Alų mėgsta visi – tik nežino, kokį

Įsirengė patys
Vadinti šią įstaigą siūloma tikruoju pavadinimu – jos įkūrėjams nepatinka terminas „aludė“, o žodis „baras“ asocijuojasi su žodžiu „bartis“. „Pas mus niekas nesibara. Per dvi savaites sudužo tik viena taurė. Ir ta pati – dėl mūsų kaltės. Ši vieta skirta intelektualams, o ne girtuokliams – kitaip tariant, žmonės pas mus ateina išgerti po vieną ar po du bokalus, o ne prisigerti“, – sąmoningais lankytojais džiaugiasi Tomas Bartninkas, vienas iš trijų „Alaus biblioteką“ valdančios UAB „60 stilių“ savininkų. 
Laimė, kad ir XVIII a. pastate esančių patalpų šeimininkas patikėjo tuo, kad „Alaus biblioteka“ turės savo koncepciją ir nė iš tolo nepanėšės į tas prastos reputacijos snarglėtas aludes, kurių sostinėje netrūksta. Anot p. Bartninko, kitu atveju patalpų būtų buvę ieškoma iki šiol, nors ir taip sugaišta nemenkai – trijų draugų kompanija į daugybės NT savininkų senamiestyje duris beldėsi kone metus.
Dar nemažai laiko užtruko renovacija, kurią baro savininkai iš dalies atliko patys, padedami draugų ir giminaičių. Šiam balaganui vadovavo profesionalė – renovacijos projektą sukūrusi architektė Ieva Folk. Remontuojant senas patalpas, kuriose anksčiau buvo indų restoranas, trijų draugų kompanijai pavyko sutilpti į 60 tūkst. Eur.

Kitoje barikadų pusėje
Ir p. Tomas, ir kiti du baro savininkai – naujokai restoranų versle. Visi turi kitus pakankamai rimtus darbus ir tik po jų užsuka į „Alaus biblioteką“. Ne tik alaus pagurkšnoti, bet ir kitoje barikadų pusėje, t. y. už baro, pastovėti. „Bent vienas iš mūsų visą laiką būna prie baro, nes puikiai suprantame, kad svetimomis rankomis verslo nepadarysi“, – sako p. Tomas.

Darbo dienomis „Alaus biblioteka“ dirba nuo 17 val. iki vidurnakčio. Šeštadienį pradeda dirbti šiek tiek anksčiau, o sekmadienį ir pirmadienį visai neveikia. Vienu metu čia gali tilpti iki 100 alaus mėgėjų, tačiau galimybę įsitaisyti prie staliuko ar baro turi tik mažiau nei pusė iš jų.
„Mes nesame godūs, nenorime uždirbti visų pinigų, todėl verslo pietų nesiūlome. Mums svarbu, kad rinktųsi tikslinė auditorija, dėl kurios esame pasiryžę stengtis“, – tikina vienas „Alaus bibliotekos“ šeimininkų.
Kodėl pavadinime vartojamas žodis „biblioteka“? „Neslėpsiu, kad kurti „Alaus bibliotekos“ koncepciją padėjo specialistai iš reklamos agentūros „McCann Vilnius“, kurioje dirbu. Jau vėliau sužinojome, kad šiame pastate kadaise veikė knygryšykla. Šis faktas pridėjo istorinio svorio, nors pavadinime žodis „biblioteka“ atsirado anksčiau“, – paaiškina verslininkas.

Vietoj maldaknygės
Knygų skaityti čia niekas neverčia, nors čia jų – daugiau nei pakankamai: grožinės, mokslo literatūros, enciklopedijų. Vis dėlto vieną knygą bent pavartyti privaloma – tą, kurioje gana smulkiai aprašyti visi alaus stiliai, kuriuos tik galima rasti „Alaus bibliotekoje“. „Alaus“ knygos guli maldaknygėms laikyti skirtuose dėkluose, kurie įtaisyti ant kėdžių, į Lietuvą atvežtų iš tikrų maldos namų Anglijoje, atkalčių.
O jeigu nepadės ir ši knyga, patars, kokį alų rinktis, „Alaus bibliotekos“ šeimininkai, besivadovaujantys šūkiu, kad visi mėgsta alų, tik nežino, kurio stiliaus. „Jeigu žmogus dar nežino, koks alus jam patinka, mes padėsime jam atrasti „savąjį“. Mūsų tikslas – edukuoti žmones ir kelti alaus vartojimo kultūrą. Džiaugiuosi, kad Vilniuje egzistuoja alaus vartojimo kultūrą puoselėjančių žmonių kompanija, kuri dėl bendro reikalo nebijo atverti kai kurių verslo kortų net konkurentams. Vienas tokių – mus konsultavęs „Špunkos“ šeimininkas Haroldas Arėška“, – teigia p. Tomas.

Tiksliai suskaičiuoti visų čia parduodamų alaus pavadinimų negali net alaus žmogumi save vadinantis p. Bartninkas. Jis siūlo „kitokią“ matematiką, o tiksliau – sykiu panagrinėti lankytojams sukurtą schemą, primenančią periodinę cheminių elementų lentelę: „Parduodamas dviejų tipų alus – lageris ir elis. Turime 15 šeimų ir 60 stilių alaus. Kiekvienam stiliui atstovauja keli gamintojai. Spėju, kad turime per 200 skirtingų pavadinimų alaus. Tačiau esmė – ne skaičiai ir ne pavadinimai. Mes tiesiog norime pristatyti čia visą alaus pasaulį. Dėl šios priežasties per tiekėjus užsienyje atsivežėme tokių alaus stilių, kokiais Lietuvoje dar niekas neprekiavo.“

Kokteiliai = pornografija
Pasak jo, čia galima rasti tiek didelių, tiek mažų alaus daryklėlių iš daugybės pasaulio šalių. „Alaus bibliotekos“ šeimininkai stengėsi, kad kiekvienam stiliui atstovautų bent vienas lietuviškas prekių ženklas. 
O kokias alaus rūšis „Alaus bibliotekos“ šeimininkai vadina alaus pornografija? „Mes siūlome tik klasikinio alaus rūšis, todėl čia nerasite alaus kokteilių, kurie dabar populiarūs“, – aiškina p. Bartninkas.
Ypatingą dėmesį „Alaus bibliotekos“ šeimininkai skiria ir alaus pateikimui: čia jums neįpils alaus į po ranka pirmą pasitaikiusią taurę ar bokalą, nors tokia praktika įprasta daugelyje panašių įstaigų.
Anot p. Tomo, alaus kainos bare svyruoja nuo 2,5 iki 9 Eur. Brangiausias – retesnis alus, toks, kokio kituose baruose nerasite.

Į „Alaus biblioteką“ jis siūlo ateiti po vakarienės, nes, be kelių rūšių užkandžių, valgiaraštyje daugiau nieko nėra – čia siūloma įvairių mėsos produktų, kuriuos pristato šalies ūkininkai, taip pat naminių bulvių traškučių, „Sūrininkų namuose“ gaminamų sūrių. „Esame alaus, o ne maisto specialistai. Kitu atveju tektų ieškoti ketvirto partnerio, kuris išmano kulinariją. Be to, didžiąją mūsų virtuvės dalį užima šaldytuvai su alumi“, – teigia p. Bartninkas.
Anot jo, ateityje „Alaus bibliotekoje“ bus rengiamos paskaitos,  kuriose bus pasakojama ne tik apie alaus skonio savybes, bet ir supažindinama su šio gėrimo istorija. Be to, palėpėje ketinama įrengti salę, kurioje bus rengiamos alaus degustacijos.