai, jo pajamos sulaukus pensijos turėtų sudaryti apie 70% buvusio atlyginimo, skaičiuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomistai. Vadinasi, šiam tikslui pasiekti pensijų lygis Lietuvoje turėtų augti.

Valdantieji tikina, kad dėl įgyvendinamos pensijų reformos senatvės pensija ilguoju laikotarpiu pasieks apie pusę gauto atlyginimo.

Konferencijoje aptaria sprendimus

Šiandien Lietuvos banko Ekonomikos konferencijoje vietiniai ir užsienio ekspertai tariasi dėl konkrečių sprendimų, kaip užtikrinti socialiai teisingas ir tvarias pensijas.

Konferencijoje kalbėjęs Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, akcentavo, kad reforma suteikė teisingą kryptį švelninant demografinio šoko poveikį, tačiau neišlaikius nuoseklumo pensijų sistema gali patirti nesėkmę.

„Todėl pirmiausia būtina įstatymu patvirtintus pokyčius kokybiškai įgyvendinti. Be to, siekiant užtikrinti deramas gyventojų pajamas senatvėje, reikia ir papildomų priemonių, didinančių sistemos tvarumą“, – pranešime cituojamas p. Vasiliauskas.

Svarbu susieti įmokas ir išmokas

Jis pabrėžia, kad, siekiant ilgalaikio sistemos patikimumo ir tvarumo, būtina sustiprinti tiesioginę įmokų ir išmokų priklausomybę, kuri būtų akivaizdi kiekvienam jų mokėtojui. Tai skatintų dalyvių įsitraukimą. Lietuvos banko vadovo teigimu, valstybė turi užtikrinti pensijų sistemos skaidrumą, stabilumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų, o žmonės – domėtis, vertinti ir suprasti, kad pensijos reikia ne tik laukti, bet ir patiems pasirūpinti rezervo kaupimu.

Be to, didėja rizika, kad, mažėjant gyventojų pajamų įplaukoms į biudžetą, augs socialinių išlaidų poreikis.

Statistika rodo, kad apie 800.000 žmonių, arba daugiau nei pusė visų dirbančiųjų, pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia.

Ponas Vasiliauskas kalbėdamas konferencijoje taip pat atkreipė dėmesį, kad du trečdaliai kaupiančiųjų antrosios pakopos fonduose yra pasirinkę jiems pagal amžių netinkamus fondus. Tiesa, šį klausimą spręs nuo kitų metų pradedamas taikyti gyvenimo ciklo investavimo principas.

Kalbėdamas apie tolesnį pensijų sistemos tobulinimą, p. Vasiliauskas pabrėžia, kad glaudi sąsaja tarp įmokų ir išmokų - taip vadinamoji virtualių sąskaitų sistema - būtų esminė sąlyga siekiant didesnio pensijų sistemos teisingumo ir stiprinant gyventojų motyvaciją rūpintis senatve iš anksto. Jo įsitikinimu, pirmojoje pensijų sistemos pakopoje reikėtų pereiti prie asmeninėmis sąskaitomis grįsto modelio – toks šiuo metu veikia Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Jau du dešimtmečius kasmet mūsų šalyje 10.000 daugiau gyventojų miršta, nei gimsta. Prie gyventojų retinimo gerokai prisideda emigracija, per penkiolika pastarųjų metų jaunų žmonių skaičių mūsų šalyje sumažinusi trečdaliu.

Kas keisis kaupiantiesiems nuo 2019 m.

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius privalomus II pakopos pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol, pažymi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3% nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti kaupti nuo 1,8% ir 3% kaupimą nuo darbo užmokesčio pasiekti per penkerius metus.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde, primena BNS.

Nuo 2019 m. sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijųturto. Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).

SADM nurodo, kad kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3% kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5% dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo sieks po 16,40 Eur kas mėnesį.

Be to, kitais metais sumažės mokesčiai („Sodros“ įmokos), kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3% nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8%, tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.

Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. SADM išskiria penkias gyventojų grupes, plačiau skaitykite čia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Du keliai spręsti viešojo sektoriaus krizę: kuriuo pasuks Lietuva Premium 1

Dėl didesnės piliečių gerovės išsivysčiusios šalys renkasi du kelius – vienos mokesčius didina, o gavusios...

Finansai
09:01
TOP 50 NT operacijų įmonių,  per 9 mėn. pervedusių daugiausia mokesčių 2

50 įmonių, kurios ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje priskirtos nekilnojamojo turto (NT) operacijų...

TOP 50 statybos įmonių, per 9 mėn. pervedusių daugiausia mokesčių 3

50 statybos sektoriaus įmonių per šių metų 9 mėnesius pervedė 67,3 mln. Eur mokesčių – 10% daugiau nei tuo...

VMI „atlaidai“ – tik pusė žingsnio 1

Vyriausybė, siekdama atkovoti iš šešėlio bent kažkokią sumą pinigų, imasi amnestijos – Valstybinė mokesčių...

Finansai
05:50
Mokesčių amnestija – VMI ragina nebijoti ir deklaruoti Premium 5

Mokesčių administratorius tikina, kad pasinaudoję mokesčių amnestija nebus persekiojami nei pagal...

Finansai
05:45
V. Šapoka: biudžeto priėmimo atidėjimas savaitei nieko nekeistų 8

Kitų metų valstybės biudžeto priėmimo atidėjimas savaitei nieko nekeistų, sako finansų ministras Vilius...

Finansai
2018.12.10
Lietuvos BVP pralenkė ES vidurkį 18

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, augo sparčiau nei...

Finansai
2018.12.10
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Ekspertai: premijas indeksuoti privalu Premium

Nuo 2019 m. darbo užmokestį reikia dauginti iš koeficiento, nes „Sodros“ įmokas turės mokėti darbuotojas, o...

Finansai
2018.12.10
Šiemet paskutiniai metai be bankinių pavedimų per šventes 3

Šiemet Kūčių, Kalėdų bei Naujų metų švenčių dienomis (gruodžio 24–26 d. bei sausio 1 d.) pagal SEPA mokėjimo...

Finansai
2018.12.07
Ekspertai apie tai, kaip kaupia savo pensijai Premium 11

Artėja laikas, kai reikės apsispręsti dėl kaupimo senatvės pensijai. VŽ paklausė ekonomistų ir finansininkų,...

Finansai
2018.12.07
Seimas nepriėmė svarstyti siūlymo nuo 2020 metų įvesti tris GPM tarifus 9

Seimas artimiausiu metu nekeis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų.   

Finansai
2018.12.06
Draudimo kainos pajudėjo žemyn 7

Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kainos trečiąjį šių metų ketvirtį...

Finansai
2018.12.06
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
VMI: už įsigytas medžiagas GPM lengvata nebus taikoma 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. gyventojai galės susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už savo ar...

Finansai
2018.12.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau