Visada blynas

Turbūt nėra kito tokio patiekalo, kuris gali būti tiekiamas tiek pusryčiams, tiek pietums, tiek ir vėlyvai vakarienei, kuris gali būti ir lengvas užkandis, ir sotus valgis, ir netgi desertas. Taip, aš kalbu apie blynus.

Kažin ar rasime pasaulyje tautą, kuri augindama grūdines kultūras nėra susiprotėjusi sumalti tuos grūdus, atskiesti juos vandeniu ar pienu, įmušti vieną kitą kiaušinį ir iš gautos tešlos iškepti paplotėlį ar blyną. Tai įmanoma padaryti praktiškai iš bet kokių grūdų, pradedant kviečiais, baigiant grikiais, ryžiais ar kukurūzais. Jeigu bandyčiau aprėpti viską, vargšas mano redaktorius imtų rautis plaukus nuo galvos, galvodamas, kaip apkarpyti knygos ilgio straipsnį. Pasigailėkime jo ir šiandien pasikalbėkime kiek siauresne tema, tarkim, kad ir apie paprasčiausius blynelius, tuos pačius, kuriuos prancūzai vadina „crepes“, mūsų kaimyninės slavų tautos – „naliesniki“, o mes, genami kalbininkų, vadiname juos „lietiniais“.

Juos žino visi

Tai plonytis blynas, iškeptas per visą keptuvę. Negi nepamenate, kaip vaikystėje mama juos kepdavo ir kaip gardu būdavo, kai ji nepasisekusį, suplyšusį blyną pabarstydavo cukrumi, susukdavo į vamzdelį ir duodavo sukrimsti tiesiog taip? Atrodytų, juos kepti turėtų būti labai sudėtinga, ypač jeigu jūsų mama buvo įgudusi ir mokėjo blynelį mikliu riešo judesiu išmesti į orą tiesiai iš keptuvės, o tasai, apsivertęs, nusileisdavo ant įkaitusio paviršiaus kitu šonu. O dar tas skystos tešlos varinėjimas po keptuvę taip, kad visas dugnas būtų padengtas tolygiai... Ne ne, tai labai sunku, ir kad pavyktų blyneliai, reikia metų metus mokytis ir treniruotis. Taip manote? Tuomet labai klystate. Tai visai paprasta.

Pamirškit visokius receptus, jų čia nereikės. Pamirškite specialias prancūziškas tik blyneliams kepti skirtas keptuves, kurias įnirtingai siūlo reklamos. Turite paprasčiausią didelę keptuvę lygiu dugnu? Tiks, viską iškepsim, viskas pavyks. Pradėkime nuo tešlos.

Lengviausia (ir labiausiai įprasta) blynelius kepti iš kvietinių miltų. Įberkite jų į aukštą dubenėlį, iš pradžių keletą kupinų šaukštų. Įmuškite ant viršaus porą kiaušinių. Žiupsnelį druskos. Pačia paprasčiausia šakute išmaišykime viską tiek, kiek maišosi. Gauname neapetitišką ir nevienalytę masę, pilną gumuliukų. Dabar truputį vandens ar pieno, galima jų mišinio. Vėl išmaišome. Masė jau tolygesnė, nors dar ne visai. Dar truputį vandens. Ir dar. Kai šakute toje tešloje nieko nebeužkabiname ir nebeištraukiame, galime pasičiupti plakimo šluotelę, bus patogiau. Tada po truputį skysčio įpilame tiek, kad tešlos konsistencija būtų maždaug kaip riebios grietinėlės. Viską darant būtent taip, kaip aprašyta, gumuliukai pasiskirsto po skystį ir dingsta, tešla tampa vienalytė.

Dėmesio, svarbus momentas – jeigu turite laiko, palikite tešlą pastovėti kokį pusvalandį. Pirma, iš jos išsiskirs plakimo metu susidarę burbuliukai, ir kepami blynai mažiau plyšinės. Antra – miltai labiau įmirks ir kepti bus lengviau, tešla kepdama labiau sukibs, bus lankstesnė. Galite pastebėti, jog praėjus pusvalandžiui masė pasidarė kiek tirštesnė. Ne bėda, tiesiog įpilkite dar truputį skysčio ir išmaišykite.

Pasirengimas baigtas. Vienintelis sprendimas, kurį dabar reiktų priimti, tai ar jūsų blyneliai bus skirti pagrindiniam patiekalui, ar desertui. Saldžiuoju, desertiniu atveju galite įberti į tešlą cukraus, kakavos miltelių, kokią taurelę mėgstamo likerio. Šliukštelkite šlakelį „Cointreau“, jeigu norite apelsininio prieskonio, ar „Frangelico“, jeigu patinka lazdynų riešutai. Laisvės fantazijai čia daug.

Dabar kepimas

Dedame sausą keptuvę ant vidutinės ugnies ir įkaitiname ją. Aš labiau mėgstu sunkią ketaus keptuvę: ir blynelių prikepi, ir dilbio raumenis patreniruoji, o ir iškepa joje viskas tolygiau. Tačiau, kaip minėjau, pati paprasčiausia tefloninė čia tiks irgi, ir neklausykite tvirtinančių priešingai. Kai keptuvė jau įkaitusi, ją reikėtų truputį patepti riebalais. Klasikinis ir archajiškiausias variantas – paimti lašinių odelę ir ja patepti keptuvės dugną, taukų lieka kaip tik tiek, kiek reikia. Galima patepti ir tiesiog sviesto gabalu, tiktai greitai, plonu sluoksneliu. Turite tik aliejaus? Paimkite švarų medžiagos gniužulėlį, pavilgykite ir patepkite. Jeigu pilsite aliejaus tiesiai į keptuvę, tešla nenorės pasklisti tolygiai, o ir kepdama skrus visai ne taip: ji susitrauks gabaliukais kaip plakta kiaušinienė, o mums juk to visai nereikia.

Patepėte? Tada kabiname paruoštos tešlos nedideliu samteliu ir pilame į keptuvės vidurį. Didelio kiekio nereikia, tik tiek, kad vartant keptuvę į šonus dugnas tik tik būtų padengtas tešla. Aš garantuoju, savo virtuvėje rasite kokį nors šaukštą, samtuką, didelį stikliuką, galų gale, o jo talpa bus lygiai tokia, kokios jums reikia. Paeksperimentuokite, susiraskite tinkamą kiekį, ir kitus kartus kepti jau bus kur kas paprasčiau.

Keletas momentų: jeigu tešla sklinda labai greitai ir blynas kepa su daug skylučių, greičiausiai tešla yra per skysta. Kaip ją patirštinti? Pirmas impulsas būtų įberti daugiau miltų į tešlą ir išmaišyti. Tačiau taip padarę pamatysite, kad atsirado gausybė gumuliukų ir juos labai sunku panaikinti. Kur kas geriau yra paimti kitą indą, įberti ten miltų ir tada po truputį pilti jau paruoštą tešlą, vis maišant, ir, kai pasieksite tolygią konsistenciją, sumaišyti abi tešlas. Yra ir paprastesnis, tinginių variantas – viską išplakti plaktuvu, tada gumuliukų irgi neturėtų likti, bet vėl atsiras oro burbuliukų, o jų mes stengėmės išvengti. Pasirinkimas jūsų. O štai jeigu pirmasis blynas yra kietas, sunkiai lankstomas, pernelyg storas, o pilama tešla sunkiai sklinda po keptuvę – tiesiog labiau atskieskite tešlą.

Ar kada susimąstėte, kodėl sakoma, kad pirmas blynas visada prisvilęs? Man atrodo, patarlė kilo būtent kepant blynelius. Pirmasis retai kada būna idealus. Vis viena pirmiausia reikia atitaikyti tinkamą temperatūrą, ir tasai pirmasis blynas dažniausia būna temperatūros indikatorius. Svyla – ugnį mažiname, kepa pernelyg lėtai ir verčiamas limpa bei plyšta – didiname. Turint omenyje, kad anksčiau blynai buvo kepami virš anglių įkaitinus plokščią keptuvę, netoli gyvos ugnies ar tiesiog krosnyje, proceso metu visada turėdavai rasti tinkamą atstumą nuo anglių, idealiausią, nes tada blynus pavyksta iškepti būtent tokius, kokių reikia. Jeigu tam reikia paaukoti pirmąjį blyną, ką gi, ugnies dievų irgi nereikia pamiršti.

Kai jau atitaikysite temperatūrą ir tešlos skystumą, pastebėsite, kad kepamų blynelių kraščiukai padžiūna pirmiausia ir šiek tiek užsilenkia į viršų. Kai tik išdžiūna visas paviršius, galima tiesiog pirštais griebti už kraščiuko, iškelti į viršų ir apversti kita puse. Nepasitikite pirštų atsparumu karščiui –paimkite ploną medinę mentelę. Žinoma, visada galite pasitreniruoti kaip blynelių vartytojai mėtydami juos į orą, jeigu tik šalia nelaukia alkanų žmonių minia, kurią ant žemės nukritęs gėris gali paskatinti imtis agresijos.

Iškeptus blynelius kraukite vieną ant kito į lėkštę. Procesas vyksta, blynelių kaugė auga, pasitikėjimas savo jėgomis taip pat – kaip tik tai, ko ir reikėjo. Prikepsite per didelę krūvą, galite dalį užšaldyti. Blyneliai puikiai išsilaiko šaldymo kameroje, tik atšildyti juos reikia iš lėto ir atsargiai plėšti vieną nuo kito, kad nesulūžinėtų.

Prikepėm. Kas toliau?

Štai mano mėgstamiausias variantas, kuris, nors ir paprastas, bet vis dėlto kelia įspūdį stebėtojams: blynelį klast į lėkštę, į centrą įdėkite nedidelį gabalėlį sviesto ir visą plotą pabarstykite puse arbatinio šaukštelio cukraus. Lenkiame per pusę, tada dar per pusę, kad išeitų ketvirtis. Keptuvėje ištirpiname sviesto, jau kiek didesnį kiekį nei kepant pačius blynelius. Kai jis tik tik nustos putoti, dedame keturis paruoštus blynelių ketvirčius. Mūsų užduotis – paskrudinti juos, kad išorė taptų traškanti, rusva. Kai paskrudinsite abi puses, į centrą įpilkite apie pusę taurelės brendžio, ir keptuvę greitais judesiais judinkite, kad blyneliai slidinėtų. Brendį galima uždegti ilgu degtuku, arba jis užsidegs pats, jeigu pakaks kaitros. Kai tik liepsnos užgęsta ir nebesijaučia alkoholio kvapo, blyneliai paruošti. Atrodytų, primityvokas receptas, tačiau skonis pasakiškas, brendis suteikia lengvą džiovintų vaisių prieskonį, vidus minkštas nuo sviesto, o paskrudusi plutelė traška. Tik atsargiai, gaisro virtuvėje kepant blynelius sukelti visai nebūtina.

Kiti variantai? Susukite į vamzdelį, įvynioję kelis gabalėlius banano. Sulankstykite vokeliu, į vidų įdėję nesunkiai besilydančio sūrio gabalėlį, pabarstytą kmynais. Pasitelkite fantaziją, apsidairykite, ką turite virtuvėje, ir tikrai kils idėjų. O įkvėpimui – štai keletas įdomesnių receptų.

Ant blynelio uždėkite gabalėlį bri sūrio ir keletą skiltelių obuolio, perlenkite blynelį per pusę, patepkite tirpintu sviestu, pabarstykite kapotais riešutais ir trupučiu cinamono. Kepkite orkaitėje, kol paviršius paskrus, o sūris viduje išsilydys.
Paruoškite blynelius, trečdalį miltų pakeitę grikiniais. Supjaustykite juos ketvirčiais. Į kiekvieno vidurį įdėkite šaukštelį grietinės, pusę šaukštelio lašišos ikrų ir pabarstykite kapotais laiškiniais česnakais ar tiesiog petražolėmis. Kraštus suimkite ir suriškite laiškinio česnako lapeliu – pagaminkite nedidelį maišelį. Pamėginkite tą patį, tik su rūkyta lašiša vietoj ikrų.
Pagaminkite blynelių tortą, pertepdami kas antrą sluoksnį vaniliniu kremu ir aviečių uogiene. Išmėginkite panašų „tortą“, tik su smulkiai kapotų keptų grybų ir karamelizuotų svogūnų įdaru.
Savo mėgstamą troškinį pagaminkite iš kiek mažesnių gabalėlių ir kiek tirštesnį. Įvyniokite porą šaukštų troškinio į blynelį, sandariai suvyniokite ir apskrudinkite.
Aptepkite blynelį plonu sluoksniu iki košės konsistencijos suvirto vištienos faršo su nemažai prieskonių, susukite jį į cigarą, supjaustykite 15cm ilgio gabalėliais, apvoliokite miltuose, kiaušinio plakinyje ir bandelių trupiniuose ir išvirkite gruzdintuvėje. Pateikite su vištienos sultiniu, pabarstytus smulkiai sukapotomis petražolėmis.

Skanaus!

Komentarai