Lietuvos skaitmeninis progresas: veržiamės ir galime tai išnaudoti
Po ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto stogu lapkričio 23 d. susirinkę valstybės institucijų, savivaldybių ir verslo atstovai diskutavo apie tai, kokiame skaitmenizacijos lygyje yra Lietuva ir kur dar galime stiebtis. „Verslo žinių“ konferencijoje „E-valstybė. Lietuvos skaitmenizacijos progresas“ temos paveikslu tapo Mindaugo Glodo, viešąjį sektorių transformuojančios „NRD Companies“ generalinio direktoriaus, moderuojama diskusija „E–valstybės kelionė: kur esame, su kokiais iššūkiais susiduriame, kokia linkme judame?“.
Lietuvos valdžios skaitmeninės trasnformacijos aptarti sėdę Lietuvos Respublikos Seimo kancleris Modestas Gelbūda, LR Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentė Rima Valentukevičienė, Adomas Bužinskas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, ir M. Glodas vieningai sutaria – ne viskas yra taip blogai, kaip kartais esame linkę teigti, priešingai – spurtuojame ir galima tai išnaudoti.
Priklauso nuo mąstymo ir politinės lyderystės
Kalbėdama apie kelionę į skaitmeninę valstybę, E. Kuročkina išskiria kelis esminius veiksnius: mąstymo pokyčių kultūrą ir politinę lyderystę.
„Viešasis sektorius iš tiesų vis dar transformuoja savo mąstymą, kad pokyčiai, kurie vyksta privačiame sektoriuje – inovacijos, skaitmeniniai sprendimai, turi replikuotis ir į viešąjį. Vis dėlto viešasis sektorius yra paslaugų teikėjas, kurių naudos gavėjas yra piliečiai, įskaitant ir patį verslą. Inovacijų kultūros diegimo praktikos galėtume pasimokyti iš Singapūro, – komentuoja ji. – Tuo tarpu viešojo sektoriaus rezultatai priklauso nuo to, su kokiu požiūriu į inovacijas ir skaitmenines iniciatyvas ateina ir politiniai lyderiai. Labai svarbu nubrėžti politinę kryptį, kuria turėtume judėti.“
Pašnekovę papildo R. Valentukevičienė, sakydama, kad visi pasiekimai yra susiję su žmonėmis: „Mes 30 metų esame nepriklausomi ir turime nepamatuojamai dideles ambicijas. Mūsų racionalumas, sisteminis, akademinis mąstymas augina verslumą – kitaip tariant, esame maža šalis, kurios žmonės daro didelius darbus. Šiandien turime stiprią bendrystę tarp verslų, kuri dubliuojasi į bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi.“
Svarbus verslo ir valdžios bendradarbiavimas
M. Glodo teigimu, bendradarbiavimas tarp verslo ir valstybės institucijų tampa vis dažnesne, savaime suprantama praktika, nes būtent verslas yra tas, kuris ir pats transformuojasi ir padeda tą transformaciją pasiekti viešajam sektoriui. Tai atsispindi ne tik viešųjų paslaugų pokyčių, bet ir vadovų viešajame sektoriuje kaita, kai viešojo sektoriaus institucijų, organizacijų vadovų pozicijas užima verslo aplinkos žmonės, atėję su savo versliu požiūriu.
Jam pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kancleris M. Gelbūda: „Pirminis veiksnys, į kurį atkreipiau dėmesį prisijungęs prie Seimo kanceliarijos, yra mūsų globalus potencialas. Iš karto supratau, kad mums reikia strateginio mąstymo ir inovacijų. Vienas pirmųjų žingsnių, norint transformuoti Seimo kanceliariją, buvo Strategijos ir inovacijų padalinio įkūrimas. Jeigu Lietuvos politiniame kontekste ir viešajame sektoriuje mąstysena būtų inovatyvesnė, aš būčiau pridėjęs žodį „verslumo“ – ne dėl to, kad turime užsiimti verslu, bet mes turime matyti galimybes.“
Pasak jo, užsienio praktika rodo, kad verslo ir valdžios institucijų partnerystė yra dokumentuota kaip sėkmingas faktorius siekiant pažangos, todėl „Viešasis sektorius turėtų nebijoti, nevengti, bet proaktyviai dalyvauti padedant Lietuvos verslo įmonėms.“
Patirties dalybos – nauda ne tik kitiems
Ragindamas viešojo sektoriaus dalyvius patirtimi dalintis, „NRD Companies“ generalinis direktorius M. Glodas provokuodamas klausia – „Ar kapstydamiesi tik kasdienybėje, nematydami platesnio pasaulio, galėsime tai daryti efektyviausiu būdu?“: „Šiandien „NRD Companies“, kartu su valstybinių institucijų ekspertais, bendrą skaitmenizacijos patirtį transportuoja į kitas šalis. Tokį kelią jau seniai yra įvaldę norvegai ir estai. Todėl mūsų matymas – pritraukti kuo daugiau Lietuvos viešojo sektoriaus ekspertų patirčiai dalintis.“
Jam pritaria LR Ekonomikos ir inovacijų viceministrė E. Kuročkina, teigdama, kad valstybė turėtų daugiau ir drąsiau investuoti į tarptautiškumą: „Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko sugrąžinti Registrų centrą į tarptautinę bendruomenę – jis faktiškai yra vienas stipriausių pasaulyje, bet daugelis to nežino. Todėl turime rodyti tarptautinei bendruomenei tai, ką turime, o turime, toli gražu, ne prasčiau nei kiti. Tokiu būdu galės užsimegzti stipresnės partnerystės ne tik tarp valstybės institucijų, bet ir suaktyvės bendradarbiavimas su vietos ir užsienio verslais, o tai galbūt išsivystys į tam tikrus komercinius santykius. Motyvacija, konkurencingumo auginimas ir gerosios patirtys – naudos yra žymiai platesnės ir turime į tai investuoti.“
„Kalbant apie tarptautiškumą, vien Vilnius šiais metais Europos Komisijos paskelbtas 2025 m. Europos žaliąja sostine. Čia įvertinta visų priemonių visuma – IT sprendimai, skaitmenizacija, inovacijos eisme, miesto žalinimo procese. Natūralu, kad vertinamas ne tik institucijų darbas, bet ir tai, ką Vilniuje daro verslas. Jeigu anksčiau iš Vilniaus važiuodavome pasižiūrėti, kaip veikia inovatyvūs ofisai svetur, tai dabar TOP žmonės iš „Google“, „Facebook“ važiuoja pas mus“, – kalba A. Bužinskas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Tuo tarpu M. Gelbūda antrina M. Glodui. Jo teigimu, šaliai labai svarbu prisistatyti ir dalintis savo skaitmenine patirtimi. „Tikiu, kad parlamente įdiegtas technologijas ir tai, ką dar yra vietos sukurti, tikrai galima parduoti globaliai, – kalba Lietuvos Respublikos Seimo kancleris. – Esame atviri bendradarbiauti, testuoti naujus sprendimus. Yra teisiniai reguliavimai, bet su stipria valia galima viską įveikti.“
„NRD Companies“ – Lietuvoje veiklą vykdanti tarptautinė įmonių grupė, kuri specializuojasi viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros sprendimų kūrime kartu teikiant strategines konsultacijas. „NRD Companies“ įmonių grupę sudaro įmonės „NRD Systems“, „Etronika“, „Norway Registers Development“, „NRD Bangladesh“ ir „Infobank Uganda“.
Grupės konsoliduotos pajamos pernai augo 27 proc. – iki 8,1 mln. eurų. Pajamas, pasak vadovo Mindaugo Glodo, išauginti padėjo sėkmingi skaitmeninės transformacijos projektai e. registrų ir viešųjų e. paslaugų srityse, taip pat strateginės konsultacijos Karibų jūros, Centrinės Amerikos ir Afrikos regionuose.
