Giminės recepto įkvėptas smulkusis verslas
Šilutėje gyvenanti p. Ivanauskienė, UAB „Danutės šakotis“ direktorė, šakočių kepimo cechą įsirengė savo namo kieme. Namo, kurį, kaip pati sako, pasistatė kepdama ir žiguliuku klientams vežiodama pirmuosius šakočius. Konditerijos mokslus baigusi šilutiškė nutarė atgaivinti močiutės ir mamos receptą, kuris pernai užsitarnavo tautinio paveldo ženklą. Iš pradžių kepusi ir anuomet populiarius figūrinius tortus, p. Ivanauskienė ilgainiui atsidėjo vien šakočių kepimui.
„Pagal šeimyninį receptą šakočius kepu nuo 1975 m. Jų realizavimas ilgesnis, perka jų žmonės įvairiausioms progoms, vežasi kaip desertą į gamtą. Be to, kai pradėjau juos tiekti parduotuvėms, išaugo gamyba, todėl tik juos ir kepu“, – pasirinkimą gaminti tik vieną konditerijos gaminį motyvuoja p. Ivanauskienė.
Trūksta patikimų
Užsakymų tiek, kad vasaros sezonu Danutės šakočiams išvežioti neužtektų ir turimų poros autobusiukų, jei tik cechas būtų didesnis. Visgi ne pajėgumo, o patikimų kepėjų stoką p. Ivanauskienė įvardija didžiausia bėda. Ne kiekvienas darbo neturinti šilutiškis nori porą valandų sukti įkaitintoje krosnyje beaugantį raguotą pyragą, stengtis išlaikyti precizišką jo formą.
Būtent gaminio formai, kokybei, natūralioms jo sudedamosioms dalims, tokioms kaip sviestas, grietinė, o ne riebalų mišiniai, skiriamas dėmesys padeda verslininkės šakočiams jau ketvirtą dešimtmetį rasti vietos ant lietuvių stalo.
„Visada kartoju tą patį: žaliavų nekeisiu, mūsų stiprybė yra ir bus tik kokybė. Bet jos iš žmonių išsireikalauti yra labai sunku, nes šakotį iškepti – tai ne bandelę ar pyragą“, – dėsto šilutiškė.
Ji ceche įvedė tvarką, pagal kurią už kokybę tampa atsakinga net ir sandėlininkė. Radusi nekokybišką gamininį ir negrąžinusi jo pakuotojai, baudžiama ne tik sandėlininkė, bet visa grandinė darbuotojų, pradedant kepėja.
Ponia Ivanauskienės kepėjoms moka tik už padarytą darbą, tad neretai sulaukia priekaištų.
„Jei duodi pastabą, kad iškepei batoną, ne šakotį, iš darbuotojų išgirsti visokių kalbų, grasinimų išeiti ir palikti tave per patį kepimo įkarštį. Neslėpsiu, dalis darbuotojų uždirba tik minimumą, bet kiti gauna ir daugiau nei 2.000 Lt, jei tik nori dirbti“, – gana griežtos vadybos patirtimi dalijasi p. Ivanauskienė ir pripažįsta, kad sunkiausia įmonei per žiemos šventes, Velykas ir vasarą, kai gausu krikštynų, vestuvių ir šakočių iškepama daugiausia. Tuomet tenka susikaupti ir vadovei, ir visam kolektyvui.
Bando anglų skonį
Šiemet gamybos apimtis, pasak. p. Ivanauskienės, jau grįžta į 2008 m. lygį, o pernai įmonė pirmą kartą metus baigė, turėdama nuostolį. 2008 m. bendrovės apyvarta siekė 1,64 mln. Lt, o pernai – 75.000 Lt.
Verslininkė pripažįsta, kad nuosmukiui iš dalies įtakos turėjo jau kelerius metus nesikeičiančios šakočių kainos, o žaliavos – kiaušiniai, cukrus ir miltai – nuosekliai brango. Todėl šiemet šilutiškės šakočių kainos pakilo.
Iki šiol spaudimą nekelti kainos ir taikyti akcijas „Danutės šakotis“ patyrė ir iš prekybos tinklų, per kuriuos parduodama daugiausia šakočių. Kasmet atnaujinamos sutartys su dviem didžiaisiais prekybos tinklais iki šiol garantuoja produkcijos sklaidą, nes, p. Ivanauskienės teigimu, firminės parduotuvės išlaikyti neapsimokėtų. Kita dalis šakočių parduodama didmeninės prekybos bazėse smulkiems perpardavėjams, taip pat dalis produkcijos jau kelerius metus keliauja į Didžiąją Britaniją ir Airiją. Lietuviškais šakočiais šiose šalyse prekiauja vienas lietuvių valdomas didmeninės prekybos tinklas.
Patys anglai ar airiai prie šakočių esą sunkiai pratinasi. „Viena moteris nuvežė lauktuvių šakotį anglams. Sako, būčiau geriau pati suvalgiusi – radau šakotį šiukšlių dėžėje. Jiems reikia kremo, o šakotis – nei pyragas, nei sausainis“, – skirtingų šalių įpročius lygina šilutiškė. Tačiau verslininkė nepraranda vilties prisipratinti ir šiuos vartotojus. Verslą padedanti plėtoti Londone gyvenanti p. Ivanauskienės dukra rado kelią į Didžiojoje Britanijoje esančias Rytų šalių parduotuves, joms išsiųsta bandomoji šakočių partija. „Priėmė pabandyti, bet neaišku, ar prigis. Pavyzdžiui, lenkų parduotuvėse neprigijo“, – daug iš užsienio vartotojų nesitiki p. Ivanauskienė. Kol kas pagrindinis verslininkės tikslas – suderinti šakočių kainas ir gamybos apimtį, kad metai baigtųsi pelningai.
***
Tekstas skelbtas rugpjūčio 6 d. dienraščio "Verslo žinios" rubrikoje smulkiajam ir vidutiniam verslui "Mano verslas".
