Konferencijoje E.VALSTYBĖ – apie skaitmeninę pažangą, iššūkius ir bendradarbiavimą

Renginį organizavo „Verslo žinios“ bendradarbiaudamos su Registrų centru, Valstybės duomenų agentūra, bendrovėmis „Telia“ ir „Baltneta“. 

Pasak prof. dr. Pauliaus Pakutinsko, „Telia“ vyriausiojo juriskonsulto,  dėl spartaus DI sprendimų vystymo ir taikymo iškilo ir poreikis susitarti dėl pagrindinių taisyklių, apsibrėžti kas priimtina, o kas – ne. Tarptautinės organizacijos, atskiros valstybės ar jų sąjungos svarsto, kaip tinkamai sureguliuoti DI, kad būtų išsaugotas konkurencingumas, skatinamos inovacijos, tačiau kartu užtikrinant, kad DI bus etiškas ir patikimas bei užkertant kelią neigiamoms pasekmėms.

„Europos Sąjunga pirmoji bando įgyvendinti griežtą reguliavimą, tačiau ES siekiamybė – kuo vienodesnis DI reguliavimas visame pasaulyje. Vilniuje šį rudenį pasirašyta DI konvencija galėtų tapti istorine – tai pirmoji ją ratifikavusioms šalims teisiškai privaloma tarptautinė sutartis, skirta užtikrinti, kad DI sistemų naudojimas būtų suderintas su žmogaus teisėmis, demokratija ir teisinės valstybės principais. Šalims ratifikavus konvenciją jos principai taptų nacionalinės šalių teisės dalimi ir taptų reguliavimo pagrindu vystant bei panaudojant DI sprendimus“, – kalba P. Pakutinskas, kuris yra ir Skaitmeninės pažangos centro dirbtinio intelekto ekspertas bei Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys.

Konkuruoja ne tik valstybės bei pasaulio regionai, tačiau ir ES šalys tarpusavyje. Kaip Lietuva pasiruošusi DI iššūkiams? Ar taikysime kitų sukurtus DI sprendimus, ar ir patys juos aktyviai kursime? Kaip užtikrinsime inovacijas?

Apie tai prof. dr. P. Pakutinsko moderuojamoje diskusijoje kalbėjo LR Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina, rizikos kapitalo fondo gynybai ir saugumui „ScaleWolf“ vadovas Edvinas Kerza, LPK verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis bei Lietuvos Dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Ruslanas Abdrachimovas.

„Lietuva DI taikymo ir reguliavimo srityje kai kur yra tikrai pažengusi, bet kitur atsilieka. Didžiausią riziką aš matau tame, kaip priežiūros institucijos įgyvendins priežiūrą: ar vertins DI panaudojimą, ar mėgins eiti giliau ir kvestionuos pačią technologiją? Nuo jų veiksmų priklausys labai daug, jų požiūris lems, ar verslas jausis komfortiškai ir supras, ko iš jo nori reguliuotojas. Tad naujoji vyriausybė turėtų pasirūpinti labai aiškia ir aktyvia komunikacija, apie ką yra minėtasis DI aktas, ką reiškia skirtingos rizikos kategorijos ir panašiai“, – tikina E. Kuročkina.

Kibernetinis saugumas ir duomenų proveržis

Iš įvairių požiūrio kampų buvo analizuojama ir kibernetinio saugumo tema. 

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktoriaus pavaduotojas Antanas Aleknavičius apžvelgė  naująjį kibernetinio saugumo įstatymą. Vienos iš ženklesnių naujovių – vietoje anksčiau buvusių 4 incidentų kategorijų lieka dvi – dideli ir visi kiti. Įsigalios ir ilgai lauktas vieno langelio principas: pranešimas apie įvykusį saugos incidentą pasieks visas institucijas, kurios jis aktualus.

UAB „Baltnetos Komunikacijos“ produktų vadovas Romanas Juška savo pranešime „Saugumo operacijų centras – misija (ne) įmanoma“ pabrėžė, kad Saugumo operacijų centras (SOC) užima svarbų vaidmenį TIS2 direktyvoje. Jis įvardijo iššūkius, kuriuos kelia SOC įgyvendinimas organizacijoje, ir pasidalijo patirtimi, kaip juos įveikti. Anot R. Juškos,  viešojo sektoriaus subjektai privalo atlikti namų darbus, nes pasiruošimas turės didelę reikšmę Lietuvos skaitmenizacijos progresui.

Registrų centro generalinio direktoriaus Adrijaus Juso teigimu, praktinis inovacijų pritaikymas kasdieniuose procesuose yra neatsiejama kiekvienos organizacijos, siekiančios kuo geriau atliepti  savo klientų lūkesčius, veiklos dalis. Visgi kartu su naujomis galimybėmis kyla ir nauji iššūkiai. Šią pažangą būtina suderinti su turimomis atsakomybėmis, taip pat atsakingai įsivertinti galimas rizikas.

„Registrų centras, būdamas atsakingas už pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkymą, inovacijas ir jų teikiamą naudą vertina teigiamai, tačiau įmonei tenkančios atsakomybės įpareigoja naujoves diegti tik itin kruopščiai įvertinus visas aplinkybes“, – pabrėžė A. Jusas.

Valstybės duomenų agentūros valstybės duomenų valdysenos grupės vadovas Vadimas Ivanovas prognozuoja, kad akivaizdi valstybėje užgimstanti nauja duomenų kultūra po kelerių metų taps galingu proveržiu.

„Šiandien mums matomi pokyčiai plačiajai visuomenei dar sunkiai pastebimi, bet jie vyksta labai greitai ir visai netrukus apims visas veiklos sritis. Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje duomenys turi unikalią vertę – jie skatina inovacijų kūrimą, padeda priimti tikslius ir kokybiškus sprendimus, užtikrina skaidrumą. Kuo plačiau valstybė vysto duomenų infrastruktūrą, tuo labiau ji stiprina savo konkurencingumą tarptautiniu mastu“, – įsitikinęs V. Ivanovas.

„Kaip Lietuvai tapti pažangia skaitmenine visuomene? Pirmiausia norėčiau pabrėžti lyderystės svarbą. Ar mes siekiame būti lyderiais, ar pasitenkiname vidutinioko pozicija? Tai esminis klausimas, į kurį turime atsakyti, jei norime pasiekti pokyčių. Antra, turime gebėti ne tik išlaikyti, bet ir atrasti naujus klientus, darbuotojus bei piliečius. Šiuolaikiniai skaitmeniniai įrankiai, mūsų kuriami produktai, valstybės ir verslo teikiamos paslaugos dažnai orientuojasi į jaunus, sveikus žmones, kurie geba greitai prisitaikyti ir naudotis naujovėmis. Tačiau ką mes darome, kad šios paslaugos būtų prieinamos visiems visuomenės nariams – skirtingiems pagal amžių, sveikatos būklę ar kitus poreikius? Kurdami įtraukią skaitmeninę visuomenę, kuri vienodai atlieptų kiekvieno žmogaus poreikius, laimėtume visi. Toks turi būti mūsų tikslas“, – kalbėjo paskutinė konferencijos pranešėja, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.

Konferencijoje dalyvavo daugiau nei šimto dalyvių, kelis kartus daugiau žiūrovų renginį stebėjo nuotoliu.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2815?placement=