Šampano gamintojai kvėpuoja lengviau

Remiantis naujausiais CIVC (Šampanės vynų regioninis komitetas), duomenimis, šampano pardavimai pasaulyje nesparčiai, bet auga. Jo gamintojai santūriai džiūgauja tikėdamiesi ilgainiui grįžti į prieškrizinį lygį.

CIVC duomenimis, 2014 m. šampano pasaulyje parduota 307 mln. butelių. Palyginti su 2013-aisiais, kai buvo parduota 304 mln., pardavimai išaugo 0,7 %. Šampanės vyndariai trina rankas, o sykiu padejuoja, esą prognozuota buvo daugiau – 1%.

Be abejo, iki 2007 m. aukštumų, kai buvo parduota beveik 339 mln. butelių, jiems dar toli. 2008-aisiais bloškusi krizė visame pasaulyje dramatiškai sumažino šampano gėrėjų troškulį, tad dabar gamintojus džiugina bet koks lipimas iš duobės. Beje, už augančius pardavimus šampano gamintojai turėtų būti dėkingi senoms ir naujoms eksporto rinkoms (Lietuvai taip pat), mat patys prancūzai šampano išgeria vis mažiau, jei taip būtų galima pavadinti 162 mln. parduotų butelių 2014-aisiais (3% mažiau nei 2013 m.). Tačiau būtent Prancūzijos rinkoje lieka daugiau nei pusė viso padaryto šampano.
Palyginti su 2013 m., ES šalyse pernai šampano parduota 5,5% daugiau (78 mln. butelių), kitose pasaulio šalyse pardavimai augo 6,3% (67 mln. butelių). Tai reiškia, kad šampaniečiai tiesiasi po krizės. Vėlgi – kaip tyčia italai su savo liberaliuoju „Prosecco“ ėmė ir aplenkė šampaną pagal pardavimus.

Atgal prie tobulybės
Regiono vyndariai ne juokais susirūpino šampano kaip prabangos gėrimo įvaizdžiu ir uoliai vykdo 2012 m. pradėtą projektą „Champagne 2030: A return to excellence“, turintį pagerinti Šampanės regiono sveikatą. Tuomet buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai: 1. dar labiau gerinti šampano kokybę (tam numatyta virtinė priemonių, pvz., pailginti privalomą šampano išlaikymo laiką su mielių nuosėdomis ir vėliau jas pašalinus); 2. dar intensyviau skleisti informaciją apie šampaną pasaulyje; 3. gerinti santykius tarp vynuogių augintojų, mažųjų gamintojų ir didžiųjų šampano namų.

Viena iš priemonių tikslams įgyvendinti – sugriežtinti vynuogynų priežiūrą. CIVC parengė solidžios apimties standartų ir griežtų rekomendacijų rinkinį, liečiantį vandens ir pesticidų naudojimą, dirvos priežiūrą ir pan. Šampanėje palengva tampa norma atsakingai naudoti vynuogynus, nekenkti aplinkai. Vykdantieji visus CIVC reikalavimus gauna sertifikatą. „Būti sertifikuotu vynuogių augintoju kol kas neprivaloma. Tačiau ateityje be sertifikato vynuogių neparduosi, niekas nenorės pirkti nežinia kaip auginto derliaus. Kita vertus, turėti sertifikatą naudinga, – už jį gauni papildomų 30 euro centų už kilogramą vynuogių ir dar 10, jei visiškai nenaudoji herbicidų“, – dėsto Phillipe‘as Brunas, augintojas iš Ay kaimo. Įdomumo dėlei, – pernai kilogramas grand cru vynuogių Šampanėje kainavo 6,50 Eur. Kita jau taikoma priemonė – gaminant nevintažinį šampaną naudojama vis daugiau rezervinio vyno.

Turizmo sektoriuje – skylė
Šampaną populiarinti turi ir turizmas. Kol kas šioje sferoje – kalnai darbo. Regione trūksta viešbučių, savaitgalis Šampanėje – prarastas laikas, kai lankytojus pasitinka uždari šampano namų vartai ir mirtina tyla gatvėse, – iki šiol dauguma šampano namų lankytojams uždari.

Tiesa, iniciatyvų jau matyti – „De Venoge“ namai ketina atidaryti lankytojų centrą garsiojoje Šampanės alėjoje Epernė mieste. „Moet & Chandon“ namai laikinai užvers duris lankytojams, tačiau vėliau, vėl atsidarę, pasiūlys apžvalginę ir edukacinę programas. Atsiverti svečiams ketina net vienas uždariausių gamintojų – „Pol Roger“. „Norėdami konkuruoti su kitais putojančiais vynais, privalome įrodyti šampano pranašumą, pagrįsti aukštą jo kainą kokybiniais parametrais. Atvykėliai savo akimis turi pamatyti, kaip sudėtingai ir ilgai daromas šampanas“, – dėsto Philippe‘as Wibrotte’as, CIVC viešųjų ryšių vadovas.
Liepą žadama paskelbti, ar Šampanė pagaliau bus įtraukta į UNESCO paveldo sąrašus. Teigiamu atveju regione tikimasi sulaukti išaugusių turistų srautų.

Mados, tendencijos, naujienos
Prieš keletą metų šampano gamintojai kaip susitarę pradėjo mažinti cukraus kiekį per galutinį papildymą (dosage). Šią tendenciją papildė dar viena – mažinti gėrime sulfitų kiekį. Garsiausi jos iniciatoriai – „Veuve Clicquot“, „Louis Roederer“, „Bollinger“ namai. Ši iniciatyva brangi, reikia papildomos kontrolės užkemšant šampaną, be to, vynuogės renkamos itin sveikos ir švarios.
O štai „Drappier“ pristatė šampaną išvis be sulfitų. Namų vadovas Michelis Drappier pats yra alergiškas sulfitams, tad, galima sakyti, pasigamino šampano savoms reikmėms. Paklaustas apie jo išsilaikymo potencialą, p. Michelis neslepia: „Jis neilgaamžis, gali oksiduotis jau po metų.“

Jerome‘as Philipponas, „Bollinger“ namų prezidentas, išdidžiai pranešė apie atnaujintą partnerystę su Džeimsu Bondu, – garsusis agentas 007 lapkritį pasirodysiančiame filme vėl mėgausis šampanu „Bollinger“. Mažiau garsūs namai „Castelnau“ atnaujino partnerystės sutartį su „Tour de France“ ir grįžo į ankstesnes oficialaus lenktynių šampano pozicijas.
Šampano, kaip gastronominio vyno, statusas vis labiau pripažįstamas pasaulyje. Tad „Pannier“ namai pristatė itin intensyvios spalvos ir skonio rausvąjį šampaną. Jo sudėtyje – 35% raudonojo vyno, kai paprastai būna 8–12%. Šį masyvų šampaną „Pannier“ sukūrė derinti prie mėsos patiekalų. Kitas žymus gamintojas „Lanson“ birželį pristatys šampaną „Clos Lanson“, pagamintą iš vienintelio 1 ha vynuogyno, išlikusio Reimso miesto centre. Beje, tai vienintelis vynuogynas, priklausantis „Lanson“ namams. Per liūdną šių namų pardavimo istoriją buvo prarasti visi jiems priklausę vynmedžių plotai.

Mažųjų judėjimas tęsiasi
Šiemet balandį regione vyko Šampano savaitė – mažųjų vyndarių, vynuogių augintojų dienos. Susibūrę į susivienijimus jie rengia degustacijas įvairiose Šampanės vietose. Dauguma renginių paaugo, pakeitė įprastas vietas. Štai 6 metus iš eilės mažo viešbutuko kieme rengta „Terres & Vins“ degustacija perkelta į vyskupų rūmus šalia Reimso katedros. Kita garsi asociacija „Les Mains du Terroire“, priešingai, pasirinko paprastesnį formatą ir iš Epernė senojo teatro persikėlė į miestelio turgų. Todėl, kaip ir kasmet, pagrindiniai lankytojų linksmintojai vyndariai Ericas Rodezas ir Jeanas Pierre‘as Vazart’as pilstydami prašmatnius savo šampanus nuolat pokštavo.

Be abejo, vyko ir labiau specializuotų degustacijų, pvz., „Passion Chardonnay“ susivienijimas siūlė ragauti šampano iš vienos vynuogių veislės, padaryto skirtingose regiono vietovėse.
Įvykiu Šampanės vyndariams tapo Stephano Reinhardto, naujojo Roberto Parkerio šampano eksperto, atvykimas. Šį žmogų iš matymo kol kas mažai kas pažįsta, tačiau pasklidus gandui jis negalėjo atsiginti dėmesio.
Degustacijas vienijo 2014 m. derliaus kokybės tema. Daugumos nuomone, geriausiems vynuogynams metai buvo puikūs. Ar bus daromas vintažinis šampanas, niekas nesiryžo atsakyti. Minėtasis p. Brunas nuogąstauja, kad 2014 m. gali būti panašūs į 1996-uosius. Tuomet „raumeninga“ vynuogių rūgštis pradžiugino daugelį gamintojų, iš šio derliaus šampano buvo tikimasi legendinės kokybės ir ilgaamžiškumo. Deja, po 10 metų kai kurie šampanų ėmė „byrėti“, prarado kompleksiją, oksidavosi. „Nenoriu kitų 1996-ųjų!“ – neslėpė p. Phillipe‘as. Degustacijoms pateikti vin clair, žaliaviniai 2014 m. derliaus, vynai pasirodė labai skirtingo potencialo, aromatinių kompozicijų.
Taigi mažųjų vyndarių padėtis keičiasi. Buvę negirdėti gamintojai tampa žvaigždėmis, jų šampano kokybė nuolat gerėja. Kai kuriuos vyndarius jau pakeitė jų vaikai. Dalis jų turi daugiau talento ir drąsos nei tėvai. Kitiems trūksta tėvų „razinos“. Kokios bus jų pergalės – parodys laikas.

Pagrindinės Šampano eksporto rinkos 2014 m.

Šalis Butelių kiekis teigimas pokytis,%