2011-12-03 01:01

Žalieji ateina

Žaliosios mitybos pradininku laikomas Viktoras Kulvinskas tvirtina, jog sveika gyvensena brangiai neatsieina: patys galime užsiauginti iki 90% mums reikalingų produktų.
Žaliosios mitybos pradininku laikomas Viktoras Kulvinskas tvirtina, jog sveika gyvensena brangiai neatsieina: patys galime užsiauginti iki 90% mums reikalingų produktų.
Amerikos lietuvis Viktoras Kulvinskas laikomas vienu žaliosios mitybos (angl. raw food, rawism) pradininkų. Ponas Kulvinskas viešėdamas Lietuvoje – pristatė savo knygos „Kaip išlikti XXI amžiuje“ lietuvišką leidimą, kalbėjosi su žaliosios mitybos gerbėjais ir rengė sveikatingumo seminarus.

Kas tai

Paprastai kalbant, žalias yra termiškai neapdorotas maistas. Tai nereiškia, kad žaliavalgiai kerta vien salotas – jie gaminasi ir itin sudėtingų patiekalų, tačiau aukščiausia ruošimo temperatūra tesiekia 46 °C. Jai pakilus iki 47 °C, žūva fermentai, sudėtingieji baltymai, o jie reikalingi virškinat. Žaliavalgiai labiausiai vertina tokius produktus, kokių randa toli neieškodami, tai yra šviežius, vietinius, ekologiškus, išsaugojusius visas natūralias maistines savybes. Priklausomai nuo gyvenimo būdo ir pažiūrų, į racioną gali patekti vaisiai, daržovės, riešutai, grūdai, sėklos, kiaušiniai, žalia žuvis ir mėsa, nepasterizuoto pieno produktai. Pasirinkus žaliavalgystę, dažniausiai atsisakoma gyvulinės kilmės produktų, tačiau tai nėra taisyklė.

Apskritai jokių taisyklių nesama – tarp žaliosios mitybos propaguotojų yra vegetarų, veganų, visavalgių, valgančiųjų tik vaisius ar tik mėsos produktus. Konkrečių dietų produktų pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus požiūrio, valios, pomėgių.

Žaliuoju maistu susidomėjusi kolegė vien vaisius ir daržoves krimto keletą mėnesių – nors jautėsi puikiai, niekada nenustojo ilgėtis mėsos patiekalų ir saldumynų, tiesa, įprastus skanėstus pakeitė medumi.

Kaip išlikti

Knygoje „Kaip išlikti XXI amžiuje“ kalbama apie visų rūšių žaliavalgius, teikiama patarimų pradedantiesiems, su įspūdingomis detalėmis aiškinama, kaip išsivalyti organizmą. Daug dėmesio skiriama jogai, tikėjimui ir meditacijai. Pirmą kartą išleista JAV 1975 m., knyga laikoma alternatyvios mitybos ir „naujojo amžiaus“ filosofijos biblija.

Ponas Viktoras į Lietuvą grįžo pirmą kartą po 60 m., akivaizdu, kad ir knygą rašė ne lietuviškai, o angliškai. Deja, vertimo klaidos ir paties p. Kulvinsko polinkis šokinėti nuo temos prie temos apsunkina skaitymą. Užmetus akį į turinį galima tik spėlioti, apie ką kalbama skyreliuose „Užsiauginkite žolę patys“, „Karmos neturinčių vaisių puota“, „Vaikelio meilės gyvenimas“. Tebūnie tai tik klaidingos formuluotės, tačiau ir knygoje apstu kontroversiškų teiginių bei pavyzdžių.

Pavyzdžiui, kaip neįprastą perėjimo prie vaisiavalgystės pavyzdį autorius pateikia jaunos merginos istoriją: jai reikėję numesti svorio, tad nusprendė valgyti tik vaisius mažomis porcijomis. „Dėl organizmo valymosi reakcijų ji kelis kartus nualpo, taip pat buvo keletas vėmimo priepuolių ir kitų detoksikacijos požymių“, – paprastai aiškinama knygoje. Per 6 mėn. numetusi 30 kg, mergina esą ir toliau valgo tik po apelsiną per dieną. Kilo klausimas, ar linija tarp rūpinimosi sveikata bei grožiu ir anoreksijos nėra pernelyg plona?

Ponas Viktoras atsako, kad tarp įprastą maistą valgančių žmonių pasitaiko daugiau valgymo sutrikimų nei tarp žaliosios mitybos atstovų. Jis ir pats teigia netekęs daug svorio ir sveikata nespinduliavęs, kai tik liovėsi vartoti termiškai apdorotą maistą ir gyvulinės kilmės produktus. Kad imtų geriau jaustis, p. Viktoras pakeitė mitybą, ėmė valgyti daugiau fermentų turinčių mirkytų, daigintų sėklų, grūdų, žolelių, ir jo svoris sugrįžo.

Lietuvoje nereikia nė būti žaliavalgiu – paprasti vegetarai nuolat girdi artimųjų gąsdinimus, neva nevalgydami mėsos pakenks savo sveikatai. Knygoje „Kaip išlikti XXI amžiuje“ nurodomos potencialios vegetarų mitybos klaidos. Kalbama ir apie didįjį baubą – vitamino B12 trūkumą: „Klinikiniai ir eksperimentiniai gyvūnų tyrimai rodo, kad mažakraujystę galima sėkmingai gydyti chlorofilais, – rašo matematikos magistro laipsnį turintis p. Kulvinskas. – Manoma, kad chlorofilai naikina žarnyne pūvančias bakterijas ir padeda atkurti natūralią florą, kuri gamina vitaminą B12.“ Kad žarnyno bakterijos gamintų pakankamą vitamino B12 kiekį, vegetarai turėtų valgyti mažiau baltymų turinčių produktų, rūpintis maisto derinimu ir laikytis kitų sveikatos taisyklių, dėsto mitybos specialistas.

Truputis oro

Kaip ir dauguma žaliavalgių, p. Kulvinskas nemažai kalba apie saulės įtaką sveikatai. Skyriuje „Gyvi saulės šviesa: pietums – saulės spinduliai“ jis cituoja prof. Hiltoną Hotemą, daug rašiusį apie alternatyvias mitybos formas ir kvėpavimą kaip vieną iš jų. „Gyvybinis organas yra ne skrandis, o plaučiai. Gyvybės linija slypi stubure, o ne virškinimo trakte. Svarbiausia gyvybinė funkcija yra kvėpavimas“, – pagrindines p. Hotemos mintis pateikė knygos autorius. „Kvėpuotojų“ (breatharians) filosofija brandesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – apie tik saulės šviesa ir deguonimi gyvenusius žmones kalbėta dar Biblijoje. Šiaip ar taip, prie maitinimosi saulės spinduliais pereiti reikia iš lėto, perspėja p. Hotema: „Žmonės turi lėtai mažinti kasdien suvartojamo maisto kiekį, kad kūnas turėtų laiko prisitaikyti prie šių naujų sąlygų ir pasiekti senųjų laikų idealią fizinę būklę, kai oras, kuriuo žmonės kvėpuodavo, suteikdavo visą kūnui reikalingą stimuliaciją.“

VŽ „Savaitgalis“ nežada pateikti kvėpavimo recepto savaitgalio pietums – siūlome daug patrauklesnį termiškai neapdoroto riešutų sūrio receptą. Ponas Viktoras irgi nebruka minties visiškai atsisakyti maisto. Puikią sveikatą užtikrinti galima 80% įprasto raciono pakeitus žaliu maistu, sako jis. Tačiau kiekvienas turėtų bent valandą per dieną praleisti lauke.

Klausiame p. Viktoro, kaip pradėti sveikiau maitintis, kokia gali būti žaliavalgystės pradžia.

„Jei kertate bulvinius blynus, atsisakykite gyvulinės kilmės pagardų, – jau girdėtą patarimą duoda p. Kulvinskas. – Jei iš ryto norite kavos, atsikėlę išgerkite porą stiklinių šilto vandens ir pusvalandį palaukite – labai sveika virškinimui. Tada galite gerti ir kavą, tik geriau nieko tuo pačiu metu nevalgykite. Pusryčiaukite kavą jau išgėrę.“ "Ir nepamirškite kramtyti, – pusiau rimtai primena p. Kulvinskas – mankštindami veido raumenis ilgiau išlaikysite jaunystę."

Jis pats mėsos nevalgo apie 40 m., sako, nė kiek jos ir nepasigenda. Knygoje p. Viktoras pateikia įdomių receptų, paaiškina, kaip daigintis grūdų, paruošti riešutų, kaip iš jų gaminti.

Knygą išleidusios VšĮ „Žalias maistas“ vadovė Gražina Gum jau 4 metus valgo daugiausia žalią maistą ir tikina, kad niekada iki šiol nesijautė tokia stipri ir sveika. Pabandžius jos ruoštų užkandžių – sočių, skanių, aišku, žalių – žaliavalgystė neatrodo tokia bauginanti.

* * *

Riešutų sūris
Siūlo VšĮ „Žalias maistas“ vadovė Gražina Gum

Anakardžių riešutus keletui valandų suberkite į vandenį. Jiems išmirkus, sumalkite su raugintais kopūstais, įkrėskite du šaukštus japoniškos miso pastos ir palikite kambario temperatūroje stovėti per naktį. Šaldytuve tokį sūrį galima laikyti apie savaitę, o valgyti – su linų sėmenų duonos trapučiais. Šių galite pasigaminti sumalę linų sėmenis su įvairiomis daržovėmis ir sudžiovinę (geriausia džiovintuve). Prisiderinkite padažą: pertrinkite šviežius ir saulėje džiovintus pomidorus su aliejumi, sumalkite žiupsnelį anakardžių riešutų ir šiek tiek prieskoninių žolelių.
Daugiau informacijos – www.zaliagyvamityba.lt.

* * *

Straipsnis publikuotas dienraščio "Verslo žinios" priede "Savaitgalis" lapkričio 25 d.

52795
130817
52791