Kaštonų ir kalėdinio punšo šalyje
Nukakti į Prahą paprasta: be kitų bendrovių, į Čekijos sostinę iš Vilniaus 5 kartus per savaitę skraidina „Czech Airlines“. Ką veikti nuskridus, galima sužinoti dar sėdint lėktuve: gausu spausdintos informacijos, rodoma vaizdo įrašų. Prieš pakylant skamba kalėdinė muzika, tad šventinė nuotaika apima dar nepalikus oro uosto.
Kalėdos, Kalėdos
Sniegas Čekijos dar neužklojo, bet žvarboka: pirštines nusimauni tik norėdamas suimti garuojančio, gvazdikėliais ir cinamonu kvepiančio vyno puodelį ar dar karštą cukruotą riestainį.
Prahos senamiesčio ir Vaclovo aikštėse mugės šurmuliuoja nuo lapkričio pabaigos. Kaštonų, meduolių, riestainių kepėjai, čekiško stiklo dirbinių pardavėjai, mezgėjai, muzikantai, punšo bei karšto vyno virėjai karaliaus čia iki sausio 2-osios. Mugė veikia iki 19 val., tad nepajusi jokios skubos ar įtampos, tik jaukų bruzdesį. Visi dirbiniai sudėlioti išpuoštose medinėse trobelėse, spindi geltonos lempelės – smulkios, vienspalvės, jos vinguriuoja ir aplink sceną, kurioje gitaras švelniai brazdina muzikantai, ir aplink gyvą prakartėlę. Šioje lankytojų širdis tirpdo mažyčiai asiliukai ir ožiukai, rodos, niekas nė nepastebi, kad trūksta kūdikėlio Jėzaus. Prakartėlė su Jėzumi – arčiau Šv. Mikolojaus bažnyčios, prie scenos.
Temstant mugėse vis jaukiau. Rankas šildo karšti gėrimai (45 kc, apie 6 Lt), ore tvyro kepamų kaštonų kvapas, prieš akis kepėjai suka tradicinius trdelnik riestainius, čirškina bulvinius blynus bramborašky. Čia pat galima išmokti juos gaminti – kepėjas Janas su malonumu išdėsto, jog tereikės bulvių, kiaušinių, aliejaus, miltų, margarino, česnakų, pieno, pipirų ir druskos.
„Czech Tourism“ gidė Lucie Vokrouhlikova pasakoja, jog šventiniai Kalėdų ritualai ir papročiai čekų namuose sukasi apie Kūčių vakarą. Kaip ir lietuviai, čekai mėgsta spėlioti ateitį: gana populiaru Kūčių vakarą lašinti karštą šviną į vandenį, kad jis, stingdamas įvairiomis formomis, parodytų, ką ateitis žada. Kitas žaidimas – perpjauti obuolį per pusę ir pagal jo šerdį spėti ateitį: jei šerdis žvaigždės formos – gyvensi sveikai ir laimingai, jei vidus papuvęs, o šerdis – kryžiaus formos, tada – deja.
Sužinome, kad čekams turtus krauna ne aitvarai, o karpių žvynai. Kūčių vakarą jie valgo karpį su bulvių salotomis. Prieš kepdami žuvį šeimos nariai nusilupa nuo jos po žvynelį, vakarieniaudami pasideda jį po lėkšte, o prisikirtę – įsimeta į pinigines. Tikima, kad kalėdinio karpio žvynas atneš pinigų. Tik dažniausiai jį daugelis pameta po kelių dienų, tačiau nelaimės dėl to neįžvelgia.
Stebimės: mūsų miestuose ne visada paprasta gauti šieno po staltiese pasitiesti, kaipgi čekai švino randa?
„Dabar jo galima paprasčiausiai nusipirkti parduotuvėse – žmonės vis dar įsikibę tradicijos lydyti šviną ir lašinti jį į vandenį, tad daug kur jo siūloma. O dėl saugumo... Aš šviną lydžiau visą vaikystę, ir nieko... Tik gyvenant ne name, o bute, geriau rinktis vašką“, – svarsto p. Lucie.
Tyli naktis
Vietiniai pasakoja populiarias Prahos vietas lenkią per atstumą – tiek per Kalėdų šventes, tiek vasarą. Kai kurie žymiajame Žydų kvartale dar nėsyk nebuvę, Žižkovo televizijos bokštan nepasikėlę, pilies rūmus apeina iš tolo.
„Man labai nepatinka Praha, – nustebino iš Sankt Peterburgo į Čekiją studijuoti atvykusi Uljana. – Čia tiek daug taisyklių – atrodo, kiekvienam žingsniui formalizuoti kas nors sugalvota. Nemėgstu ir grūsčių, kai tiek turistų priguža, pats sau vietos nerandi. Bet viena vieta man labai brangi. Tai – Prahos metronomas, jis pastatytas ant Letnos kalvos, o nuo jos matyti visas miestas. Aplink nė gyvos dvasios, tačiau esi pačiame centre.“ Prahos metronomas yra milžiniškas... metronomas, ant kalvos užkeltas 1991 m. Jis simbolizuoja nenumaldomai bėgantį laiką ir ilgą kovą su sovietų įtaka, mat nuo čia į miestą kurį laiką žvelgė milžiniškas akmeninis Stalinas. 17.000 t sverianti statula sunaikinta 1962 m.
Ponia Lucie svarsto, kad metronomas turistus irgi traukia, tačiau vasarą didelę jų dalį nusijoja alaus sodas netoliese. Metronomo apžvalgos aikštelė naktį rami. Pereikite tiltą, lipkite laiptais iki paties viršaus – širdis ims greičiau plakti, tai ne pati lengviausia distancija. Laikykitės dešinės, užlipę atsidursite aikštėje. Patiems rinktis, ar lipti ant akmeninės tvoros, – vaizdu gėrėtis galima ir stovint aikštelėje. Bet prisėdęs ant tvoros tarsi pakimbi virš naktinėse šviesose žaižaruojančios Vltavos upės. Jei dar turi draugą pašonėje ir šio bei to rankinėje...
Žiemą nutyla net pats miesto centras. Mala Strana (Mažojo miesto) rajone, besidriekiančiame į rytus nuo senamiesčio, po 23 val. neberasi veikiančių maitinimo įstaigų. Klaidžiodami aptikome tik kaubojų restoraną ir lauke rūkančius jo skrybėlėtus darbuotojus. Jokių vakarietiškų ar rytietiškų užkandinių, atviri tik keli alaus barai.
„Turime ne tik geriausią pasaulyje alų, bet ir gerą baltąjį vyną“, – nesikuklina čekai. Niekas nesiginčija: daugiau nei 80 vietinių alaus gamintojų siūlo per 200 skirtingų alaus rūšių. Kas pasaulyje išgeria daugiausia alaus ir perka jo netgi Kūčių vakarienei? Čekai. Bėda ta, kad bent jau senamiesčio baruose nėra alaus didelio pasirinkimo. Kur ten didelio: dviejuose dideliuose baruose prie pat Karolio tilto siūloma tik šviesaus čekiško „Staropramen“ ir... „Guinness“. Kitur karaliauja „Pilsen Urquell“, „Krušovice“, „Budvar“. Neabejojame: kas ieško, tas randa, tačiau jei neturi daug laiko ir nepasišneki su vietiniais, gali ir nesurasti.
Kai kurie atvykėliai nori čekiško absento. Centre yra kelios užeigos, kuriose maišomi kokteiliai su „žaliosiomis fėjomis“, tačiau patys čekai gūžčioja – „tik jei privalote...“
Jei dar iki 23 val. norėtumėte paragauti tradicinio maisto, pasirenkite prisikirsti iki soties. Čia dažniausiai gaminama kiaulienos ir jautienos, tipiškas patiekalas – virti mėsos pjausneliai su baltos duonos virtiniais (knedlik). Šie gaminami iš kiaušinio ir pieno plakinyje išmirkytos padžiūvusios baltos duonos, bet iš pažiūros atrodo kaip paprastos baltos duonos riekelės. Tokie virtiniai puikiai sugeria padažą – o padažus čekai mėgsta, jų lieja gausiai, kad ir mėsa, ir duonos virtiniai skendėtų. Patiekalas neretai puošiamas grietinėle, spanguolėmis, vienu kitu citrinos griežinėliu. Riebu, sotu, ne kiekvieno skoniui.
Kitos įdomybės
Beveik kiekvienas, pirmą kartą viešintis Prahoje, kyla iki pilies rūmų ansamblio, pagal plotą didžiausio pasaulyje. Rūmai stūkso ant kalvos, nuo jos matyti visas senamiestis.
„Pažvelkite į horizontą ardančią „raketą“, – moja gidė. – Tai ne raketa, tai Žižkovo televizijos bokštas.“ Iš dalies dėl to, kad pastatytas prieš pat sovietų eros pabaigą – taigi priskiriamas prie visa, kas bloga, iš dalies dėl modernios, ne kiekvienam priimtinos architektūros, bokštas iki šiol piktina nemažai miestiečių. Jo reputaciją menkina ir tai, kad jis pastatytas žydų kapinių vietoje. Tačiau atvykėlių, o ir pačių miestiečių akį traukia menininko Davido Černy instaliacija „Miminka“ (“Kūdikėliai“). Sykį prie bokšto pritvirtinęs didžiulį beveidį „ropojantį“ kūdikį, menininkas sulaukė didelio palaikymo, tad pritvirtino jų daugiau. Kad ir kaip kontroversiškai atrodytų jo darbai, dauguma čekų juos mėgsta.
„Ropojantys“ bokštu juodi kūdikiai, žemyn galva kabantis žirgas ir jo pilvą iš apsižergęs Bohemijos kunigaikštis Wenceslas, į Čekijos žemėlapio kontūrą atkartojantį baseiną besišlapinantys metaliniai vyrai šalia Kafkos muziejaus kuria savotišką atmosferą, primena čekų humoro jausmą, ironijos pajautą, keblią istoriją.
Prahos pilies pastatų kompleksas – su bažnyčiomis ir sodais – užima 70.000 kv. m. Pirmoji bažnyčia čia iškilo IX a., ir nuo tada visi valdovai pridūrę ką „nuo savęs“. Todėl pilių komplekse matyti ir romaniškų pastatų iš X a., ir gotikinių iš XIV a. Įdomu, kad čia sukama ne tik pasižiūrėti gotikinės Šv. Vito bažnyčios, juodomis ir baltomis spalvomis sgrafito technika dekoruoto didikų Schwarzenbergų atostogų namo, Nacionalinės bibliotekos, bet ir paragauti vienuolių gaminamo „St. Norbert“ alaus. Nuo pat Aksominės revoliucijos (1989 m.) pilies kompleksas vis renovuojamas, gražinamas. Gidė tikina: jei ant pastato parašyta, kad jis statytas XIV a., jis toks ir yra. Tai ne kopija ar interpretacija to, kas buvo.
Beveik iš visur centre matyti Petrino apžvalgos bokštas. Ši maža Eifelio bokšto kopija pastatyta 1891 m. Anuomet skirtas pabrėžti metalurgijos sėkmę, dabar – darsyk iš aukštai dirstelėti į miestą, jis populiarus ne tik tarp turistų, bet ir tarp vietinių. Gegužės 1-oji Čekijoje – įsimylėjėlių diena, tradiciškai poros eina į bokštą supantį parką. Sakoma, kad kiekviena moteris gegužės 1-ąją turi būti pabučiuota po žydinčia vyšnia, antraip ji neras meilės.
Čekai turi ir daugiau keistokų papročių. Štai per Velykas kiekvienai moteriai ar mergaitei reikėtų šmaukštelėti rykšte, esą tuomet ji nesirgs visus metus. Už tai atsidėkodamos vyrams jos duoda kiaušinių (gyvybės simbolis), ar – šiais laikais – saldainių, gėrimų.
Šmirinėdamas po miestą ir bendraudamas su žmonėmis, negali neprisiminti šauniojo kareivio Šveiko. Ne tik dėl populiarių „Švejk“ restoranų – bet ir originalumo, šmaikštumo kiekviename žingsnyje. Viena aišku: švęsti čekai moka, todėl smagu švęsti kartu su jais.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
***
Tekstas skelbas gruodžio 16 d. dienraščio „Verslo žinios“ priede „Savaitgalis.“
