ESO investuos 219 mln. Eur į išmaniuosius skaitiklius visiems

Bandomasis projektas, kai visoje Lietuvoje buvo įdiegti bene 3.000 išmaniųjų skaitiklių, parodė, kad dėl išmaniosios apskaitos gyventojai per metus galėtų sutaupyti bent 7% elektros energijos.

„Bandomojo projekto, kurio metu Lietuvoje buvo įdiegta beveik 3.000 išmaniųjų skaitiklių, rezultatai rodo, jog ši technologija padeda gyventojams keisti kasdienius elektros vartojimo įpročius ir suteikia galimybę elektros energiją vartoti efektyviau ir taupiau. Projekto dalyviai per metus sunaudojo vidutiniškai 7% mažiau elektros energijos, palyginti su tradicine apskaita“, – sako Ignas Pranskevičius, ESO Paslaugų tarnybos direktorius.

Išmanieji skaitikliai vartotojams leidžia sekti, kaip kinta jų elektros suvartojimas, analizuoti kas valandą pateikiamus duomenis ir lyginti juos skirtingais laikotarpiais. Bandomojo projekto dalyviai savitarnos svetainėje stebėjo savo namų elektros sunaudojimą ir taip galėjo rasti būdų energiją vartoti taupiau.

Atlikta išmaniosios apskaitos diegimo kaštų ir naudos analizė parodė, kad toks sprendimas atneštų finansinės ir socialinės naudos visai valstybei.

Investicijos į šį projektą galėtų siekti 219 mln. Eur, tačiau suskaičiuojamos finansinės naudos bendrovei siektų 163,8 mln. Eur. Paskaičiuotos socialinės naudos – dar didesnės ir siektų 334,6 mln. Eur. Bendra diskontuota ekonominė nauda galėtų siekti 88,2 mln. Eur.

Didžiausią ekonominę naudą ESO patirtų dėl sumažėjusių metrologinės patikros sąnaudų, mažesnių elektros nuostolių tinkle ir sumažėjusių skaitiklių apžiūros sąnaudų. Didžiausia socialinė nauda – mažesnis energijos vartojimas (kaštų ir naudos analizėje buvo vertinama, kad vartotojai pasiektų 6% elektros sutaupymų).

Diegimas – 2019 m.

Remdamasi šiais studijos ir bandomojo projekto rezultatais, ESO ketina įdiegti 1,8 mln. išmaniųjų elektros ir apie 108.000 išmaniųjų dujų skaitiklių. Pastarieji bus diegiami tik šildymui dujas naudojantiems vartotojams.

„Galimybės išmaniuosius skaitiklius diegti klientams visoje Lietuvoje vis dar vertinamos. Kaštų ir naudos analizė rodo, kad toks sprendimas ir Lietuvai gali būti naudingas ne tik socialiniu aspektu, bet ir finansiškai. Tokius skaitiklius diegia daugelis Europos valstybių, taip pat ir kaimynės Estija, Latvija. Pasisemti patirties galime iš šioje srityje toliau pažengusių valstybių“, – sako p. Pranskevičius.

Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEKK) ir kitos suinteresuotos institucijos su kaštų ir naudos analizės rezultatis jau supažindintos. ESO rengia investicinį planą, kurį turės patvirtinti VKEKK. Tačiau nelaukdama šio sprendimo bendrovė pradeda viešųjų pirkimų procedūras ir techninės specifikacijos rengimą. Parengus pastarąją paaiškės, kokią skaitiklių technologiją bendrovė pasirinks, tačiau Dalia Andrulionienė, ESO vadovė, pastebi, kad greičiausiai tai bus įvairių tehnologijų mišinys, kuomet jos bus taikomos prie konkrečių sąlygų atskiruose regionuose.

Tarptautinių viešųjų pirkimų procesai, tikimasi, užtruks visus ateinančius metus, o skaitiklių diegimas bus pradėtas 2019 m. ir truks ketverius metus.

Bendrovė tikina, kad abonentinio mokesčio už išmaniuosius skaitiklius mokėti vartotojams nereikės, o tarifo pokytis buitiniams vartotojams bus nežymus. Verslui išmanioji apskaita gali atverti ir daugiau sinergijos galimybių, tad jiems tarifas dėl įdiegtos išmanios apskaitos gali ir sumažėti.