Someljė judėjimas brandina vaisius

Gegužės 11 d. Vilniuje vyko atvirasis Lietuvos someljė čempionatas. Pagrindinį – „Pol Roger Grand Prix“ apdovanojimą laimėjo Narimantas Miežys. „Kempinski Hotel Cathedral Square“ restorane „Telegrafas“ dirbantis N. Miežys geriausiu šalies someljė tapo ketvirtą kartą iš eilės, jis atstovaus Lietuvai 2016-ųjų pasaulio someljė čempionate Argentinoje.

Antrąją vietą užėmė latvė Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga), trečią – Marija Zujeva (Sankt Peterburgas). Ketvirtą vietą bendroje įskaitoje ir antrą tarp Lietuvos atstovų laimėjo Ada Sakalauskaitė (Someljė mokyklos studentė), penktas ir trečias iš lietuvių liko Artūras Vasilionokas, dirbantis restorane „Boff“.

Dar kartą mokytis
Arūnas Starkus, vyriausiasis čempionato teisėjas bei jį rengiančios Lietuvos someljė asociacijos (LSA) prezidentas, sako: svarbiausia, kad čempionate sulig kiekvienais metais dalyvauja vis daugiau žmonių iš restoranų. Iš tiesų, anksčiau dalyvių daugumą sudarė importuotojai arba parduotuvių darbuotojai. Pvz., penkiskart Lietuvos someljė čempionas Arminas Darasevičius, kol dalyvavo varžybose, niekad nedirbo restorane. Nuolatiniai čempionatų dalyviai Albertas Koncijalovas, Stanislavas Smolskis, dar keli – visi prekiavo vynu.

„Taip, – sako p. Starkus, – jie išmano apie vyną, bet praktiniai jų įgūdžiai nebuvo tobuli. Narimantas, priešingai, visose varžybose geriausiai atliko praktines užduotis, o teorija kartais šlubuodavo.“ Anot jo, šiemet nesunku buvo pajusti, kad čempionato dalyviai teoriškai geriau pasikaustę. Teorijos užduotis pusfinalyje geriausiai atliko N. Miežys, neseniai jis išsilaikė trečio lygio „Wine and Spirit Education Trust“ (WSET) egzaminą. Beje, sykiu su N. Miežiu „WSET Advanced certificate“ egzaminą išlaikė Martynas Pravilonis, Andrius Pagojus, Ilja Šarovas (visi jie dirba Vyno klube) ir Dariušas Mileris (iš UAB „Eugesta“). Tai reikštų, kad Lietuvoje randasi daugiau žmonių, siekiančių vyno profesionalo išsilavinimo.
„Norint laimėti, reikia kiekvieną dieną mokytis. Lietuviai per daug dirba, per mažai mokosi, per mažai keliauja, o kelionės yra patirtis“, – šypteli p. Starkus.

Paskui latvius
Pasak p. Arūno, vis tik mes po truputį panašėjame į latvius, kurie intensyviai mokosi, – visi jų someljė čempionai turi labai gerą išsilavinimą. Kad latviai šiuo požiūriu mus lenkia, – priežastis neįmantri: neturėdami someljė mokyklos, jie važiavo mokytis į užsienius, buvo priversti išsyk studijuoti anglų kalba, o tai gerokai palengvina tolesnius mokslus. Todėl nenuostabu, kad tarptautinėse varžybose jie susirenka daugiau taškų nei lietuviai. Bet gal tik kol kas?
„Latviai atsiplėšė, jie jau turi keturis žmones, studijuojančius WSET diplomą, o mes – tik trečią priešdiplominių WSET studijų laidą“, – aiškina p. Starkus. Anot jo, pasaulio someljė čempionai dažniausiai turi „Masters of Wine“, aukščiausią pasaulyje vyno profesionalo, laipsnį. Visoje posovietinėje erdvėje jį įgijusio žmogaus kol kas apskritai nėra.

„Aš pats tik mokausi ir kažin ar išlaikysiu egzaminus, tam reikia neapsakomai daug žinių. Žmonės šiems mokslams skiria 10, 20 metų“, – šypteli p. Starkus.
Anot jo, smagu, jog čempionate atsiranda išvis nepriklausomų dalyvių, tarsi „iš niekur“ – nei iš restoranų, nei iš prekybos. Tokie šiemet buvo Ignas Grušnius ir Ada Sakalauskaitė, tarp lietuvių laimėjusi antrąją vietą.
„Jie atėjo į vyno pasaulį iš entuziazmo. Jie jauni, bet jų pasaulėžiūra jau susiformavusi, todėl atrodo daug stipresni negu per prievartą atvarytas padavėjas, kuriam niekas neįdomu. Tikėčiausi, jog iš tokių žmonių ilgainiui išaugs vyno profesionalai“, – kalba p. Starkus.

Vaisiai bręsta
Bet kuriuo atveju, someljė judėjimas Lietuvoje kad ir palengva, tačiau vaisius brandina. Antai restoranų lankytojai į čempionatą atėjo sirgti už savo mėgstamus someljė. „Išties, – sako p. Starkus, – žmonės pažįsta someljė, jaučiu tai iš savo klientų, kurie atėję į parduotuvę sako: važiuosim pas Artūrą į „Boff“, pas Narimantą – į „Kempinski“. Ne pas virtuvės šefą, o pas someljė. Mes tikrai jau turime restoranų, kurie gali pasakyti, kad jų someljė „parduoda“ restoraną geriau negu šefas“, – dėsto p. Starkus.

Čempionato naujovės
Dešimtojo čempionato rengėjai įvedė naują, dar niekur netaikytą balų skaičiavimo sistemą, ją p. Starkus vadina „olimpine“. Ja remiantis rungtį laimėjęs someljė gauna vieną tašką; laimėjęs daugiausia rungčių, laimi ir varžybas. Tarptautinėse varžybose skaičiuojama kitaip, tačiau, LSA prezidento nuomone, lietuvių sugalvotas principas yra geresnis, be to, jis gerokai palengvina skaičiavimą.
„Kas pirmas bėga, tas ir laimi“, – šypteli p. Starkus. Čempionate buvo ir naujų užduočių, pvz., dalyviams teko be dekanterio aeruoti jauną vyną, atpažinti nealkoholinį, lietuvišką, šiek tiek oksiduotus vynus. Pasak pašnekovo, someljė negali „užmigti“ ant „Chablis“ ar bordo vynų, o tos užduotys atliepia jaunų, mados besivaikančių vartotojų poreikius, kurie ateityje galbūt taps tais geraisiais klientais.
„Šie dalykai keičiasi, ir mums patinka, kad mes pirmieji įtraukiame juos į užduotis, nelaukiame, kol pasikeis pasaulinės tendencijos“, – sako p. Starkus.

Tarptautiniai dalyviai
Čempionate antrus metus dalyvauja stiprūs užsieniečiai, savo šalyse tapę varžybų laimėtojais ir prizininkais. Be abejo, tai suteikia čempionatui platesnį kontekstą, kaip ir tarptautinė teisėjų komanda. Be Arūno Starkaus, teisėjavo Jānis Kaļķis (Latvijos someljė asociacijos prezidentas), Kristjanas Markii (Estijos someljė mokyklos direktorius), Arminas Darasevičius (restoranai „Dine“ ir „Time“), Tomaszas Kaleckis-Majewiczius (Lenkijos someljė asociacijos valdybos narys).