„Gyvulių ūkio“ globėjai įsisiautėjo

Iniciatyvos esmė pralenkia absurdo teatro išmones: siūloma iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti žemės ūkio paskirties įsigijimo išlaidas už... nusidėvėjimą. Kitaip tariant, leisti mokėti dar mažiau mokesčių.

Jei kas nors pradėtų įrodinėti, kad žemė, kaip ir nekilnojamasis turtas, automobiliai, traktoriai, kombainai bei kiti padargai, nusidėvi, ko gero, galima būtų suabejoti tokio personažo sveiku protu ir nusiųsti jį pasikonsultuoti su psichiatru – net valdantieji tokių turi.

Tačiau juokai menki: tokių siūlymų pasigirdo Seime ir visiškai rimtai jie stumiami įteisinimo link. Valstiečių-žaliųjų valdomas Seimas vakar iki pietų nedidele balsų (savo balsų) persvara pritarė Gyventojų pajamų mokesčio pataisai, kuri iš esmės sumažintų stambių ūkininkų, stambių žemvaldžių mokamus mokesčius.

Tačiau vakarop valdantieji vis dėlto atsitraukė. Kažin ar ilgam? Įsigaliojus šiai pataisai, žemės ūkio paskirties žemę turintys, naudojantys, įsigyjantys ūkininkai iš savo apmokestinamųjų pajamų galėtų atskaityti žemės įsigijimo išlaidas. Tai būtų dovanėlė tiems, kurie turi daugiau nei 150 ha žemės. Negana to, pasinaudoti lengvata susimažinti ir taip menkus mokesčius galėtų net tie, kurie tą žemę įsigijo bent prieš 19 metų...

Iš tikrųjų čia kvepia net ne absurdu – o interesais. Žemė juk nenusidėvi – jos nereikia keisti nei po 20 m., nei po 40 ar daugiau metų. Ilgainiui jos vertė tik didėja. Tad aritmetika čia paprasta: žemių (žemės ūkio paskirties) šeimininkai vis daugiau atims nuo savo apmokestinamųjų pajamų ir vis mažiau pridės valstybei, t. y. mokės mažiau.

Kol vieną dieną apmokestinamųjų pajamų gal ir visiškai neliks – tiesiog viskas bus neapmokestinta. Ir visa tai mėgina įteisinti tie, kurie rinkėjams suokė apie atskirties mažinimą, kurie dabar mušasi į krūtinę aiškindami, kad gydytojai ir mokytojai turi kentėti ir nereikalauti didesnių algų, nes pinigų juk nėra... O iš kur jų bus, jei ir taip privilegijuota ūkininkų klasė dar įgytų išskirtines lygesnių už lygius teises. Kuriamas naujas „gyvulių ūkis“?

Tai nesąžininga ne tik kitų verslų atžvilgiu, nesąžininga visų piliečių, mokančių mokesčius, atžvilgiu. Pinigų biudžete vis pritrūksta, tad jų reikia iš kur nors paimti. Paimti visada yra iš kur – iš tų, kurie moka mokesčius. Dar moka...

Ciniška dar ir tai, kad valdantieji nesiliauja veidmainiavę. Kaip gražiai kadencijos pradžioje Vilius Šapoka, finansų ministras, kalbėjo, kad lengvatų, išimčių (įskaitant ir ūkininkus) reikėtų kuo mažiau... Minėtą pataisos projektą pateikė valstiečių-žaliųjų frakcijos Seime nariai Agnė Širinskienė ir Mindaugas Puidokas.

Ponia krimto teologijos mokslus, vėliau gilinosi į teises mokslų subtilybes Mykolo Romerio universitete, jos kolega – politikos mokslus. Apie abiejų patirtį arimuose, fermose ar aruoduose, kaip ir mokesčių lankose, neteko girdėti... Užtat pikti liežuviai plaka, kad prie šio kontroversiško dokumento ranką pridėjo Daiva Brasiūnaitė, finansų viceministrė. Ką pasakys p. Šapoka? Ar tikrai Finansų ministerijos tikslas – padėti stambiesiems ūkininkams išsisukti nuo dalies mokesčių? O valstiečiai-žalieji susirinko į Seimą dirbti tik konkrečių grupių labui?

Ūkininkai, gaunantys nemenkas subsidijas, mokantys simbolinius mokesčius, amžinai dejuoja. O žemės ūkio sektoriaus indėlis į šalies BVP yra itin kuklus – 3,3%. VŽ nuomone, jei bent dalis mokesčių mokėtojų pinigų, kasmet išdalijamų šiam privilegijuotam sektoriui, būtų atiduota smulkiesiems verslininkams kurti darbo vietas, galbūt nebereikėtų dalyti tiek pašalpų. Ir gal pagaliau būtų išvaikyti „gyvulių ūkio“ laimingieji...