Veganai tampa įdomūs rinkai

Lietuvoje į netradicinių mitybos įpročių turinčius žmones dar gana dažnai žvelgiama su pašaipa. Dažniausiai visavalgiams užkliūva žaliavalgiai ir veganai, pirmieji dažnai net nežino, ką valgo (tiksliau – ko nevalgo) vieni ar kiti, bet jaučia pareigą įlįsti į jų aktyvistų grupes socialiniuose tinkluose ir pasišaipyti iš mitybos įpročių. Kol vieni tyčiojasi, kiti ieško būdų, kaip patenkinti šios augančios tikslinės maisto vartotojų grupės norus. Vis dažniau kavinių ir restoranų (bent jau sostinėje) valgiaraščiuose galima pamatyti žodelį „veganiškas“, reiškiantį, kad patiekalui pagaminti nenaudojama jokių gyvūninės kilmės produktų.

„Veganizuoja“ patys
Gabija Enciūtė, gyvūnų teisių gynėjų organizacijos „Tušti narvai“ atstovė, pasidžiaugia, kad kai kurios visavalgiams skirtos maitinimo įstaigos nė neragintos įtraukė bent kelis veganiškus patiekalus į valgiaraščius. Pasak jos, paprasčiausia veganiškų patiekalų gauti vegetarų kavinėse ar restoranuose, veganiškų patiekalų siūlo ir daugelis japoniškų restoranų. „Be jokių prašymų į savo valgiaraštį veganiškų patiekalų įtraukė sostinės libanietiško maisto restoranas „Mona“, Kauno kebabinė „Chicken Go“, Klaipėdos mėsainių užkandinė „Happy U“. Veganai gali pavalgyti ir „Walk to Walk“ tinklo restoranuose – tereikia paprašyti, kad nedėtų kiaušinio“, – vardija p. Enciūtė.

Neretai maitinimo įstaigų „veganizacija“ pasirūpina ir aktyviausi veganų bendruomenės nariai. Pasak p. Gabijos, veganų taikiklyje paprastai atsiduria populiariausios miesto vietos arba tie restoranai ir kavinės, kurie jiems patinka asmeniškai. Veganų aktyvistai tol rašo laiškus ir komentarus socialiniuose tinkluose, kol maitinimo įstaiga pasiduoda ir įtraukia į valgiaraštį veganiškų patiekalų ar gėrimų. Pavyzdžiui, kavinių tinklas „Šviežia kava“ ilgai neturėjo alternatyvos karvių pienui. Ilgainiui veganams pavyko pasiekti, kad tinklo kavinėse atsirastų ryžių pieno. „Tiesą sakant, veganai spaudė visus didžiuosius kavinių tinklus, „Šviežia kava“ pasidavė paskutinė“, – šypsosi p. Gabija.

Trūksta įvairovės
Ji sutinka, kad mieste netrūksta veganams draugiškų vietų – tai ir žaliavalgių („RawRaw“ ir „Raw42“), ir ajurvediniai („Radharanė“, „Balti drambliai“) restoranai. Tačiau valgydami vien tik juose veganai jaučiasi šiek tiek atskirti nuo visuomenės. Be to, norisi įvairovės.
„Esu įsitikinusi, kad daržovių patiekalus restoranuose valgo ne tik veganai. Taigi, įtraukęs veganišką patiekalą į valgiaraštį restoranas gali tikėtis, kad jį valgys ir visavalgiai. Žinoma, jis turi būti skanus“, – šypsosi p. Gabija.
Beata Nicholson, picerijos „Jurgis ir drakonas“ bendraturtė, sako, kad į valgiaraštį įtraukti keletą veganiškų patiekalų visai nesudėtinga. Juolab kad visų rūšių picų padai šioje picerijoje ruošiami iš tešlos be gyvulinės kilmės produktų.

Šiek tiek daugiau pastangų reikia norinti paruošti gerą veganišką įdarą. Pavyzdžiui, susirasti tiekėjų, turinčių veganiškos mocarelos sūrių.
„Taip, finansiškai tai veikiausiai nelabai apsimoka, bet juk ne viską reikia matuoti pinigais“, – sako p. Beata. Pasak jos, įtraukti veganiškų patiekalų į valgiaraštį juodu su vyru Tomu paskatino draugai veganai. Be to, veganų bendruomenė labai aktyvi – jie irgi ne kartą to prašė. „Stengiamės atsižvelgti į visų savo klientų mitybos įpročius, ne tik veganų. Juk į restoraną gali ateiti žmogus, kuris tiesiog alergiškas pieno laktozei“, – sakoja p. Nicholson.

Tinka ir ne veganams
Olga Dzindzeleta, pirmojo sostinėje žaliavalgių restorano „RawRaw“ vadovė, mano, kad daugelis jos svečių yra būtent veganai. Juolab kad beveik visi „RawRaw“ valgiaraščio patiekalai jiems tinka. „Daugelis painioja veganus su žaliavalgiais. Bet ne visi veganai nori ir gali būti žaliavalgiais, kaip ne visi žaliavalgiai – veganais. Yra veganų, kuriems patinka termiškai apdorotas maistas, kaip ir yra žaliavalgių, kurie valgo gyvūninės kilmės maistą“, – sako ji. Ponios Olgos teigimu, „RawRaw“ restorane mielai lankosi ir visavalgiai, ypač jų padaugėja pavasarį. „Matyt, daugelis po žiemos stengiasi valgyti sveikesnį maistą, nes nori numesti priaugtus kilogramus“, – šypsosi ji.

Specializuota parduotuvė
Dideliam veganų džiaugsmui prieš kelis mėnesius Lietuvoje ėmė veikti veganiškų produktų parduotuvė „Veggo“, daugiausia orientuota į elektroninę prekybą. Pasak Deimenos Drąsutytės, parduotuvę „Veggo“ valdančios MB „Veganiški produktai“ vadovės ir bendraturtės, idėja įkurti tokią parduotuvę kilo pakeliavus po užsienio šalis. „Pati devynerius metus buvau vegetarė, tačiau nesiryžau tapti vegane vien todėl, kad labai mėgstu sūrį. Keliaudama pastebėjau, kad svetur gaminama daugybė įvairių tradicinių sūrių pakaitų, nenaudojant gyvūninės kilmės produktų.

Taigi, apsisprendžiau tapti vegane. Tuomet ėmiau galvoti ir apie kitus veganus – kodėl nepalengvinus jiems gyvenimo ir neatidarius parduotuvės, kur būtų galima įsigyti veganiškų produktų“, – pasakoja p. Drąsutytė. Anot jos, „Veggo“ prekiauja įvairių rūšių veganiškais sūriais, dešromis, net veganiškais kumpiais. Maisto prekės atkeliauja iš įvairių šalių, yra ir kelių Lietuvos gamintojų produkcijos. „Mūsų tikslas – supažindinti rinką su veganiškais produktais. Norime įrodyti, kad mes, veganai, valgome ne tik žoles, kaip daug kas įsivaizduoja. Todėl ypač džiugu, kad mus atranda ir visavalgiai, kurie pastebi, kad mūsų produktai ne tik tausoja gamtą ir gyvūnus, bet ir yra gerokai sveikesni nei gyvūninės kilmės“, – sako p. Deimena.