Velykų vaišės svetur
1. Švedijoje, kaip ir visoje Skandinavijoje, Velykoms taip pat dažomi kiaušiniai. Tuomet jie slepiami namuose ir vaikai turi susirasti savo kiaušinį. Velykų proga skandinavai vaišinasi įprastu maistu – silke, lašiša, mėsos kukuliais ir įdarytais kiaušiniais. Toks pat maistas ruošiamas ir Kalėdoms ar kitų švenčių proga. Pasakos ir raganavimas yra Šiaurės šalių tradicijos dalis. Per Velykas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio po laukus ir kalnus skraido Velykų ragana – påskkärringar. Eidami kiaušiniauti vaikai persirengia raganomis ir raganiais.
2. Suomijoje Velykoms taip pat ruošiamas tradicinis desertas – mämmi. Šis desertas daromas iš vandens, ruginių miltų, salyklo, melasos, dedama apelsinų žievelių. Jis ruošiamas gana ilgai, nes kepamas orkaitėje po gana ilgos fermentacijos, kurios metu atsiranda natūralus saldumas. Tuomet dar keletą dienų laikomas šaltyje ir Velykų dieną patiekiamas su pienu, grietinėle, cukrumi. Senovėje desertas buvo patiekiamas mažuose beržo tošies indeliuose. Šiandien beržo tošies raštu dekoruojamos deserto dėžutės.
3. Vokietijoje spalvotus kiaušinius slepia Velykų zuikis. Iš ten jis ir nukeliavo į Ameriką bei kitas šalis. Vokiečiai Velykas švenčia nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Ketvirtadienį valgomas žalias maistas, dažniausiai – septynių žolių sriuba, virta iš septynių žalios spalvos daržovių, penktadienį valgoma žuvis, o Velykų rytą visa šeima renkasi į Velykų puotą – kepama ėriena, mat ėriukas simbolizuoja nekaltumą ir nuolankumą.
4. Prancūzijoje taip pat Velykoms kepama aviena. O greta gausite ir gabalą kišo, lėkštę salotų, kumpio ir net sriubos. Tarp valgymų geriama vyno ir užkandžiaujama tradicine prancūziška duona bei sūriu. Prancūzai Velykas švenčia išskirtinai ilgai – nuo savaitės iki dviejų. Tuo metu lankomi giminės, draugai, daug valgoma ir bendraujama. Ir žaidžiama. Pavyzdžiui, mėtomi ir gaudomi žali kiaušiniai, tačiau stengiamasi jų nesudaužyti.
5. Britai ir airiai turi du tradicinius Velykų kepinius. Vienas jų – glajaus kryžiumi puoštos bandelės cross buns. Šios bandelės tradiciškai valgomos šiltos su sviestu Didįjį penktadienį. Velykų keksas – simnel cake – žymi gavėnios pabaigą. Jame yra daug vaisių, riešutų, marcipanų, prieskonių, to, kas per gavėnią draudžiama. Seniau šis keksas buvo kepamas Motinos dienai, šiais laikais valgomas per Velykas. Na, o kulminacija – sekmadienio pietūs, kaip ir kitur, tada kepamas avienos kumpis. Kiaušiniai tradiciškai dažomi šviesiomis ryškiomis spalvomis, kurios simbolizuoja šviesą ir atgimimą.
6. Italai, kaip ir prancūzai, Velykoms ruošia gausų stalą su tradiciniais itališkais patiekalais ir avienos kepsniais. Ypatingas dėmesys skiriamas šviežioms daržovėms kaip atgimimo simboliui. Sekmadienio pietumis itališkos Velykos nesibaigia. Vadinamąjį Angelų pirmadienį rengiamos iškylos, kai ruošiama, valgoma ir bendraujama gamtoje. Italai nevengia pasitikti Velykų keliaudami į kitas šalis. Jie sako, kad Kalėdas reikia švęsti su šeima, o Velykas – tiesiog su tais, kurie jums patinka.
7. Ispanijoje gilias šaknis ir tradicijas turi velykinis saldumynų stalas. Be tradicinių pietų, čia kiekvienas regionas turi išskirtinių desertų. Daroma pagal senovinius receptus, kurie dažnai perduodami iš kartos į kartą. Dideli pyragai su migdolais ir vaisiais, gardinti anyžių sėklomis, cukruoti trapūs sausainiai, šokolado desertai, įdaryti „siurprizu“. Kad ir kurioje Ispanijos vietoje atsidursite per Velykas – visur rasite daugybę gražiai atrodančių ir gardžių saldėsių. O štai torrijas per Velykas valgo visoje Ispanijoje. Tai baltos duonos riekelės, mirkytos pieno, cukraus ir kiaušinio plakinyje ir keptos alyvuogių aliejuje. Su kuo jas valgyti, jau galite rinktis – su vynu, sirupu, medumi ar tiesiog cukraus pudra ir cinamonu.
8. Vengrijoje iki šių dienų išlikusi tradicija per Velykas merginas ir moteris apipilti vandeniu. Tiesa, šiais laikais jau nepila, o tik apipurškia, ir vandenį pakeitė tualetinis vanduo. Vengrų Velykos neįsivaizduojamos be kumpio – kepto, virto ar rūkyto. Net velykiniai kiaušiniai verdami kumpio nuovire ar sultinyje. Būtinas priedas prie kumpio yra krienai. Ir šventė būtų ne šventė be šventinės kvietinių miltų pynės formos duonos.
9. Graikai Velykų puotai kepa ėriuką arba ožiuką. Maistą ruošti pradedama tik šeštadienio rytą, kai pasirengiama didžiajam rytojaus gaminimui. Ketvirtadienį ir penktadienį stengiamasi nieko neruošti, pasitenkinti neriebiais užkandžiais ar skysta sriuba. Šeštadienį taip pat verdama tradicinė Velykų sriuba – mayiritsa, ji valgoma iš karto po vidurnakčio. Ši tiršta sriuba verdama iš ėriuko ar ožiuko likučių, nes niekas negali būti išmesta.
10. Slovėnai turi žegen – velykinę maisto pintinę, kurią nešasi šeštadienį į bažnyčią palaiminti. Pintinės gali būti ir labai didelės. Į jas dedama rūkyta kiauliena, sūdyta jautiena, dešros, krienai, kiaušiniai, pyragai ir daugybė kitų produktų. Maistas, sudėtas į Velykų pintinę, turi simbolinę prasmę. Yra daugiau nei keturiasdešimt tokių simbolių. Pavyzdžiui, raudonai dažyti kiaušiniai primena Kristaus kraują, mėsa – kūną, krienai – vinis, kuriais Išganytojas buvo prikaltas, dešros – virves, pyragas – karūną, pelynų likeris – jo kančią.
