Taip pigiai saulės ir vėjo elektrinėse dar negaminome, bet 2025 m. lemiamą žodį tars geopolitika

Šis sąnaudų sumažėjimas įvyko, kai bendra visų saulės fotovoltinių elektrinių (komunalinio masto ir ant stogų) įrengtoji galia padidėjo nuo 40 GW 2010 m. iki 1.412 GW 2023 m., ataskaitoje skelbia Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra.

Sumažėjimą pirmiausia lėmė saulės modulių kainų kritimas. Vidutiniškai pasaulinė modulių kaina susitraukė nuo 5.310 USD/kW 2010 m. iki 758 USD/kW 2023 m. 

Panašias tendencijas galima matyti ir vertinant vėjo jėgainių parkų sąnaudų dinamiką tiek sausumoje, tiek jūrose.

2023 m. elektra vėjo jėgainių parke sausumoje gaminta vidutiniškai už 0,033 USD/kWh. Jūrinio vėjo elektrinių parke – už 0,075 USD/kWh. 

„Atsinaujinančiosios energijos sąnaudos vis labiau konkuruoja su iškastinio kuro – 2023 m. 81% naujų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų gamina pigesnę elektros energiją nei iškastinio kuro alternatyvos, o spartesnis atsinaujinančiosios energijos diegimas ir toliau skatina technologijų pažangą, kuri yra gamybos efektyvumo ir sąnaudų mažinimo pagrindas“, – komentuoja Francesco La Camera, Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros generalinis direktorius.

Anot jo, perėjimas prie žaliosios energetikos priklauso nuo pagrindinių veiksnių, įskaitant fizinę infrastruktūrą (pvz., energijos kaupimo ir lankstumo), aiškaus teisinio reguliavimo ir jo pastovumo: „Taip išvengsime iškastinio kuro importo sąskaitų ir žalingo didelių elektros energijos kainų poveikio vartotojams ir pramonės konkurencingumui.“

Nors pasaulinė energijos paklausa sulėtės 2025 m., o energijos kainos toliau mažės, ekspertai įspėja, kad situaciją sujaukti gali kariniai konfliktai ir rizikinga geopolitinė situacija.

„Economist Intelligence“ tyrėjų teigimu, dėl mažo ekonomikų augimo energijos suvartojimas pasaulyje padidės tik 1,6%, o Europoje paklausa bus ypač maža.

Nors 2025 m. bus įrengta daugiau kaip 250 GW saulės ir vėjo energijos pajėgumo, didžioji jo dalis bus Kinijoje. Be to, naftos, dujų ir anglies (iškastinio kuro) paklausa 2025 m. didės, tačiau, augant ir pasiūlai, kainos turėtų kristi.

Sustojusi Europa

Energijos vartojimo sulėtėjimas bus ypač pastebimas Europoje, kur, analitikų nuomone, 2025 m. energijos paklausa išliks nepakitusi, o 2026 m. sumažės, nes ekonomikos augimas bus vangus. Paklausą mažins tolesnis plataus užmojo energijos taupymo priemonių, pradėtų taikyti 2022 m., per Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltą energetikos krizę, diegimas.

Vertinant atsinaujinančios energetikos projektų ateitį, 2025 m. žaliosios elektros gamybos pajėgumas ir toliau sparčiai didės dėl mažėjančių sąnaudų ir vyriausybių paramos politikos. 

Be to, po karo tarp Izraelio ir Irano remiamų teroristų grupuočių pradžios išaugęs susirūpinimas dėl iškastinio kuro tiekimo reiškia, kad vyriausybės atsinaujinančių išteklių energijos diegimą vertina kaip būdą sustiprinti energetinį saugumą. Todėl, analitikų manymu, daugelis iš jų ir toliau taikys paskatas ir politiką, kad padidintų investicijas į šį sektorių.

Didėjant prekybos kliūtims, investicijos į saulės modulių gamybą iš Kinijos bus nukreiptos į kitas šalis. Nors infliacija, tiekimo grandinės trikdžiai ir didelės palūkanų normos nėra palankios atsinaujinančiosios energijos sektoriui, kaip didžiausią kliūtį ekspertai įvardija tinklų infrastruktūros trūkumą.

Pingančios gamtinės dujos

Prognozuojama, kad 2025 m. gamtinių dujų kainos Europoje ir toliau trauksis dėl mažesnės paklausos, o 2024 m. atsigavusi dujų paklausa Europoje 2025 m. vėl sumažės, daugiausia dėl didėjančios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių.

Nors nauji suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) pajėgumai bus pradedami eksploatuoti, daugiausia Vokietijoje, ribotos tiekimo galimybės ir toliau stabdys dujų paklausos plėtrą žemyne, o tai ribos investicijas į šį sektorių.

Kaip situaciją energetikos sektoriuje galinčius pakeisti veiksnius ekspertai taip pat įvardija naujos kartos branduolinę energetiką ir saulės energetikos pramonės migraciją.

2025 m. Vakarų pasaulyje gali prasidėti branduolinės energetikos renesansas, kurį daugiausia lems švarios ir patikimos energijos poreikis naujoms technologijoms, pavyzdžiui, duomenų centrams, dirbtiniam intelektui ir sudėtingesnėms skaičiavimo sistemoms.  

Pavyzdžiui, šių metų rugsėjį programinės įrangos bendrovė „Microsoft“ pasirašė sutartį su bendrove „Constellation Energy“, pagal kurią bus vėl paleista neveikianti Trijų mylių salos atominė elektrinė Pensilvanijoje (JAV), kad patenkintų didėjančius elektros energijos poreikius. 

Šiemet saulės modulių kainos pasiekė rekordiškai žemą lygį dėl perteklinių pajėgumų Kinijoje, kuri pagamina 80% pasaulinės pasiūlos. Tačiau geopolitinė įtampa galėtų daryti įtaką kainų pokyčiams 2025 m. Laipsniškas Kinijos vyriausybės subsidijų nutraukimas ir muitai pagrindinėse eksporto rinkose gali sumažinti gamintojų pelno maržas, kurios dažniausiai ir taip yra labai menkos.

Daugelis Kinijos įmonių, įsteigusių gamyklas ASEAN-4 šalyse (Kambodžoje, Malaizijoje, Tailande ir Vietname), sustabdė gamybą po to, kai 2024 m. birželį joms JAV įvedė muitus. 

Kai kurie saulės modulių gamintojai, siekdami apeiti šiuos tarifus Europoje ir JAV, paskelbė planus statyti gamyklas Šiaurės Amerikoje ir Rytų Europoje. Kiti nusprendė mažinti riziką, pasinaudodami Lotynų Amerikos ir Afrikos rinkomis. Pirmąjį 2024 m. pusmetį į šiuos regionus saulės modulių siuntos padidėjo, nors ir nuo žemo lygio, o tai rodo, kad sparčiai augančios ekonomikos šalys, kurių energijos vartojimas didėja, gali absorbuoti perteklinę pasiūlą iš Kinijos, net jei kitur išliks prekybos kliūčių. 

Tai taip pat suteikia galimybių Kinijos infrastruktūros įmonėms dalyvauti tų šalių tinklų pertvarkymo projektuose, taip plečiant Pekino įtaką.

Naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas

Įdomu ir tai, kokios energetikos politikos laikysis JAV po prezidento rinkimų.  

Teigiama, kad Donaldas Trumpas ir jo administracija susilpnins aplinkosaugos reguliavimą, sumažins subsidijas atsinaujinančiajai energijai ir elektra varomiems automobiliams bei pašalins kliūtis naftos ir dujų gavybai. Tai padidintų naftos bei dujų paklausą ir sulėtintų anglies vartojimo mažėjimą bei saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių diegimą. 

D. Trumpas pažadėjo panaikinti savo pirmtako Joe Bideno 2022 m. pasirašytą Infliacijos mažinimo įstatymą (IRA), tačiau susidurs su respublikonų valstijų, kurios pasinaudojo šio akto paskatomis, pasipriešinimu. 

Pasak analitikų, D. Trumpo administracija veikiau pakeistų IRA subsidijų ir kitų federalinių reglamentų įgyvendinimo tvarką. Kalbant apie tarptautinius įsipareigojimus klimato srityje, D. Trumpo vyriausybė prieštarautų tarptautinėms pastangoms paspartinti iškastinio kuro atsisakymo procesą, o tokia pozicija galėtų paskatinti kitas šalis nesilaikyti savo klimato kaitos įsipareigojimų. 

JAV uostų paramos panaudojimo pavyzdžiai rodo, kad JAV bijoma, jog žaliosios energijos projektai gali kuriam laikui įstrigti.  

„Wall Street Journal“ rašo, kad dalis JAV uostų karštligiškai skuba įgyvendinti žaliosios energijos projektus, kad gautų dalį iš 3 mlrd. USD naujų federalinių dotacijų – lėšų, kurių skyrimo terminai vyriausybėje yra trumpi ir kurias gali sutrikdyti prezidento rinkimai.

Aplinkos apsaugos agentūra skyrė pinigų dešimtims uostų investicijoms, pavyzdžiui, naujoms saulės elektrinėms, kranto elektros energijos šaltiniams atnaujinti ir tūkstančiams naujų elektra ir vandeniliu varomų sunkiasvorių krovinių kėlimo įrenginių ir sunkvežimių įsigyti.

Agentūra siekia iki gruodžio pabaigos užbaigti daugumą iš 55 dotacijų, kad federalinė vyriausybė būtų teisiškai įpareigota išmokėti lėšas, leidiniui sakė Ianas Gansleris, JAV uostų administracijų asociacijos vyriausybinių ryšių direktorius.

„Mūsų uostai turi skaudžios patirties, susijusios su įsipareigojimais skirti dotacijas pagal beveik visas federalinio lygmens dotacijų programas“, – skubą pagrindė jis.