"Lietuviškas" vynas iš Australijos
Apie drąsą tapti vyndariu
Egidijui ir Ramintai Rusilams, tiksliau – VŽ „Savaitgalio“ pokalbiui su jais, atsitiko panašiai kaip geram išlaikytam vynui. Į Australiją jiedu išvažiavo prieš didžiąją emigracijos bangą, 2001-aisiais. Pokalbio susitikome 2006-ųjų sausį, Ramintai ir Egidijui lankantis gimtinėje. Australijoje jiedu jau buvo įsikūrę, ir vyną ten jau darė. Tas pokalbis taip ir liko kompiuterio laikmenose, o dabar tarsi sulaukęs savo valandos, iškilo į paviršių. Kai šitaip masiškai tautiečiai traukia lengvesnio kąsnio svetur ieškoti, – jis vis dar aktualus. Juolab kad p. Rusilai išvykę ėmėsi Lietuvoje nebūdingos verslo šakos – vyndarystės.
Paskui svajonę
Raminta ir Egidijus tuosyk pasakojo, kad nuvykę į Australiją vienoje vietoje „nenusėdo“ – pirmiausia per 8 mėn. apkeliavo beveik visą žemyną, visus gerai ir mažiau žinomus jo vyndarystės regionus, Naująją Zelandiją.
„Visko nesuminėsiu, kur buvome. Lengviau pasakyti, kur nebuvome, – sakė p. Egidijus. – Tasmanijoje.“ Keliautojus visur lydėjo „puikus vynas ir nuostabūs sūriai“. Anot pašnekovų, tai buvusi didelė patirtis – keliaudami jie „susiurbė“ daug informacijos apie australų vyną ir jo perspektyvas, regionus, vynines, prekių ženklus – kokybės ir kiekybės lyderius, vyno regionų vardo pridėtinę vertę produktui, klimato svyravimus ir rizikos veiksnius.
Toks tikslinis domėjimasis keliaujant, o ir vėliau, Sidnėjuje tobulinant anglų kalbos ir sykiu – enologijos žinias, nebuvo atsitiktinis. Ponas Egidijus sako, kad, pirma, visada svajojęs apie nuosavą vynuogyną, antra, – visgi jis buvo „gamybininkas“, Lietuvoje savo verslą pradėjęs nuo maisto produktų, t. y. makaronų vardu „Gintariniai“ gamybos. Grįžtant 15 metų atgal, – mintis gaminti maisto produktus jam ir bendrakursiui Giedriui Barysui Nepriklausomybės pradžioje kilo neapsikentus jų stokos.
Klausiamas, kodėl vis dėlto paliko gimtinę ir pradėtą verslą, p. Egidijus sako, kad prieš perlipant 30-ies metų slenkstį su Raminta vis dažniau pasvarstydavo, jog nenorėtų gyventi vien tam, kad dirbtų, vytųsi išsivysčiusias šalis, laikytųsi tam tikrų visuomenės normų ir tradicijų, kurios jiems nebuvo priimtinos. Klausimą, iš kur jiedu turėjo tiek drąsos nerti į vyndarystę, pašnekovas atrėmė nevengdamas romantiškų natų.
„Žmonės šiais laikais dirba sunkiai ir ilgas valandas, kartais neatskirdami darbo nuo pramogų, šeimos, laisvalaikio. O vynininkystė – tai nuostabi verslo šaka, apimanti daug dalykų. Tai ir žemės ūkis, ir technologijos, ir kartu – menas kurti, rinkodara. Pagaliau – tai sukurto produkto vartojimo džiaugsmas ir kultūra. Man patinka mąstyti apie vyną kaip apie... gyvą, mąstyti apie tai, kiek žmonių prie jo triūsė nuo pat vynmedžio pasodinimo į dirvą, prieš kiek tai buvo metų... Galbūt, kai kurių sodintojų jau nebėra tarp gyvųjų.
Gali galvoti, kiek tas vynas iškentė sausrų, liūčių, kokie buvo ragaujamo vyno derliaus metai. Man patinka stebėti, kaip vynas keičiasi – bręsta ar sensta bėgant metams, koks jis kitoks, nei buvo prieš keletą mėnesių atsikimšus to paties derliaus vyno.
Man įdomu eksperimentuoti, perteikti vynui skonius, kvapus iš vynuogyno, gamtos, žmogaus darbo, idėjų. Patinka kurti pakuotes, tinkamai parduoti ir galiausiai – leisti mėgautis tuo vynu kitiems“, – iš karto atsakė p. Egidijus.
Apie savo „Sienna Estate“ ūkyje gaminamą „Momentum“ serijos vyną p. Rusilai sako, kad „Momentum“ yra tarsi jų šeimos vaikas – globojamas, prižiūrimas, sėkmingai atsistojęs ant tvirtų kojų, žengia lėtai, bet užtikrintai ir pamažu įveikia Margaret Riverio konkurencinę aplinką, dalyvauja parodose ir Azijoje, ir Europoje.
„Ir australai mūsų klausia to paties – apie drąsą. Mums atrodo, kad ne drąsa, o entuziazmas, smalsumas buvo pagrindiniai mūsų vedliai įgyvendinant svajonę“, – šypsosi p. Egidijus.
Vien noro neužtenka
Pasakodamas apie vyndarystės pradžiamokslį p. Egidijus sako, kad į Australiją nuvyko ne visai „žalias“ – su vyndarystės pradmenimis susipažino dar prieš išvykdamas į tolimąjį žemyną, kai lankėsi Italijos, Prancūzijos, Vokietijos vyno ūkiuose.
Paskiau sekė Naujosios Zelandijos, Australijos vyno ūkiai, mokslai Margaret Riverio enologų mokykloje, praktika didelėse ir mažesnėse vyninėse, vyno gamybos ir technologijų studijos koledže.
„Vien gražių norų į statinę nesupilsi, reikia žinių, labai daug žinių“, – viešėdamas Vilniuje sakė p. Rusilas.
Pasakodami apie savo jau „gimtąjį“ Margaret Riverio regioną, iš trijų pusių supamą vandenynų, – Indijos ir Ramiojo, p. Rusilai jį vadina vyno, turizmo ir poilsio meka.
Ponas Egidijus pasakoja, kad už kelių kilometrų esančio miestelio pavadinimas Jalingapas (Yallingup), išvertus iš senosios aborigenų kalbos, reiškia „meilės vieta“. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos žiniasklaida, anot p. Egidijaus, šią vietą vadina „puikiu pasirinkimu pagyventi, pasenti ir mirti“.
Gal todėl, šypsosi pašnekovai, – beveik visi jų kaimynai yra pagyvenę, klestintys ar jau išėję į pensiją milijonieriai. O atostogas čia leidžia britai, prancūzai, vokiečiai. Pagal savo viešbučio „lankomumą“ p. Rusilai skaičiuoja, kad apie 50% poilsiautojų pas juos atvyksta iš užjūrių.
„Europiečiai pradėjo labai vertinti saugumą, ramybę, laisvės pojūtį, nors ir nepigiai kainuojantį. O didelė dalis australų lekia atostogų į Indoneziją, – jie tarsi nevertina to, ką turi po nosimi“, – juokiasi p. Egidijus.
Mokestis už vaizdą
Šią vietą, tiksliau – ūkį vyndarystei, p. Egidijus pasirinko remdamasis... statistika.
„Iš daugybės tyrimų, geografinio išsidėstymo, dirvožemio tinkamumo, klimato sąlygų, rizikos veiksnių, konkurencijos sąlygų, regiono išsikovoto vardo Australijos ir pasaulinėse rinkose“, – vardija pašnekovas.
Rusilai Margaret Riveryje įsigijo 10 ha, vynuogynai užima apie 4 ha. Kaina, aiškina p. Egidijus, priklauso nuo strateginės vietos turizmui, dirvožemio, ir pan., tuščia tai žemė ar užsodintas vynuogynas.
„Kai nuo namų slenksčio ir iš vynuogyno atsiveria vaizdas į vandenyną – galima suprasti, kodėl nekilnojamojo turto mokesčiai dvigubai didesni, nei mokėtum už turtą „be vaizdo“, – šypteli pašnekovas. Anot jo, Margaret Riveryje turtas labiau vertinamas kaip investicija, o ne pelną duodantis objektas.
Paklaustas, ar buvo sunku integruotis į šitą rojų, juolab – vyndarių bendriją, p. Egidijus pripažįsta, kad vienareikšmiškai atsakyti keblu: „Būna ir liūdnesnių dienų, ypač prie Kalėdų stalo pajunti, kad trūksta artimiausių žmonių. Turbūt visada mūsų šaknys bus Lietuvoje ir mintys galvoje suksis lietuviškai. Verslo požiūriu, čia daug geresnės sąlygos augti ir vystytis – australai priima visas naujoves.“
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
* * *
Su Egidijumi Rusilu, Australijoje dešimt metų gyvenančiu vyndariu, vienu iš nedaugelio mūsų tautiečių, pasirinkusių tokią nelietuvišką veiklą kaip vyndarystė, šnekasi vyno specialistas Arūnas Starkus, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, „Vyno žurnalo“ redaktorius, „Vyno klubo“ bendraturtis.
Arūnas Starkus: Jūsų „Sienna Estate“ vyninė įsikūrusi Margaret Riverio regione. Koks jis?
Egidijus Rusilas: Margaret Riverio sritis yra Vakarų Australijoje, palei Indijos ir Pietų vandenynus – 100 km išsitiesusi iš šiaurės į pietus, ir 27 km pločio. Čia vyrauja dėkingiausias vyndarystei Viduržemio jūros klimatas (vos 200 mm kritulių vasaros mėnesiais) ir kaip Prancūzijos Bordo regione ypač gerai auga 'Cabernet Sauvignon' ir 'Merlot' vynuogės.
Oras čia stabiliai geras, todėl visi pastarieji derliaus metai vertinami ypač gerai: 2007-ieji (8 taškais iš 10), 2009 (9/10), 2010 (10/10), 2011 (9/10). Neaukštomis kalvomis banguojantį peizažą paįvairina augmenija – medžiai, krūmai, kurie apsaugo nuo kartais žvarbokų iš vandenyno pučiančių vėjų.
A.S.: Ar Margaret Riverio dirvožemis kuo nors ypatingas? Kokios vynuogės čia auginamos?
E. R.: Regionui būdingas žvyringas ir smėlingas priemolis, jis susiformavo iš granito, klinties ir gneiso uolienos. Toks dirvožemis yra labai pralaidus drėgmei, taigi vynmedžiai giliai leidžia savo šaknis ir jiems lengviau išgyventi sausrų metu. Iš taip išaugusių vynuogių gaunamas labai sodrios spalvos, intensyvaus aromato ir tvirto, visapusiško skonio vynas. Margaret Riveryje daromi vieni įspūdingiausių pasaulio „Chardonnay“ vynai, nors anksčiau sritis buvo žinomesnė dėl jos 'Cabernet Sauvignon' ir 'Merlot' mišinių.
„Shiraz“ vynas čia palyginti retas. O 'Sauvignon Blanc' ir 'Semillon' veislių mišiniai iš tikrųjų tampa žvaigžde. Džiaugiamės, kad ir mūsų „Sienna Estate“ ūkis su „Momentum“ vynais lygiuojasi į vieną gretą su srities geriausiais ir nusipelno iš vyno kritikų aukštų ir net labai aukštų įvertinimų.
A.S. Koks Jūsų vynuogynas? Koks bus naujasis, 2012 metų, derlius, – juk artėja vynuogių skynimo metas?
E. R.: Mūsų 4 ha vynuogyne auga 'Semillon', 'Sauvignon Blanc', 'Cabernet Sauvignon' vynuogienojai. Per kelis praėjusius metus pasodinome dar 1.500 'Cabernet Sauvignon' sodinukų (vieną geriausių – „Houghton“ kloną). Planuoju pasodinti ir 'Petit Verdot' vynuogių.
Uogos sunoko panašiai, kaip ir pernai, bet maždaug savaite anksčiau nei daugiametis vidurkis. Margaret Riveryje 'Chardonnay', 'Sauvignon Blanc' ir 'Semillon' derlių stengiamės nuimti vynuogėms nepernokus. Taigi tikėtina, kad vasario 13–20 dienomis pradėsime skinti uogas. Šiemet buvo gana drėgnas ir vėlyvas pavasaris ir labai karštas viduvasaris (Australijoje tai – sausio mėnuo).
A.S. Ar savo vyną darote savarankiškai?
E. R.: Bus jau 8-asis derlius, kurį darome savarankiškai. Vietos vyndariai Siobhanas Lynchas ir Toddas Payne padeda mums išspausti sultis ir parinkti ąžuolo statines. Baltajam renkamės prancūziškas, raudonajam – amerikietiškas. Atsimenu laikus, kai geidžiau padaryti kuo turtingesnio stiliaus vyną, su daug naujo ąžuolo aromatų. Dabar ieškau balanso.
A.S.: Naujose Jūsų „Momentum“ vyno etiketėse pavaizduotas tam tikras siužetas…
E. R.: „Momentum“ vynai į Lietuvą atkeliavo su naujomis etiketėmis, jos buvo labai gerai įvertintos tarptautinėje vyno parodoje Londone – ten eksponavome savo vynus. Manome, kad etiketė turi ne tik informuoti apie vynuogių veislę, metus, gamintoją, bet ir apibūdinti turinį, kuris atspindi socialines, kultūrines ir ekonomines sąveikas, kurias savyje jungia vynas. Etiketėse norime pasidalinti su vyno mėgėjais ir gurmanais tuo, ką patys patyrėme ir kokius jausmus įdėjome augindami ir gamindami savo vynus: passion – aistrą, youth – jaunystę, freedom – laisvę, life – gyvenimą, love – meilę ir gratitude – dėkingumą.
* * *
Straipsnis publikuotas dienraščio "Verslo žinios" priede "Savaitgalis" vasario 10 d.
