Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

15
  • 2025-09-08T15:59:07+03:00

    Miškų nebeliks. Nebematau kuo cia dziaugtis. Dabar jau yra katastrofa tai šitos ale investicijos žada dar blogiau. Lietuva turi tik viena resursa tai gamta.

  • 2025-09-08T16:20:09+03:00

    Ar čia man vienam, kažkokia, su negeru poskoniu žinia? Įdomu kodėl neinvestuoja į Skandinavijos miškus? Ten tiek daug miško... Ar čia pas mus tik, kaip pas kokius čebuvius galima pasigirti "dideli pelnai, mažos rizikos". Investicija į mišką ir didelis pelnas, kažkaip nekoreliuoja su tvarumu ir šalies grožiu

  • 2025-09-08T16:45:19+03:00

    Liūdna situacija, iš turimų žaliavų savo jėgomis gaminti ir pateikti pasauliui tiesiog nesugebam, pagrindas - užsienio kapitalas, kuris tai sugeba daryti ir tiesiog išnaudoja mūsų resursus.

  • 2025-09-08T18:57:23+03:00

    Kodėl Lietuva pati nesugeba kurti pelno iš savo miškų ??? Ką veikia Lietuvos miškų urėdijos, jeigu pačios nesugeba valdyti Lietuvos miškų???

    • 2025-09-09T11:53:19+03:00

      Šiaip liko viena didelė urėdija su super duper valdyba.

  • 2025-09-08T21:04:10+03:00

    Tik griežtint šį sektorių, turbūt vienintelis kurį jau galim, nes LT jau nebe pigi 3ia šalis.

  • 2025-09-09T06:09:38+03:00

    Lietuvoje dar galima išgelbėti dalį miškų, kurie "saugomi", bet juose leidžiami plyni kirtimai. Atėję danai pribaigs tai ką pradėjo IKEA.

  • 2025-09-09T06:31:03+03:00

    Pribaigs miškus, bet kažkaip miškų tūris toliau auga. Pagal faktinius duomenis. Kur problema - bioįvairovės trūksta.

    • 2025-09-09T12:33:53+03:00

      ne tūris auga o plynos miško paskirties žemės plotai

    • 2025-09-09T12:33:56+03:00

      ne tūris auga o plynos miško paskirties žemės plotai

  • 2025-09-09T09:19:22+03:00

    įeikit į regia portalą ortofoto. Išsididinkit LT miškų masyvus. Pamatysit vaizdą, nuo kurio nebeužmigsit, o Baranauskas su savo Anykščių šileliu slėpsis po lapais. O viską išspręstu įstatymas dėl privalomo plynų kirtimų uždraudimo, pereinant prie atrankinių kirtimų.

    • 2025-09-09T13:05:38+03:00

      Ir pasižiūrėjus ortofoto sugebėjai apdoroti ir suskaičiuoti, per dešimtmečius einant, kaip keitėsi miškų plotas ir tūris? Būna tokių žmonių, kurie sugeba palyginti, autistų, bet jie nesugeba su kitais žmonėmis bendrauti, nei žodžiu, nei raštu. Aišku, plynu kirtimu kuo mažiau kertamų miškų būtų geriau, nes ekosistema greičiau atsistatytų, bet akcentas tai ant bioįvairovės. Baigti su tik pušų ir tik eglių miškais, jei tai nėra pasekmė dirvožemio.

    • 2025-09-10T08:44:15+03:00

      A Brukas ,,Lietuvos didžiagirės" - visa 200 m istorija iki dabar.

    • 2025-09-17T15:38:45+03:00

      https://www.forest.lt/naujienos/a-3364/ Visa istorija, kad per 100 metų miškų tiek plotas, tiek tūris išaugo. Reikšmingai. Pasikartosiu, problema didžiausia yra bioįvairovės trūkumas. Taip pat pažeidimai nesilaikant miškų kirtimo taisyklių. Tikrai būtų galima mažinti plynai kertamų miškų dalį, taip paspartinant miškų atsigavimą ir sumažinant žalą ekosistemoms, bet esmės nekeičia, miškų niekas nebaigia iškirsti. Taip pat iš 10+ metų senumo ataskaitos, maskoliai propagandai ir visuomenės neramumams kelti, medžių kirtimas top3 dažniausiai naudojamų temų. Matosi, nes faktus išsigalvoja ir pagal tai, kad "šalia kažkieno iškirto mišką, tai jau visą Lietuvą baigia iškirsti", ar "iškirto parke sveikus medžius" ir nufotkina viršūnes medžių, bet ne pagal kelmą dalį, kur išpuvusios skylės po 50% kamieno skersmens.

  • 2025-09-09T17:50:03+03:00

    Nutarta įsteigti Gervelės, Giedraitiškių, Gratiškių, Vilūniškių valstybinius telmologinius, Avižienių, Bestraigiškių valstybinius herpetologinius, Šilo, Norkiškės valstybinius botanininius draustinius ir Ažukriaunio valstybinį botaninį-zoologinį draustinį. Šis nutarimas parengtas po to, kai Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. „Devyniose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose nepakanka būtinųjų apsaugos priemonių, todėl nėra būtinųjų sąlygų norint teritorijas nustatyti buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis“, – teigia sprendimą inicijavusi Aplinkos ministerija.

RUBRIKOS NAUJAUSI

Arminas Pappergeris, „Rheinmetall“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pramonė
2025-11-04 15:13
„Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų

Arminas Pappergeris, Lietuvoje šaudmenų gamyklos statybas antradienį oficialiai pradėjusios Vokietijos gynybos pramonės kompanijos „Rheinmetal“ vadovas, sako, kad toliau žiūri į Lietuvą kaip į potencialią vietą investicijoms ir bendradarbiavimui. Kompanija ceremonijos metu su Lietuvos Vyriausybe pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo. „Rheinmetal“ dairosi dar bent į dvi gynybos sritis ir tikisi Lietuvoje sukurti bent 1.000–1.100 darbo vietų.

„Rheinmetall“ gamyklos statybų pradžia Radviliškio raj. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pramonė
2025-11-04 12:29
Pradedamos „Rheinmetall“ gamyklos statybos, susitarta dėl antrosios

Vokiečių pramonės milžinė „Rheinmetall“ iškilmingu renginiu pradėjo naujos 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų gamyklos Baisogaloje statybas. Ją valdys bendrai su Lietuvos valstybe įsteigta įmonė „Rheinmetall Defence Lietuva“. Renginio metu pasirašytas susitarimo memorandumas įsteigti šaudmenų gamybos kompetencijų centrą. Investicijos į jį galėtų siekti apie 400 mln. Eur, galima vieta tokiai gamyklai dar nėra parinkta.

Gamykla Vokietijoje. „dpa/picture-alliance“/„Scanpix“ nuotr.
Pramonė
2025-11-04 10:15
Vokietijos inžinerijos pramonės užsakymai rugsėjį krito 19%

Vokietijos inžinerijos pramonės užsakymai rugsėjį fiksavo itin staigų kritimą, palyginti su pernykščiais rodikliais. Nors tokį nuosmukį daugiausia lėmė palyginimas su aukštais 2024 m. rugsėjo rezultatais, tad realybėje kritimo poveikis mažesnis, Vokietijoje įsikūrusi pramonės asociacija VDMA neslepia, kad situacija bet kokiu atveju išlieka neįkvepianti. Prognozuojama, kad sektorius šiais metais smuks 5%.

3
INIKTI nuotr.
RĖMIMAS
2025-11-03 06:15
INIKTI - nuo Lietuvos iki Vokietijos: augimas generalinės rangos sektoriuje

INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.

AB „Orlen Lietuva“ logotipas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pramonė
2025-10-31 13:35
„Petrofac“ problemos „Orlen Lietuva“ projekto Mažeikiuose nesutrikdys

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ įgyvendinamo beveik 1 mlrd. eurų eurų vertės modernizavimo projekto pagrindinei rangovei – JK energetikos projektų valdymo bendrovei „Petrofac“ patyrus finansinių sunkumų, Lietuvos įmonė tikina, kad tai neturi įtakos didžiausiam iki šiol jos projektui Mažeikiuose.

Jūratė Kuzmarskienė, VšĮ „Žaliasis taškas“ pardavimų vadovė: „Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente yra numatyti vienodi perdirbamumo kriterijai visoms šalims ir šiems pokyčiams pasiruošti yra suplanuotas pereinamasis laikotarpis.“
RĖMIMAS
2025-10-30 06:45
Revoliucija pakuočių politikoje: artėja reikalavimas visuotiniam pakuočių perdirbimui

Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.

Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija