Marlboro slėnio vynas – iš arčiau

Palyginti su Luaros (Prancūzija) apeliacijų Sancere ir Pouilly-Fume ’Sauvignon Blanc‘ vynais, pasižyminčiais atšiauresniais žoliškais aromatais, dūmiškumo natele ir kietoku, minerališku skoniu, Marlboro SB vynai atrodo gerokai vaisiškesni, lengvai suprantami, neįpareigojantys. Tokios nuomonės laikėsi ir šio teksto autorė, kol nusišypsojo laimė aplankyti kelias įspūdingas vynines pačioje Marlboro slėnio širdyje, Blenheime. Tuomet tapo aišku, kad garsusis „popsiškas“ Marlboro SB stilius yra tik dalis tiesos. Geriausios, eksperimentuojančios, investuojančios vyninės čia padaro itin originalaus charakterio, su niekuo nepalyginamų, „intelektualių“ vynų, atspindinčių vietinį terroir. Be populiariausios – SB vynuogės, vyndariai pasiekia stulbinamų rezultatų su ’Pinot Noir‘, ’Chardonnay‘, ’Pinot Gris‘, ’Riesling‘, ’Merlot‘, ’Gewurztraminer‘ ir net ’Gruner Veltliner‘ veislėmis. Tad į klausimą, koks gi tas Marlboro vyno stilius, lieka chrestomatinis atsakymas: „Viskas priklauso nuo vyndario“.

Truputėlis faktų
Po svajonių „pasiekti šio to daugiau“, po pusiau slaptų tyrinėjimų, pirmieji SB vynuogynai Marlboro slėnyje buvo pasodinti 1973-aisiais. Šios iniciatyvos ėmėsi „Brancott Estate“ (buvusi „Montana“) vadovai. Tuomet mažai kas tikėjo tokiu drąsiu mažos, nežinomos vyninės žingsniu ir juolab – sėkme. Dabar slėnyje padaroma apie 75% viso Naujosios Zelandijos vyno, eksportuojama apie 90% SB, – šis vynas tapo visos šalies vyno pramonės kertiniu akmeniu. 2014 m. Marlboro slėnyje vynuogynai užėmė apie 23.000 ha, čia veikia 152 vyninės. SB sudaro apie 86% visų regiono vynuogių veislių.

Pradžia – nuo aukštos natos
Pirmoji stotelė – vyninė „Saint Clair Family Estate“. Vynų degustacijos čia rengiamos tiesiog vynuogyne, kur tarp vynmedžių eilių paruošti staliukai. Smagu, gamta įkvepia, tačiau norint profesionaliai įvertinti vyną, geriausia tai daryti vyninėje, prie baro.
Jau pirmasis, bazinis vynas „Premium Sauvignon Blanc 2014“ suskamba aukščiausia nata. Jis kvepia agrastais, šviežiai nupjauta žole, burnoje koncentruotas, ilgo poskonio. Agresyvoka rūgštelė išduoda vyno jaunatviškumą. Kokybės liniją tęsia „Pioneer Block Sauvignon Blanc 2013“ iš atskiro vynuogyno derliaus. „Reserve Sauvignon Blanc 2013“ dar kompleksiškesnis, intensyvesnės rūgšties, prisotintas mineralų, reikalaujantis tinkamo patiekalo. Ir galiausiai „Pioneer Block Gruner Veltliner 2014“ – sirpus, saldžių egzotinių vaisių, karamelizuotų citrusų aromatų, klampus, su švelnia rūgštele. Beveik nieko bendro su šios vynuogės gimtine – Austrijos klasika, tačiau rezultatas puikus – tai originalus, savito charakterio vynas.

Raudonieji nuo baltųjų kokybe neatsilieka. Saldžios vyšnios aromatais džiugina vaisiškas, gaivus „Premium Pinot Noir 2014“; vos dūmiškas, aronijų skonio „Pioneer Block Pinot Noir 2013“; švelnus, aksominis, ilgo poskonio „Reserve Pinot Noir 2013“. Labiausiai pribloškia ’Malbec‘ veislės vynas – jis dvelkia spanguolėmis, labai išraiškingos rūgšties, elegantiškas. Šią ’Malbec‘ interpretaciją sunku lyginti su Kahoro atšiaurių taninų vynais ar Mendozos džemišku ’Malbec‘ stiliumi. ’Merlot‘ veislės vynas – vėl maloni staigmena. Kvepia uogomis, prieskoniais, taip pat elegantiškas, ir visai neprimena ’Merlot‘ pagrindu sukurtų vynų iš šios veislės gimtinės – Bordo regiono.

„Saint Clair“ vyninė palyginti jauna, pirmasis vynas čia padarytas 1994-aisiais. Po kelerių metų jos vynai pradėjo skinti pirmuosius laurus, juos pastebėjo tarptautiniai ekspertai. Teko girdėti sakant, kad, jei nori sužinoti, koks geras gali būti SB vynas Marlboro slėnyje, turi jo paragauti būtent „Saint Clair“ vyninėje. Konsultuojantis vyndarys Mattas Thomsonas darbuojasi ne tik čia, bet ir Italijoje.
„Saint Clair“ neradusi „masinio skonio“ vyno, keliauju toliau.

Tarsi jaukūs namai
„Allan Scott“ – kita šeimyninė vyninė, ją valdo Allanas ir Cathy Scott bei trys jų vaikai. Dėmesį pirmiausia patraukia jaukus restoranėlis, pavėsyje susėdę ir vyno ragautojai, ir gero naminio maisto mėgėjai. Tačiau vėlgi, nori ramiai išragauti vynus –  stok prie baro!
Pradedu nuo putojančio vyno. „Cecilia Reserve“ padarytas iš ’Pinot Noir‘ ir ’Chardonnay‘, tradiciniu Šampanės metodu. Uogų, gėlių aromatai, skrebučio natelė, puikiai išsilaikanti puta ir kreminis poskonis nuteikia itin gerai.
Kitas, žalių vaisių aromatų, itin gaivus SB vynas, lydimas traškios rūgštelės, dar labiau pakelia nuotaiką. Persikų, kriaušių aromatais sprogstantis, šiek tiek tirštokos šilkinės konsistencijos ‚Pinot Gris‘ patvirtina spėjimą – čia daromi puikūs, gastronominio charakterio baltieji vynai. ’Pinot Noir‘ – gėliškas, švelnus, pilnas, saikingos rūgšties, paslaptingas. „Late Harvest Riesling“ su mandarinų, laimų džemo skoniu sudaro galutinę nuomonę apie vyninę – ir čia nėra masinio skonio vynų.

Pas žvaigždes
Toliau kelias veda į „Cloudy Bay“ – tikrą regiono „megažvaigždę“. Ko gero, pasaulyje tai viena labiausiai kritikų išliaupsinta Marlboro vyninių, dažnai vadinama pioniere, padariusia įtaką regiono vynų kokybei ir komercinei sėkmei. 2003 m. „Claudy Bay“ įsigijo prabangos prekių koncernas LVMH, nuo tada kai kurie itin mažais kiekiais daromi jos vynai įgijo dar didesnę paklausą, juos imta pardavinėti pagal griežtas alokacijas. Paklausa, žinoma, atsiliepė kainoms. Iš vyno profesionalų apie „Cloudy Bay“ teko girdėti visokių nuomonių. Esą, vyninės sėkmę lėmė ne tik didingas SB, bet ir akį traukianti etiketė bei išmintinga rinkodara. Teko nugirsti ir tai, kad esą „Cloudy Bay“ vyndariai išgyvena kūrybinę krizę, o jų daromas SB tapo vandeningas ir prarado autentiką.
„Claudy Bay“ degustacijų salė pasitinka subtilia prabanga. Elegantiškame lounge svečiai mėgaujasi jūrų gėrybėmis, gurkšnoja vyną, sūpuojasi krėsluose. Idiliška, atpalaiduojanti atmosfera galėtų padėti atleisti bet kokias vyno nuodėmes, jei jų pasitaikytų.

Pirmasis, arba „bazinis“ SB iš 2014 m. derliaus atspindi Marlboro klasiką. Geras vynas, bet ar verta už jį mokėti dvigubai, nei už kito gero gamintojo „bazinį“ vyną, – klausimas. Jam iškilus, sumani degustacijų vedėja pasiūlo paragauti keleto senesnių derlių vynų ir „to, kas nėra eksportuojama“. Atradimu tampa putojantis „Pelorus“, padarytas klasikiniu metodu iš ’Chardonnay‘ ir ’Pinot Noir‘ vynuogių. Aromatų tyrumas, struktūra, koncentracija – jokių priekaištų. 2009 m. derliaus ’Pelorus’ dar kompleksiškesnis, kilniai subrendęs.
Vienas po kito ragaujami vynai stebina. „Chardonnay“, 2010 atrodo lyg artimas garsiojo „Meursault“ iš Burgundijos giminaitis: subtilus, dvelkia skrudinto lazdyno riešutu. „Pinot Noir“, 2010 kvepia vaistažolėmis, prieskoniais, karamelizuota vyšnia, juntamas šilkinis saldymedžio poskonis. „Pinot Noir“, 2006 jau išsiskiria „karvidės“ aromatais, sušvelnėjusia rūgštimi, nuostabiai subrendęs.
Paskutiniai du vynai nustebina dar labiau. „Te Koko“ 2011 tarsi spinduliuoja energija, primenančia geriausius biodinaminiu principu padarytus vynus. „Te Wahi“ 2010 demonstruoja griežtesnę, taniniškesnę, tvirtesnę „Pinot Noir“ versiją. Vizitas „Claudy Bay“ įkvepia tolesniems ieškojimams.

Prancūziška dvasia – „Clos Henri“
Siauru keliuku pasiekiu labiausiai į regiono pakraštį nutolusią vyninę – „Clos Henri“. Iš tolo boluoja sena medinė koplytėlė, joje ir vyksta vynų degustacijos. „Clos Henri“ įkūrėjai – viena garsiausių Prancūzijos vyndarių šeimų, žymiosios „Henri Bourgeois“ vyninės savininkai iš Luaros slėnio, Chauvignol kaimelio. „Henri Bourgeois“ pripažinimą pelnė dėl puikiųjų Sancerre gaminamų SB vynų. Nenuostabu, kad panašią sėkmę Bourgeois šeimos dešimtosios kartos palikuonys sumanė pagauti kitoje geriausioje šios vynuogės augimvietėje – Marlboro slėnyje. Čia daromi viso labo 6 vynai – trys SB ir trys ’Pinot Noir‘. Visi padaryti prancūzišku stiliumi, gerbiant terroir savybes. „Clos Henri“ 2013 m. sertifikuota kaip organinė vyninė, tad dėmesys vynmedžių priežiūrai, reikalavimai vyno gamybai – maksimalūs.
Labiausiai sužavi „Bel Echo Sauvigno Blanc 2013“. Pats minerališkiausias iš visų tądien ragautų vynų, koncentruotas, svarus. „Bel Echo Pinot Noir 2013“ kvepia spanguolėmis, skonyje – ryški juodojo pipiro nata, labai minerališkas. Abu vynai – gastronominiai.

Biodinaminiai filosofai
Pakylėta sakralios „Clos Henri“ atmosferos tiesiog įpuolu į paskutinę – „Seresin“ vyninę, nė nesitikėdama būti priimta. Mat darbo valandos jau baigėsi, viename mažų kubo formos pastatėlių darbuotojai gurkšnoja kas alų, kas vyną. Tačiau viena merginų deda savo bokalą į šoną ir kviečia degustuoti „Seresin“ vynų. Pakeliui pasakoja, kad ūkyje laikomasi organinės, biodinaminės vyndarystės principų. „Kaip gamta liepė“, – patikslina ji. Auginami čia ir alyvmedžiai, vaisiai, daržovės, prieskoninės žolės. Žodžiu, tikras ūkis. Merginos žodžius patvirtina nuo statinės ant statinės šokinėjantys kalakutai.
Ragaujame įvairiausių stilių ’Sauvignon Blanc‘, ’Chardonnay‘, ’Pinot Gris‘, ’Pinot Noir“ vynus. Visi jie nepanašūs į nieką kitą, „kitokie“. „Chardonnay“ – egzotiškas, įsimintinos rūgšties, „Marama Sauvignon Blanc“ išsiskiria trumų aromatu, „Gewurztraminer“, kiek pabrandintas prancūziško ąžuolo statinėse, be klasikinių rožių ir ličių aromatų, įsimena dilgčiojančiu imbieriniu poskoniu. Desertinis „Memento Riesling“ pabaigia įspūdingą degustaciją ir tos dienos pažintį su Marlboro slėnio vynais.
Naujoje Zelandijoje tapo aišku, kad „popsiškasis“ Marlboro SB stilius yra tik dalis tiesos.