Lietuvoje – išradimų patentavimo proveržis
Paraiškų Europos patentui gauti iš Lietuvos per 2013 m. pateikta net 57,4% daugiau nei 2012 m., tuo tarpu bendras visų šalių augimas siekė vos 2,8%. Nors konkretūs paraiškų iš Lietuvos skaičiai nėra dideli ir sudaro palyginus menką dalį visų 266 tūkst. siekiančių Europos patentų paraiškų, augimas nuo 47 iki 74 nuteikia optimistiškai.
Taip pat pakankamai sparčiai – nuo 30 iki 40 (apie 33%) – 2013 m. Lietuvoje augo tarptautinių paraiškų patentams skaičius.
Europos ir tarptautinių paraiškų kiekis iš Lietuvos auga dėl kelių priežasčių. Pirma, verslas supranta, kad apsaugoti savo intelektinį turtą šiais laikais yra svarbu ne tik vietinėje rinkoje, bet ir užsienyje. Antra, šalyje efektyviai veikia finansinės intelektinės nuosavybės apsaugos skatinimo programos.
Lietuvių intelektinės nuosavybės portfelio didėjimas stiprina ir Lietuvos poziciją kitų šalių verslininkų akyse, nes šiuo metu Vokietijoje bei Anglijoje vyksta stagnacija ir tose valstybėse Europos paraiškų kiekiai per praėjusius metus mažėjo. Taigi, tai reiškia didėjantį Lietuvos verslininkų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, taip pat sukuria daugiau galimybių pritraukti investicijų.
Paraiškos ir patentai apsaugo išradimus, t.y. inovacijas. Jeigu produktas apsaugotas patentu, tada jis yra patrauklus ir Lietuvos, ir užsienio investuotojams, nes jie gali pardavinėti tokį produktą išskirtinėmis teisėmis toje rinkoje, kur yra išduotas patentas arba bent jau kur yra paduota paraiška, bet patentas dar nėra išduotas.
Lietuva tapo aktyvesnė ir teikdama paraiškas nacionaliniams patentams – jų skaičius išaugo nuo 116 iki 137 (apie 18%). Vis dėlto, lyginant Baltijos šalis, turime ko pasimokyti. Inovacijų prasme didžiausias augimas nacionaliniu lygiu paskutiniu metu buvo fiksuojamas Estijoje, kurioje 2013 m. paraiškų nacionaliniams patentams daugėjo nuo 25 iki 42 (apie 68%), o Latvijoje šis skaičius buvo didžiausias tarp Baltijos šalių, bet pats augimas nebuvo toks spartus (atitinkamai nuo 205 iki 233 paraiškų, apie 14%).
Tačiau Estija savo ruožtu susiduria su kitu iššūkiu – šalis „užsidaro“ kitų valstybių atžvilgiu. Europos patento paraiškų 2013 m. Estijoje pateikta 17,6% mažiau (nuo 51 iki 42), o tarptautinių – krito net 38% (nuo 36 iki 21). Tuo tarpu pagal pateikiamų paraiškų Europos patentui skaičių ir augimo tendencijas užtikrintai pirmąją vietą pelnė Latvija (nuo 55 iki 92, 67,3%), tačiau čia apie 33% mažėjo tarptautinių paraiškų patentams (nuo 36 iki 24).
Viso pasaulio, o ypač Azijos kompanijos Europą vis labiau vertina kaip inovacijų centrą. Stipri Europos bendrovių pozicija technologijų patentavime pabrėžia šios srities svarbą gyventojų užimtumui ir ekonomikos augimui užtikrinti. Šiame kontekste Lietuva patentavime Azijos kompanijoms tampa patrauklia jungtimi su Europa, kuri teikia aukštos klasės ir plataus spektro paslaugas už priimtinesnę kainą.
Lietuvoje sukurtos vienos geriausių sąlygų ne tik Baltijos, bet ir Europos šalyse pradėti ir plėtoti inovatyvų verslą. Šį teiginį įrodo bendras Europos ir tarptautinių paraiškų patentams kiekis. Reikšmingu kriterijumi tampa ir tai, kad Lietuva yra didžiausia tarp Baltijos šalių pagal gyventojų skaičių. Taip pat itin svarbios čia veikiančios skatinimo programos ne tik patentavimui, bet ir kitoms su inovacijomis susietoms veikloms.
Prognozės Baltijos regionui yra pakankamai optimistiškos. Manoma, kad per šiuos metus nacionaliniame segmente augimas išliks panašus ar net spartesnis nei ankstesniais metais. Jei tai pasitvirtins, galima tikėtis, kad Baltijos regionas taps vienas iš svarbiausių Europoje inovacijų prasme.
