Pirmas kartas šturmano kėdėje, arba kas yra lenktynininko akys, ausys ir kojos
„Verslo žinių“ žurnalistė šiame ralyje dalyvaudama pirmą kartą „pasimatavo“ šturmanės kėdę ir dalijasi įspūdžiais bei išmoktomis pamokomis.
Tarptautinis žurnalistų ralis – ne tik vos per dulkes matomas kelias, sudėtingi greičio ruožai siauruose miško keliukuose, „skersi“ posūkiai ant žvyro ir kiek įmanoma didesnis greitis.
Dalyvių laukia lėti ir greiti slalomai, tikslumo varžybos, kartais tenka pasivaržyti vežant kamuoliuką lėkštėje, pritaisytoje prie automobilio, kartais – kelio knygose įžvelgti trasų sudarytojų klastą. Į 20-ąjį ralį atvykę ir prie lietuvių ekipažų prisijungę Suomijos, Lenkijos, Ukrainos, Estijos ir Latvijos žurnalistai šiemet tarsi sutarę vieningai kėlė nykščius aukštyn vertindami ralio atmosferą ir jiems tekusias užduotis.
Šių metų ralį organizavęs Lietuvos žurnalistų autoklubas žadėjo iš anksto, kad lengva nebus ir veiklos nepritrūks net labiausiai patyrusiems. Dar daugiau – po penkerių metų pertraukos trasų sudarinėti ir varžyboms vadovauti grįžo Gintautas Šlederis, Lietuvos Techninės apžiūros įmonių asociacijos direktorius, garsėjantis klastingomis trasų schemomis, kuriose atidumo stokojantiems varžybų dalyviams paklysti labai lengva.
Tavo ar mano?Nusprendusi dalyvauti ralyje pagalvojau, kad stokojant patirties protingiausia būtų pradėti ją kaupti šturmano kėdėje. Atrodė, kad sakyti portalo lrytas.lt „Auto“ rubrikos redaktorei Ilonai Steponėnei, kur važiuoti ir sukti, bus lengviau nei tiksliai važiuoti.
Kad klydau, supratau jau per pirmąją mūsų bendrą treniruotę. Tada savo kolegės paklausiau, kas įeina į mano, kaip šturmanės, pareigas. Šios replika buvo lakoniška: „Daryti viską, kad vairuotojui reikėtų tik vairuoti“. Juk šturmanas – ekipažo smegenys ir sėkmės garantas. Tomis akimirkomis, kai laiko užmesti akies į būsimos užduoties trasą ir išsiaiškinti visų subtilybių nėra, tik nuo šturmano priklauso, kaip greitai gali važiuoti vairuotojas ir kaip tiksliai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Pirmiausia teko priprasti prie sutartos krypčių nurodymo sistemos. Greičiausiai daug kam ne kartą tekę matyti vaizdo įrašus iš ralio automobilių, kai girdėti, kaip šturmanas pilotui šaukia ištisas eilutes skaičių, nuorodų, trumpinių. Į šią koduotą kalbą telpa viskas: kelio danga, jos ypatumai, atstumai nuo posūkio iki posūkio, posūkių staigumas, kryptys.
Mano užduotis, iš pirmo žvilgsnio, buvo kur kas paprastesnė.
Ne vienerius metus Žurnalistų ralyje ir panašiuose renginiuose dalyvaujanti kolegė pratina su ja važiuojančius šturmanus užuot sakius „Į kairę“, „Į dešinę“, sakyti „Tavo“ arba „Mano“. Greičiau ir paprasčiau – taip maniau iki pirmosios treniruotės slalomo trasoje. Joje paaiškėjo, kad man kur kas lengviau kryptis nurodyti sakant „Į kairę“ ar „Į dešinę“, o prireikus nuspręsti, kuri pusė yra „Tavo“, o kuri – „Mano“, tenka akimirką pagalvoti. Teko griebtis paprasčiausio sprendimo – trasų schemose ir kelio knygoje trumpiniais susirašyti, kokia kryptimi slalomo trasoje reikia pradėti važiuoti kiekvieną figūrą.
Mokėti šauktiGero šturmano užduotis – informaciją apie tai, kas priekyje, vairuotojui pasakyti tuo momentu, kai jam to reikia. Kitaip tariant, ne per vėlai ir ne per anksti: pirmu atveju – kad vairuotojas spėtų pasiruošti būtiniems veiksmams, antru – kad nepamirštų, kas laukia priekyje.
Užtenka kelių treniruočių ir abiems tinkamas ritmas pagautas – svarbiausia, kad vairuotojas žinotų maždaug du žingsnius į priekį. Žurnalistų ralyje ši užduotis skambėjo panašiai į: „Gyvatė iš tavo, į centrinius vartus ir apsisukam!“
„Tu šauk ant manęs ir stabdyk, jeigu ne ten važiuoju“, – rimtu tonu pasakė kolegė po pirmos treniruotės.
Iš pradžių pasiūlymas atrodė kaip pokštas, mat važiuojant su šalmais ir neturint pasikalbėjimo įrangos šaukti tenka nuolatos. Vis dėlto kartais balso toną kilstelėti tenka labiau nei įprastai. Pavyzdžiui, kai greitą slalomo trasą įveikiantis vairuotojas nusprendžia, kad reikia įveikti artimiausius matomus „vartus“ iš kūgelių, o pagal schemą važiuoti reikia kitų link.
Žinoma, ne visada užsispyrę ir geri vairuotojai nori išgirsti tai, ką sako jų ekipažo porininkai, tad žurnalistų autoklube sklando ne viena legenda apie per šalmą neklusniems vairuotojams nevengiančius taukštelėti šturmanus ir apie gaudynes aplink automobilius po klaidingai įveiktos trasos.
Vis dėlto didžiausi netikėtumai laukė iki Tarptautinio žurnalistų ralio likus mažiau nei parai.
„Susilaužiau nosį“, – tokią trumpąją žinutę atsiuntė kolegė, turėjusi sėsti prie dyzelinio, 1,5 l darbinio tūrio 110 AG galios ir 260 Nm maksimalų sukimo momentą turinčio „Nissan Pulsar“ vairo.
Tą patį vakarą surengta paskutinė treniruotė prieš ralį virto tikru iššūkiu, mat kiekvienas stipresnis stabdžių paminos numynimas vairuotojai sukeldavo milžinišką skausmą, o po traumos greitai orientuotis trasoje atrodė praktiškai neįmanoma.
Pasitarusios nusprendėme, kad sportines ambicijas reikėtų nuleisti į visiškas žemumas, o didžiausiu tikslu jubiliejiniame Žurnalistų ralyje tapo noras finišuoti ir daryti kuo mažiau klaidų.
Patikrinti trasasĮtampa, žinoma, darė savo, tad klaidų buvo. Štai pačioje pirmoje slalomo trasoje po kelių vingių nuvirto kūgelis ir automobiliui grįžtant nepavyko greitai susigaudyti, iš kurios pusės jį dera apvažiuoti. Trasos teisėjai greta mūsų ekipažo numerio įrašė „neįvykdyta“.
Važiuojant toliau paaiškėjo, kam įprastuose raliuose lenktynininkai „susirašo“ trasas. Žvelgiant į schemas itin siauros vietos atrodo kur kas platesnės, o trumpos tiesios atkarpos – kur kas ilgesnės. Atrodo, pasiruoši važiuoti vienaip, o vos pamačius trasą tenka pergalvoti strategiją.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Labiau patyrusiems šturmanams kliuvo kelio knygose įvesta naujovė: kai kur vietoje įprastų schemų buvo pridėta nuotraukų su vietomis, kuriose reikia apsisukti, įveikti kažkokią figūrą ir pan.
„Jauniems kas, pasiėmė planšetę ir pasižiūrėjo, o mums tos nuotraukos – kažkas keisto“, – skundėsi kai kurie.
Trasas tikrino ir Žurnalistų ralyje dalyvavusi patyrusi ralio šturmanė Agnė Vičkačkaitė-Lauciuvienė, tapusi žurnalisto, laidos „Autopilotas“ vedėjo Ramūno Fetingio kompanione. Viename specialiųjų ruožų, surengtų Vilniuje, V. A. Graičiūno gatvėje esančioje pramoninėje teritorijoje, ji prie mūsų pribėgusi bakstelėjo pirštu į trasos žemėlapį ir parodė, kurioje vietoje reikia apvažiuoti nemažas duobes, kur – pranerti po betono arkomis.
Ši trasa, beje, skausminga buvo ir mūsų vairuoto „Nissan Pulsar“ padangoms. Šeimyninis hečbekas minkštai kepurnėjosi per visas duobes šiame specialiame ruože, tačiau greituose posūkiuose ganėtinai aukštos ir minkštos padangos deformuodavosi kone iki ratlankio. Pasibaigus raliui paaiškėjo, kad kadaise asfaltu vadinta danga „nugraužė“ padangų kraštus gabalais.
Akys, ausys ir kojosTarp Žurnalistų ralyje išmoktų pamokų – ir faktas, kad šturmanas privalo būti vairuotojo akimis, ausimis ir kojomis. Pavyzdžiui, šturmanas privalo tiksliai žinoti minutę, kurią turi atsirasti laiko kontrolės punkte ir pasirūpinti, kad jame ekipažas neatsirastų nei per anksti, nei per vėlai, mat už kiekvieną minutę skiriamos laiko baudos. Prireikus – šturmano pareiga laiko kontrolės punktą pasiekti bėgte.
Šturmanas privalo žinoti ir apie trasų pakeitimus, girdėti, kurie elementai trasose sunkesni ir matyti, kur klysta kiti dalyviai. Vienas Žurnalistų ralio specialiųjų ruožų buvo surengtas aplink Gariūnų turgavietės prekybos centrą. Trasos teisėjai, stebėję, ar visi ralio dalyviai ją įveikia teisingai, diskutavo, kad nemaža dalis važiavusiųjų nepastebi poros kūgelių pastato šešėlyje. Paprašiau patikslinti, kurie tai kūgeliai, įsidėmėjau ir trasą įveikėme nesuklydusios.
Žinoma, ne visada geri norai baigiasi gerai. Pavyzdžiui, mūsų ekipažui važiuojant per vieną specialiųjų ruožų nė pati to nejusdama pirštu užsidengiau du kelio knygoje nupieštus kūgelius. Laimė, kolegė pastebėjo, kad jie šmėstelėjo, ir spėjo pravažiuoti pro juos.
Kitaip nei įprastuose raliuose, Tarptautiniame žurnalistų ralyje itin svarbu kruopščiai laikytis to, kas parašyta kelio knygoje. Tikrintojai akylai stebi, kad, net ir žinodami, kur važiuoja, ralio dalyviai vykdytų nurodymus, taip pat, kad klaidos, padarytos specialiuosiuose ruožuose, neliktų nepastebėtos.
Tad ne mažiau nei greitis čia svarbus atidumas, tikslumas, greita reakcija ir, žinoma, konkurentų klaidos. Ne kartą ralio istorijoje yra buvę taip, kad lėtesni, bet mažiau klydę ir kūgelių numušę ekipažai iškyla aukščiau, nei greičiau važiavę.
Tą parodė ir jungtinio ekipažo patirtis. Antrąją ralio dieną susikaupusios, įveikusios visas trasas ir neišsvaidžiusios jose kūgelių, galėjome pasidžiaugti trečiomis vietomis dyzelinių automobilių, moterų klasėse bei komandinėje įskaitoje.
Per tris valstybes20-ąjį gimtadienį gimtuose kraštuose surengtas Tarptautinis žurnalistų ralis kitąmet vėl išaugs. Organizatoriai žada, kad 2016 m. pirmąjį birželio savaitgalį aplinkinių valstybių žurnalistai susirungs ne tik Lietuvoje, bet ir garsiausiose Latvijos bei Estijos lenktynių trasose.
