Vejami iš Lenkijos farmacininkai pasirinko Lietuvą
„Gintarinės vaistinės“ grupės, kuriai priklauso UAB „Limedika“, UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Norfos vaistinė“, tinklą per Nyderlandų bendrovę „Central European Pharmaceutical distribution“ (CEPD N.V.) valdanti Lenkijos grupė „Pelion“ ketina Lietuvoje statyti sandėlį ir stambų logistikos centrą, iš jo vaistais galėtų aprūpinti visą Lietuvos rinką.
Be 8.400 kv. m sandėliavimo patalpų, numatyta ir apie 1.200 kv. m biuro patalpų, jose įsikurs „Gintarinės vaistinės“, didmeninę prekybą vykdančios „Limedika“ ir kitų grupės įmonių – NFG ir „Norfos vaistinė“ – administracija. Šiuo metu bendrovės nuomojasi biurus trijose skirtingose vietose.
„Senąjį sandėlį, kurį nuomojamės Kaune, jau išaugome. Be to, jis gerokai nugyventas, jam per 20 metų. Kompleksas buvo kelis kartus renovuotas, bet architektūra ten sena, jis vis tek yra nepatogus ir jau nebeatitinka mūsų poreikių“, – „Verslo žinioms“ sakė Roni Drori, CEPD N.V. prezidentas.
Pasipiktino reguliavimu
Investuotojai tiksi, kad logistikos centras duris atvers lygiai po metų. Vėliau, kai tik bendrovės įsikurs naujose patalpose, CEPD žada imtis plėtros.
„Lietuva taps tolesnės plėtros baze į Baltijos šalis, o vėliau – ir į kitas regiono rinkas“, – tikisi p. Drori.
Paklaustas, kodėl investicijoms pasirinkta būtent Lietuva, CEPD prezidentas atsakė trumpai – dėl gerų rezultatų, ir pridūrė, jog sprendimas investuoti Lietuvoje grupės mastu priimtas 2007 m., kai „Pelion“ pradėjo „Gintarinių vaistinių“ įsigijimo procesą.
Grupės strategijoje įrašyti tikslai – stiprinti pozicijas Rytų ir Vidurio Europos regione bei rinkose aplink Lenkiją. Tad Varšuvos biržoje kotiruojamai kaimyninės šalies milžinei Lietuva pasirodė idealus pasirinkimas. O dabar papildomai investuoti į logistikos centrą ir sandėlį Lietuvoje buvo logiškas sprendimas, mat Lenkijos grupė čia jau yra įkėlusi ir apšilusi abi kojas.
Tačiau yra ir kitų priežasčių, kodėl kaimynai suskubo didinti investicijas Lietuvoje. Tėvynėje investicijas „Pelion“ pristabdė, nes Lenkijos farmacijos rinkoje subjuro investicinė aplinka.
Šalies kaimynės farmacininkų netrukus laukia jau trečias kompensuojamųjų vaistų kainų mažinimo raundas.
Pagal Lenkijoje dabar galiojančias kompensuojamųjų vaistų platinimo taisykles, tokių vaistų platintojai privalės sumažinti savo pelno maržas nuo 6% iki 5%. Kaimynų farmacininkai ir vaistų pardavėjai vykdė lobistinę kampaniją, siekdami, kad Sveikatos apsaugos ministerija nevykdytų trečio karpymų raundo. Jie ilgai įrodinėjo politikams, kad kitu atveju kompensuojamųjų vaistų pardavimas apskritai bus nuostolingas. Tačiau valdžia liko nepermaldaujama.
Demonstruoja nepasitenkinimą
Lenkijoje galioja griežtas reklamos ir vaistų rinkodaros reguliavimas. Draudžiama bet kaip reklamuoti receptinius preparatus bei kompensuojamuosius vaistus ir siūlyti nuolaidų. Griežtai reglamentuojamas ir pardavėjų bendravimas su gydytojais, ligoninėmis, klinikomis ir ligoniais.
„Investuoti Lenkijoje nebeliko prasmės. Dėl itin žemų maržų ir vaistų kainų investicijų grąža investuotojams yra nepriimtina. Esu labai nusivylęs Lenkijos rinka ir politikų sprendimais. Dėl to performuojame savo veiklos strategiją, koncentruojamės į mažmeninės prekybos veiklą bei CEPD, kuri yra atsakinga už mažmeną ir kompanijos tarptautinę plėtrą“, – dienraščiui „Puls Biznesu“ sakė Jacekas Szwajcowskis, „Pelion“ vadovas.
Skaičiuojama, kad trys Lenkijos didžiausios farmacijos didmenininkės – „Neuca“, „Farmacol“ ir „Pelion“ – praras maždaug po 20 mln. PLN pajamų per metus.
Pasak p. Szwajcowskio, „Pelion“ planas, kaip išsisukti nuo pajamų mažėjimo, kurį esą lems itin griežtas reguliavimas Lenkijoje, yra plėtra į užsienio rinkas.
Jis, kaip ir mažmenine prekyba „Pelion“ grupėje besirūpinančios CEPD N.V. prezidentas, neslepia, kad Lietuva kompanijai yra per maža, todėl ji jau taikosi į visos Europos vaistines. Perėmimams ir sandėliams grupė iš viso planuoja skirti 420–630 mln. PLN (338,7–508 mln. Lt). Tiesa, didžioji dalis operacijų toliau bus koordinuojama iš Nyderlandų.
Ponas Drori taip pat prasitarė, kad CEPD bando didinti mažmeninės vaistų prekybos rinkos dalį ir Lenkijoje. Tačiau šalyje kaimynėje rinka labai suskaldyta. Ten veikia daugybė mažų tinklų, valdančių vos po kelias ar kelias dešimtis vaistinių. Lenkijoje iš viso yra apie 13.000 vaistinių. Derėtis su kiekvieno tinklo akcininkais ir bandyti konsoliduoti rinką yra sunkiau nei įsigyti didesnių tinklų užsienyje. Lietuvoje veikia trys dideli žaidėjai, p. Drori skaičiavimais, jie valdo apie 80% rinkos.
* * *
Kompiuterizuota logistika
- Į logistikos centrą Kaune keliaus produktai iš visų su „Gintarinės vaistinės“ grupe bendradarbiaujančių gamintojų – tiek dirbančių Lietuvoje, tiek iš užsienio gamyklų. Kaune visi medikamentai, higienos prekės ir kiti farmacijos gaminiai kompiuterine sistema bus automatiškai išskirstomi pagal mažmenininkų pateiktus užsakymus. O didmenininkės „Limedika“ valdomas transportas išvežios tuos užsakymus į atitinkamas vaistines, klinikas ir ligonines. Šiuo metu visa tai daroma rankiniu būdu.
- Ponas Drori pabrėžia, kad daugiausia vaistų, medikamentų ir kitų gaminių perkama iš Lietuvoje veikiančių tarptautinių kompanijų ar jų atstovybių. Tačiau įsigyjama ir iš vietos bendrovių. Tad, jei CEPD valdomoms bendrovėms, persikėlus į naujas patalpas, pavyks padidinti apsukas, kaip lenkai ir planuoja, iš to laimės ir vietos medikamentų, higienos priemonių bei kitų farmacijos prekių gamintojai.
Investicijų taikiklyje
- Lenkijos verslas paskutiniais metais vis labiau pamėgsta Lietuvą. Šiuo metu apie 21% visų užsienio investicijų į Lietuvą atkeliauja iš Lenkijos. Aišku, didžiąją šio rodiklio dalį sudaro „Orlen Lietuva“ gamykla Mažeikiuose. Tačiau VŽ jau anksčiau rašė, jog pastaruoju metu į Lietuvą veržiasi ir šalies kaimynės maisto bei tekstilės gamintojai ir pardavėjai.
- Lenkai valdo ir Panevėžio transporto priemonių stiklų gamintoją „Guartis“, taip pat keletą kitų vidutinio dydžio ir didesnių šalies bendrovių. Tarp nemažai Lietuvoje investavusių Lenkijos bendrovių galima nurodyti „Lotos“, PGNiG, „Computer Land“, „Ciech Tagatis“ ir „Ceramika Opoczno“. Taip pat draudikus PZU ir „Commercial Union“.
Apie „Pelion“
- „Pelion Healthcare Group“ (anksčiau Lenkijos farmacijos grupė) gyvuoja 22 metus ir šiuo metu yra viena iš didžiausių farmacijos grupių Lenkijoje.
- Grupė veikia visuose vaistų ir medikamentų platinimo rinkos segmentuose, pradedant didmenomis bei paslaugomis vaistų gamintojams ir baigiant prekių pristatymu į vaistines. Ji taip pat tiekia vaistus į ligonines ir klinikas, teikia platinimo ir logistikos paslaugas gamintojams.
- Biržoje kotiruojama „Pelion S.A“ – tai valdančioji bendrovė, kuri prižiūri visas grupės bendroves ir jų veiklą.
- CEPD (Central European Pharmaceutical Distribution) N.V. yra Olandijoje registruota kontroliuojančioji bendrovė, veikianti per lokalias antrines įmones, įsitvirtinusias Vidurio ir Rytų Europos šalių mažmeninėse farmacijos rinkose. 2011 m. pirmo ketvirčio pabaigoje CEPD valdė kompanijas Lenkijoje, Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Skaičiuojant su „Litfarma“ vaistinėmis, kurias „Gintarinė vaistinė“ įsigijo 2011 m., CEPD valdo 2696 vaistines visoje Europoje.
- Lenkijoje CEPD NV veikia per bendrovę DOZ SA, kuri valdo 2200 vaistinių. Visas jas vienija prekės ženklas „Dbam o Zdrowie Pharmacy“.
- Lietuvoje „Pelion“ per CEPD valdo UAB NFG, ši valdo bendroves „Limedika“ (100%), „Gintarinė vaistinė“ (100%) ir „Norfos vaistinė“ (50% akcijų). „Gintarinės vaistinės“ grupės (“Gintarinė vaistinė“, „Norfos vaistinė“ ir „Limedika“) apyvarta 2012 m. siekė 516 mln. Lt, o šių metų pirmą pusmetį ji sudarė 276 mln. Lt. Grupei priklauso 227 „Gintarinės vaistinės“ ir 84 „Norfos vaistinės“. Iš viso prekiaujama maždaug 20000 pavadinimų prekių, „Gintarinės vaistinės“ grupei jas tiekia daugiau kaip 300 įmonių. „Gintarinė vaistinė“ – trečias pagal dydį vaistinių tinklas Lietuvoje, įkurtas 2002 m. ir šiuo metu valdantis daugiau nei 230 vaistinių visoje Lietuvoje. „Gintarinėje vaistinėje“ dirba per 700 darbuotojų,
- UAB „Limedika“ kasdien vaistus bei kitas medicinos prekes tiekia daugiau kaip 300 gydymo įstaigų ir 1400 vaistinių visoje Lietuvoje.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus gyventojai, ypač Karoliniškių mikrorajono, jau beveik tris dešimtmečius mėgsta apsipirkti vienoje pirmųjų „Norfos“ parduotuvių – „Kometoje“. Liepos pradžioje ji užvėrė duris pirkėjams, kad rugpjūtį juos pakviestų iš esmės atsinaujinusi. Šias permainas vietos gyventojai ir aplinkinių įstaigų darbuotojai įvertino – nuo pirmųjų atnaujintos parduotuvės valandų ją užplūdo pirkėjai.
Šiandieniniame mažmeninės prekybos versle vyksta arši konkurencija dėl kiekvienos klientų dėmesio akimirkos. Tad gyvybiškai svarbu rasti būdų išsiskirti. „IKI Lietuva“ vadovė Nijolė Kvietkauskaitė teigia išvedusi formulę, padedančią ne tik identifikuoti stiprybes konkurencinėje aplinkoje,, bet ir nuolat jas stiprinti. Ši formulė slypi viename paprastame klausime.
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Vilniaus Karoliniškių gyvenamajame rajone veikiančiame prekybos centre „Kometa“ prieš 26 m. buvo atidaryta „Norfa“ – tuomet antroji šio dabar vieno didžiausio mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių. Nors buvo sulaukusi kelių atnaujinimų, bet pastaruosius metus prašyte prašėsi remonto. Vos birželį įsigijusi šį iki tol dalinai nuomotą prekybos centrą, imtasi jo remonto. Jis atliktas per rekordiškai trumpą laiką – liepos 4 d. uždaryta parduotuvė pirkėjus pakvietė rugpjūčio 27 d.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.
