Kaip turėti daugiau vėjo energijos, bet ne brangiau?

Publikuota: 2018-01-12
Vilius Juzikis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilius Juzikis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Apie 70% elektros energijos dabar importuojanti Lietuva, Energetikos ministerijos duomenimis, ateityje turėtų visą ją pasigaminti pati. Naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad 2020 metais elektros gamyba šalyje turi sudaryti 35% reikiamos energijos, 2030 metais – 70%, o 2050 metais – 100%.

Naujojoje strategijoje numatoma, kad atsinaujinančių energijos išteklių reikės vis daugiau. Keliamas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamins 30%, 2030 metais – 45%, 2050 metais– 100% elektros energijos, o vėjo energija bus dominuojantis šaltinis (2020 metais– 44%, 2030 metais– 55%, 2050 metais– 65% pagamintos elektros energijos).

2016 metais dešimtadalį Lietuvoje suvartotos elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Praėjusiais metais buvo pasiekta Lietuvos įstatymuose nustatyta 500 megavatų suminės vėjo elektrinių galios riba. Akivaizdu, kad, norint įgyvendinti ambicingą energetikos strategiją, reikės didinti šiuo metu galiojančią vėjo energijos gamybos kvotą ir apsispręsti, kokį paramos mechanizmą taikyti.

Dar nežinia, kokia bus papildoma kvota, tačiau yra apskaičiuota, kad kiekvieno papildomo megavato gamybai reikia 1,5 mln. Eur investicijų. Iki šiol į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje buvo investuotaapie 750 mln. Eur, jai finansuoti suteikta apie 550 mln. Eur paskolų, o SEB yra vienas daugiausiai paskolų suteikusių bankų.

Vartotojų, investuotojų ir finansuotojų pusiausvyra – sėkmės raktas

Valstybės paramos modelis ir elektros supirkimo mechanizmas padeda nustatyti, kad našta galutiniam vartotojui nebūtų didelė, investuotojas užsitikrintų pakankamą grąžą, o finansuotojui tenkanti rizika būtų valdoma.

Lietuvoje dabar naudojamas fiksuoto tarifo priemokos mechanizmas, pagal kurį vėjo pagaminta elektra superkama vėjo gamintojui neprisiimant elektros rinkos kainos, balansavimo ir elektros supirkimo rizikos. Toks modelis taip pat taikomas Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Airijoje, Latvijoje, Maltoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Gamintojui šis modelis yra labai palankus, todėl galutiniam vartotojui galima pasiūlyti mažiausią elektros kainą, su sąlyga, kad rinka būtų konkurencinga ir daug dalyvių norėtų kurti vėjo jėgainių parkus. Deja, dėl nepakankamos konkurencijos Vyriausybė, atsižvelgdama į ES gaires, susijusias su pagalba aplinkosaugos ir energetikos projektams, ketina įvesti daugiau rinkos konkurencijos elementų, daugiau dėmesio skirti elektros supirkimui ir atsisakyti fiksuoto tarifo modelio.

Europos šalyse taikomos įvairios supirkimo sistemos. Viena iš jų –fiksuotos priemokos sistema, taikoma Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Lenkijoje, kur gamintojas parduoda pagamintą elektrą už rinkos kainą, pats dengia balansavimo sąnaudas, tačiau gauna fiksuotą priemoką, kuri yra didesnė negu rinkos kaina. Pagrindinė šio modelio rizika gamintojui yra kintanti rinkos kaina ir balansavimo sąnaudos. Tikėtina, kad gamintojas šią riziką bandytų suvaldyti nustatydamas didesnę fiksuotą priemoką.

Kitas plačiai naudojamas elektros energijos supirkimo būdas yra kintanti priemoka. Jis taikomas Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Slovėnijoje. Šis modelis yra palankus tuo, kad gamintojas žino savo mažiausią galimą elektros pardavimo kainą. Jei rinkos kaina mažesnė už reguliuojančios institucijos nustatytą mažiausią kainą, kompensuoja susidariusį skirtumą. Jei rinkos kaina aukštesnė, gamintojas šia kaina ir parduoda elektrą. Tai leidžia gamintojui gana tiksliai prognozuoti savo minimalias pajamas ir uždirbti daugiau, jei situacija rinkoje tam palanki. Gamintojas, naudodamas šį modelį, dengia balansavimo sąnaudas ir rūpinasi pagamintos energijos pardavimu.

Rečiau Europoje naudojamas sutartos kainos skirtumo kompensavimo modelis. Taikydamas šį modelį, gamintojas žino savo mažiausią elektros pardavimo kainą, todėl, jeigu rinkos kaina nukrenta žemiau šios ribos, jis gauna kompensaciją. Ir atvirkščiai, jei rinkos kaina pakyla daugiau negu nustatyta maksimali riba, gamintojas skirtumą grąžina reguliuojamai institucijai.

Kuris modelis tinka Lietuvai

SEB banko, kaip vieno pagrindinių vėjo jėgainių finansuotojų Lietuvoje, analitikai įvertino, kuris iš aprašytųjų modelių geriausiai tiktų Lietuvai. Analizė buvo atlikta naudojant istorines didžiausios Europoje „Nord Pool Spot“ elektros biržos kainas Lietuvoje. Nustatant kiekvieno modelio riziką, buvo apskaičiuota, kokia turėtų būti priemoka ar mažiausia elektros supirkimo kaina, kiek paramos turėtų skirti reguliuojanti institucija, kad, taikant kiekvieną modelį tomis pačiomis sąlygomis, investuotojai gautų tokią pat grąžą.

Akivaizdu, kad finansuotojams rūpi, kad jų finansuojamų projektų rizika būtų kuo mažesnė, o prisiimama rizika būtų tinkama ir suvaldoma. SEB banko ekspertų nuomone, geriausia investuotojų, vartotojų ir finansuotojų pusiausvyra būtų pasiekiama išlaikant dabar Lietuvoje naudojamą fiksuoto tarifo priemokos mechanizmą, kuris greičiausiai nebebus naudojamas.

Analizė taip pat parodė, kad nepalankiausias modelis būtų fiksuotos priemokos sistema dėl neapibrėžtos rizikos, tenkančios investuotojui ir finansuotojui. Kitų dviejų modelių – kintančios priemokos ir sutartos kainos –tyrimo rezultatai buvo labai panašūs. Abu modeliai būtų gana palankūs investuotojui dėl žinomos mažiausios elektros supirkimo kainos. Tikėtina, kad jie būtų palankūs ir galutiniam vartotojui, nes nereikėtų palyginti didelės priemokos, kad būtų suvaldyta galima rizika. Balansavimo sąnaudos tektų vystytojams, o gamintojai konkuruotų rinkoje parduodami pagamintą elektros energiją. Finansuotojui šie modeliai taip pat palankūs, nes, žinodamas mažiausią elektros supirkimo kainą, jis galėtų gana saugiai struktūrizuoti savo finansavimą. Investuotojas galėtų tikėtis palankių finansavimo sąlygų.

Ateities modelis

Kokį modelį Lietuva bepasirinktų, reikia apmąstyti kelis klausimus.

Pirmas klausimas, kaip dažnai ir kaip nustatoma rinkos kaina (pavyzdžiui, pagal faktinę pardavimo kainą rinkoje, pagal vidutinę rinkos kainą ar pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą rinkos kainą). SEB banko ekspertų nuomone, dažnesnis kainos peržiūrėjimas padėtų suvokti tikrą padėtį rinkoje ir keltų mažesnę riziką investuotojams bei finansuotojams.

Antras klausimas, kaip valdoma supirkimo rizika. Pasirinkus tam tikrus priemokos modelius, tikėtina, neliktų privalomo elektros supirkimo, todėl gamintojas turėtų pats pasirūpinti elektros energijos pardavimu. Tai jam keltų didesnę riziką.

Trečias klausimas, kas supirktų gamintojo pagamintą elektrą, jei būtų pasirinktas toks priemokos modelis, kur iš gamintojo būtų superkama visa pagaminta elektra. Svarbu žinoti, kokios yra superkančios įmonės finansinės galimybės ir patirtis šioje srityje, nes būtinos specifinės žinios bei išmanymas.

Nemažiau svarbu apsispręsti, koks bus pasirinkto mechanizmo laikotarpis. Kuo jis ilgesnis, tuo mažesnę riziką tektų prisiimti vystytojui ir finansuotojui, vadinasi, vėjo elektros gamintojams reikėtų mažesnės paramos.

Jei Lietuvai pavyktų sukurti tinkamas teisines sąlygas, teisingai pasirinkti kryptį, numatyti, kaip būtų valdoma rizika, tikėtina, kad elektros energijos gamintojų plėtrą galėtų finansuoti ne tik bankai, bet ir skolos bei nuosavo kapitalo rinkos. Vien Baltijos šalių pensijų fonduose yra apie 7 mlrd. Eur turto, kuris šiuo metu daugiausia investuojamas užsienyje, nes Lietuvoje trūksta investicinių projektų, kurių rizika būtų priimtina.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VŠT ir savivaldybės ieškinys „Veolia“ – 350 mln. Eur vertės 1

Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) Stokholmo arbitražui pateikė...

Energetika
11:05
„Orlen Lietuva“ riedmenis remontuos „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 1

AB „Orlen Lietuva“ prekinių vagonų remonto paslaugas artimiausius trejus metus įsigis iš „Lietuvos...

Transportas
10:52
Elektrėnai liks be dviejų kaminų

AB „Lietuvos energijos gamyba“ ardys du Lietuvos elektrinės Elektrėnuose kaminus.

Energetika
10:05
Šilumos supirkimas: vieni mato konkurenciją, kiti – socializmą Premium 6

Ketinama keisti šilumos supirkimo tvarką, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privatiems šilumos...

Energetika
06:00
Kauno energetikai imsis investicinių projektų Premium 1

AB „Kauno energija“ šiemet planuoja investuoti 41,8 mln. Eur. Didžioji dalis šios sumos – 26,5 mln. Eur –...

Energetika
2018.02.19
Valdančiųjų reikalavimus atliekų deginimui vadina neįgyvendinamais 1

Vyriausybė nepritaria Seimo valdančiųjų gretose gimusiam pasiūlymui numatyti griežtus teritorinius...

Verslo aplinka
2018.02.19
Elektros energijos tiekimo perversmas Premium

Jei važiuodami iš Vilniaus link Druskininkų pasuktumėte į Marcinkonis ir jau už jų tęstumėte kelionę į...

Verslo klasė
2018.02.18
Elektros tiekimo sutrikimų kaltininkai – stichija ir nusidėvėję įrenginiai 2

Pernai Lietuvoje be elektros buvo likę daugiau nei 264.500 vartotojų, o elektros įrenginių darbo sutrikimai...

Energetika
2018.02.17
Susitarimo dėl sinchronizacijos tikimasi vasarą 4

Penkiašalis – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK) – susitarimas dėl trijų...

Verslo aplinka
2018.02.17
„Achema“ girgžda, prislėgta nuostolingų pirmųjų metų mėnesių Premium 6

Dėl beveik sustojusių trąšų pirkimų Europoje didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“ nuo sausio pradžios...

Pramonė
2018.02.15
„Amber Grid“ turto pervertinimas atnešė nuostolį 3

„Amber Grid“ perduotų dujų kiekiai po ilgo laiko pasistūmėjo į viršų, tačiau dėl bendrovės turto įvertinimo...

Energetika
2018.02.14
Po užpernykščio šuolio „Litgrid“ pelnas mažėjo per pusę

AB „Litgrid“ įmonių grupės pajamos 2017 m., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, traukėsi 4,4%, o...

Energetika
2018.02.14
Kazlų Rūda kompensuos 0,2 mln. Eur „Litesko“ investicijų

Kazlų Rūdos savivaldybė ir įmonė „Litesko“ išsprendė ginčą dėl šilumos ūkio valdymo – bendrovė veiklą šilumos...

Energetika
2018.02.14
Lietuviai užbaigė didžiausios Latvijoje biokuro jėgainės statybas

„Icor“ priklausanti biokuro katilinių ir jėgainių technologijų bendrovė „Axis Technologies“ užbaigė šiuo metu...

Statyba ir NT
2018.02.14
Eurokomisarė: iki šiol nėra buvę, kad konkurentų saugodamasi bendrovė ardytų geležinkelį Premium 14

Violeta Bulc, už transportą atsakinga Europos Komisijos narė, teigia, kad Rengės ruožo išardymo istorijos...

Transportas
2018.02.13
Oficialiai pradėtos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos 6

Pirmadienį oficialiai pradėti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybos darbai – Jočiočių g. esančiame...

Energetika
2018.02.12
Už 18 mln. Eur stiprins elektros liniją į Vilnių

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pradeda įgyvendinti 330 kV elektros perdavimo oro...

Energetika
2018.02.12
„Gazprom“ eksporto raumenis auginęs vadovas traukiasi iš pareigų

Vitalijus Vasilijevas, „Gazprom Marketing & Trading“ vadovas, už Londone registruotos dujų prekybos bendrovės...

Energetika
2018.02.12
Prašo leidimo statyti biokuro jėgainę Vilniuje

Rakauskų UAB „SSPC-Vilnius“ prašo Energetikos inspekcijos pratęsti leidimą vystyti biokuru...

Energetika
2018.02.09
„Litgrid“ už 6 mln. Eur pastiprins Vilniaus ir Alytaus transformatorių pastotes

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ didina Vilniaus ir Alytaus transformatorių...

Energetika
2018.02.09

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau