Kaip turėti daugiau vėjo energijos, bet ne brangiau?

Publikuota: 2018-01-12
Vilius Juzikis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilius Juzikis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Apie 70% elektros energijos dabar importuojanti Lietuva, Energetikos ministerijos duomenimis, ateityje turėtų visą ją pasigaminti pati. Naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad 2020 metais elektros gamyba šalyje turi sudaryti 35% reikiamos energijos, 2030 metais – 70%, o 2050 metais – 100%.

Naujojoje strategijoje numatoma, kad atsinaujinančių energijos išteklių reikės vis daugiau. Keliamas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamins 30%, 2030 metais – 45%, 2050 metais– 100% elektros energijos, o vėjo energija bus dominuojantis šaltinis (2020 metais– 44%, 2030 metais– 55%, 2050 metais– 65% pagamintos elektros energijos).

2016 metais dešimtadalį Lietuvoje suvartotos elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Praėjusiais metais buvo pasiekta Lietuvos įstatymuose nustatyta 500 megavatų suminės vėjo elektrinių galios riba. Akivaizdu, kad, norint įgyvendinti ambicingą energetikos strategiją, reikės didinti šiuo metu galiojančią vėjo energijos gamybos kvotą ir apsispręsti, kokį paramos mechanizmą taikyti.

Dar nežinia, kokia bus papildoma kvota, tačiau yra apskaičiuota, kad kiekvieno papildomo megavato gamybai reikia 1,5 mln. Eur investicijų. Iki šiol į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje buvo investuotaapie 750 mln. Eur, jai finansuoti suteikta apie 550 mln. Eur paskolų, o SEB yra vienas daugiausiai paskolų suteikusių bankų.

Vartotojų, investuotojų ir finansuotojų pusiausvyra – sėkmės raktas

Valstybės paramos modelis ir elektros supirkimo mechanizmas padeda nustatyti, kad našta galutiniam vartotojui nebūtų didelė, investuotojas užsitikrintų pakankamą grąžą, o finansuotojui tenkanti rizika būtų valdoma.

Lietuvoje dabar naudojamas fiksuoto tarifo priemokos mechanizmas, pagal kurį vėjo pagaminta elektra superkama vėjo gamintojui neprisiimant elektros rinkos kainos, balansavimo ir elektros supirkimo rizikos. Toks modelis taip pat taikomas Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Airijoje, Latvijoje, Maltoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Gamintojui šis modelis yra labai palankus, todėl galutiniam vartotojui galima pasiūlyti mažiausią elektros kainą, su sąlyga, kad rinka būtų konkurencinga ir daug dalyvių norėtų kurti vėjo jėgainių parkus. Deja, dėl nepakankamos konkurencijos Vyriausybė, atsižvelgdama į ES gaires, susijusias su pagalba aplinkosaugos ir energetikos projektams, ketina įvesti daugiau rinkos konkurencijos elementų, daugiau dėmesio skirti elektros supirkimui ir atsisakyti fiksuoto tarifo modelio.

Europos šalyse taikomos įvairios supirkimo sistemos. Viena iš jų –fiksuotos priemokos sistema, taikoma Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Lenkijoje, kur gamintojas parduoda pagamintą elektrą už rinkos kainą, pats dengia balansavimo sąnaudas, tačiau gauna fiksuotą priemoką, kuri yra didesnė negu rinkos kaina. Pagrindinė šio modelio rizika gamintojui yra kintanti rinkos kaina ir balansavimo sąnaudos. Tikėtina, kad gamintojas šią riziką bandytų suvaldyti nustatydamas didesnę fiksuotą priemoką.

Kitas plačiai naudojamas elektros energijos supirkimo būdas yra kintanti priemoka. Jis taikomas Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Slovėnijoje. Šis modelis yra palankus tuo, kad gamintojas žino savo mažiausią galimą elektros pardavimo kainą. Jei rinkos kaina mažesnė už reguliuojančios institucijos nustatytą mažiausią kainą, kompensuoja susidariusį skirtumą. Jei rinkos kaina aukštesnė, gamintojas šia kaina ir parduoda elektrą. Tai leidžia gamintojui gana tiksliai prognozuoti savo minimalias pajamas ir uždirbti daugiau, jei situacija rinkoje tam palanki. Gamintojas, naudodamas šį modelį, dengia balansavimo sąnaudas ir rūpinasi pagamintos energijos pardavimu.

Rečiau Europoje naudojamas sutartos kainos skirtumo kompensavimo modelis. Taikydamas šį modelį, gamintojas žino savo mažiausią elektros pardavimo kainą, todėl, jeigu rinkos kaina nukrenta žemiau šios ribos, jis gauna kompensaciją. Ir atvirkščiai, jei rinkos kaina pakyla daugiau negu nustatyta maksimali riba, gamintojas skirtumą grąžina reguliuojamai institucijai.

Kuris modelis tinka Lietuvai

SEB banko, kaip vieno pagrindinių vėjo jėgainių finansuotojų Lietuvoje, analitikai įvertino, kuris iš aprašytųjų modelių geriausiai tiktų Lietuvai. Analizė buvo atlikta naudojant istorines didžiausios Europoje „Nord Pool Spot“ elektros biržos kainas Lietuvoje. Nustatant kiekvieno modelio riziką, buvo apskaičiuota, kokia turėtų būti priemoka ar mažiausia elektros supirkimo kaina, kiek paramos turėtų skirti reguliuojanti institucija, kad, taikant kiekvieną modelį tomis pačiomis sąlygomis, investuotojai gautų tokią pat grąžą.

Akivaizdu, kad finansuotojams rūpi, kad jų finansuojamų projektų rizika būtų kuo mažesnė, o prisiimama rizika būtų tinkama ir suvaldoma. SEB banko ekspertų nuomone, geriausia investuotojų, vartotojų ir finansuotojų pusiausvyra būtų pasiekiama išlaikant dabar Lietuvoje naudojamą fiksuoto tarifo priemokos mechanizmą, kuris greičiausiai nebebus naudojamas.

Analizė taip pat parodė, kad nepalankiausias modelis būtų fiksuotos priemokos sistema dėl neapibrėžtos rizikos, tenkančios investuotojui ir finansuotojui. Kitų dviejų modelių – kintančios priemokos ir sutartos kainos –tyrimo rezultatai buvo labai panašūs. Abu modeliai būtų gana palankūs investuotojui dėl žinomos mažiausios elektros supirkimo kainos. Tikėtina, kad jie būtų palankūs ir galutiniam vartotojui, nes nereikėtų palyginti didelės priemokos, kad būtų suvaldyta galima rizika. Balansavimo sąnaudos tektų vystytojams, o gamintojai konkuruotų rinkoje parduodami pagamintą elektros energiją. Finansuotojui šie modeliai taip pat palankūs, nes, žinodamas mažiausią elektros supirkimo kainą, jis galėtų gana saugiai struktūrizuoti savo finansavimą. Investuotojas galėtų tikėtis palankių finansavimo sąlygų.

Ateities modelis

Kokį modelį Lietuva bepasirinktų, reikia apmąstyti kelis klausimus.

Pirmas klausimas, kaip dažnai ir kaip nustatoma rinkos kaina (pavyzdžiui, pagal faktinę pardavimo kainą rinkoje, pagal vidutinę rinkos kainą ar pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą rinkos kainą). SEB banko ekspertų nuomone, dažnesnis kainos peržiūrėjimas padėtų suvokti tikrą padėtį rinkoje ir keltų mažesnę riziką investuotojams bei finansuotojams.

Antras klausimas, kaip valdoma supirkimo rizika. Pasirinkus tam tikrus priemokos modelius, tikėtina, neliktų privalomo elektros supirkimo, todėl gamintojas turėtų pats pasirūpinti elektros energijos pardavimu. Tai jam keltų didesnę riziką.

Trečias klausimas, kas supirktų gamintojo pagamintą elektrą, jei būtų pasirinktas toks priemokos modelis, kur iš gamintojo būtų superkama visa pagaminta elektra. Svarbu žinoti, kokios yra superkančios įmonės finansinės galimybės ir patirtis šioje srityje, nes būtinos specifinės žinios bei išmanymas.

Nemažiau svarbu apsispręsti, koks bus pasirinkto mechanizmo laikotarpis. Kuo jis ilgesnis, tuo mažesnę riziką tektų prisiimti vystytojui ir finansuotojui, vadinasi, vėjo elektros gamintojams reikėtų mažesnės paramos.

Jei Lietuvai pavyktų sukurti tinkamas teisines sąlygas, teisingai pasirinkti kryptį, numatyti, kaip būtų valdoma rizika, tikėtina, kad elektros energijos gamintojų plėtrą galėtų finansuoti ne tik bankai, bet ir skolos bei nuosavo kapitalo rinkos. Vien Baltijos šalių pensijų fonduose yra apie 7 mlrd. Eur turto, kuris šiuo metu daugiausia investuojamas užsienyje, nes Lietuvoje trūksta investicinių projektų, kurių rizika būtų priimtina.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Fortum“ Suomijoje įrengs didžiausią saulės energijos sistemą Šiaurės šalyse

Suomijos energetikos bendrovė „Fortum” laimėjo prekybos ir paslaugų įmonių grupės „S Group“ rengtą konkursą...

Energetika
16:56
Remdama atsinaujinančią energetiką, Lietuva eina link Europos 4

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama...

Energetika
15:04
ES skyrė lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarais studijai

Trečiadienį, neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje pasirašyta sinchronizacijos projektui...

Energetika
12:54
Paskutinis Visagino AE atodūsis: likviduojama „VAE SPB“ 1

UAB „Lietuvos energija“ priėmė sprendimą likviduoti grupei priklausančią ir komercinės veiklos nebevykdančią...

Energetika
2018.04.18
Metai elektros biržoje prasidėjo kainų augimu 2

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas 22% siekęs elektros energijos kainos šuolis buvo mažesnis nei...

Energetika
2018.04.18
Elektrikų pavasaris: milžiniški projektai ir „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Į Lietuvą atplūsta nauja elektrifikacijos banga – bus modernizuojama didelė dalis elektros tinklų, statomi...

Energetika
2018.04.18
„Eesti Energia“ pradeda prekiauti elektra Švedijos rinkoje

Estijos valstybės valdoma energtikos bendrovė „Eesti Energia“ įžengė į Švedijos rinką – joje per savo antrinę...

Energetika
2018.04.18
„Lietuvos dujų tiekimo“ pajamas augino atverta Latvijos rinka

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ pajamas augino 23% bei po nuostolingų...

Energetika
2018.04.16
„Horeca sprendimai“: iš maisto atliekų – granulės biodujų jėgainėms

Maisto produktų atliekas iš viešojo maitinimo įstaigų, kavinių, restoranų, darželių, mokyklų, ligoninių ir...

Pramonė
2018.04.16
„Nord Stream 2“ gavo suomių palaiminimą 4

Suomija ketvirtadienį suteikė paskutinius leidimus „Gazprom“ valdomai bendrovei „Nord Stream 2“ tiesti...

Energetika
2018.04.13
„EnePRO“ pabaiga: „Lietuvos energija“ atsisako rangos 10

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdyba priėmė sprendimą per artimiausius mėnesius nuosekliai...

Energetika
2018.04.13
Už pasinaudojimą tinklais leis sumokėti elektra 5

Nuo gegužės 1 d. elektrą savo poreikiams gaminantys vartotojai atsiskaityti už pasinaudojimą elektros...

Energetika
2018.04.12
Lietuvos savivaldybės baigia šildymo sezoną

Atšilus orams, Lietuvos savivaldybės skelbia šildymo sezono pabaigą. Tokius įsakymus vakar ir...

2018.04.12
Diskusijos dėl terminalo ateities tik pradedamos Premium 2

Nepriklausomų ekspertų parengtos ir trečiadienį pristatytos SkGD terminalo kaštų ir naudos analizės po 2024...

Energetika
2018.04.12
Studija: „Independence“ pirkti verta ir už 160 mln. Eur 20

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, jei Vyriausybė nuspręstų jį įsigyti, galėtų...

Energetika
2018.04.11
Startuoja sinchronizacijai būtinas infrastruktūros projektas 2

„Litgrid“ pasirašė 23,9 mln. Eur vertės sutartį dėl dviejų transformatorių pastočių Šiaurės Rytų Lietuvoje...

Energetika
2018.04.10
Estijos ministrė: sinchronizacijos kontūrai dar neaiškūs Premium

Kadri Simson, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė, tikina, kad Baltijos šalims ir Lenkijai...

Energetika
2018.04.10
„Kauno energija“ nori perskaičiuoti bazinę šilumos kainą

AB „Kauno energija“ tikisi, kad bazinė šilumos kaina Kaune ateinančiam šildymo sezonui sumažės daugiau nei...

Energetika
2018.04.09
EP nesiveržia finansuoti IAE uždarymo 4

Lietuvoje viešinti Europos Parlamento (EP) biudžeto priežiūros komiteto pirmininkė tikina, kad EP šiuo metu...

Energetika
2018.04.06
„Klaipėdos nafta“ į naftos terminalą pritraukė naują klientą 3

AB „Klaipėdos nafta“(KN) sudarė vienerių metų trukmės naftos produktų perkrovimo sutartį su Šveicarijoje...

Energetika
2018.04.05

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau